respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Poetė E.Juodvalkė: Jei norime išlikti - privalome virsti bendruomenenuotraukos (28)

2016 birželio mėn. 19 d. 12:33:20
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Žinoma lietuvių poetė Eglė Juodvalkė yra gimusi ir užaugusi JAV - multinacionaliniame, multikultūriniame ir multireliginiame katile, kuriame paskiroms tautoms ir kultūroms yra itin lengva ištirpti, jei tik neturi gilesnio santykio su savosiomis šaknimis ir saitų, jungiančių bendrataučius į tvirtą, vienas kitu besirūpinančių žmonių bendruomenę.

 

Kadangi dėl ES propaguojamos valstybių denacionalizacijos ir visuotinės globalizacijos lietuviai, kaip ir kitos Europos tautos, šiandien net ir savoje valstybėje jaučiasi it tremtyje, manau, galėtų ir privalėtų pasinaudoti egzodo žmonių patirtimi, padėjusia bendrataučiams nenutautėti pasaulio platybėse. Todėl poetės ir klausiame - kaip dera mums šiandien elgtis, idant neprapultume globalizacijos skersvėjuose?

- Kada pirmą kartą suvokėte, kad esate bendruomenės narė?

- Tai jutau nuo pat ankstyvos vaikystės. Lankiau šeštadieninę mokyklą, mano tėvai mane tempė į be išimties visus visuomeninius renginius, žiūrėdavau lietuviškus spektaklius, lankiau lietuvišką operą, bendruomenėje minėdavome Motinos dieną, tautines ir religines šventes...

Augau nedideliame miestelyje, kur lietuvių tebuvo vos pora šimtų žmonių, tačiau sąlygiškai netoli buvo Čikaga, kur mūsų tautiečių buvo gausybė, todėl svarbiausias šventes, kaip antai Vasario 16-oji, važiuodavome švęsti tenai, kur susitelkdavo tūkstančiai...

Taigi, kiek save atmenu, žinojau, kas esu, kam priklausau ir kuo išsiskiriu iš multinacionalinės minios. Lietuvybės jausmą man įskiepijo ir išpuoselėjo mano tėvai, todėl tvirtinu - pirmoji ir svarbiausioji žmogaus bendruomenė yra (tiksliau - privalo būti) šeima - tie žmonės, iš kurių išmoksti pirmąjį žodį, gauni pirmąsias žinias apie save ir pasaulį.

Beje, ir pačios bendruomenės dėmesys vaikams, jų švietimui bei auklėjimui (taip pat ir tautiniam) buvo itin didelis. Suaugusių žmonių karta turėjo bendrą tikslą - kaip galima geriau paruošti savuosius vaikus grįžimui į Tėvynę, idant jie ten galėtų pritapti - savo išsilavinimu, pasaulėvokos ir kultūriniu turiniu nenublanktų prieš Lietuvoje augančius lietuviukus. Nė vienas neturėjo abejonių, kad savo vaikus augina Lietuvai, - nė minties neturėjo integruotis svečioje šalyje savo nacionalinio identiteto sąskaita.

- Sakote, pirmoji ir svarbiausioji žmogaus bendruomenė - šeima. Ką tad manote apie ES politiką, sąmoningai niveliuojančią šeimos instituciją ir netgi mėginančią keisti pačios šeimos sąvokos prasmę?

- Atvirai tariant, tai, ką ES šiandien akcentuoja, yra baisu. Kiekvienas bent šiek tiek matantis ir mąstantis žmogus jums patvirtins, kad esminiai žmogui dalykai, tokie kaip šeima, moralė, tauta, religija, vaikų švietimas ir ugdymas, Europos erdvėje šiandien yra sąmoningai marginalizuojami, leidžiami pro pirštus, o į patį svarbos ir visuomenės dėmesio centrą yra pastatomos problemos ir reiškiniai, kurie ne tik nėra esmingi, bet netgi ne visada egzistuoja vienos ar kitos valstybės - ES narės gyvenime.

O šiurpiausia ir pavojingiausia lietuvių tautos išlikimui yra tai, kad vaikai Lietuvos mokyklose yra sąmoningai ugdomi ne lietuviais, jie nemokomi lojalumo savajai Tėvynei, nėra ruošiami jai dirbti, nejaučia atsakomybės dėl Lietuvos ateities, netapatina savęs su tauta, psichologiškai dezorientuojami - labiausiai pelniusiais sėkmę vadinami tie, kuriems pavyksta „gerai“ emigruoti...

Šiemet su „Poezijos pavasario“ renginiais viešėjau Pasvalio krašte, kalbėjausi su jaunimu, skaičiau jiems eilėraščius apie Lietuvos partizanus, kalbėjau apie Tėvynės dvasią... Tad štai, po renginio gavau vienos šešiolikmetės moksleivės laiškutį, kuriame ji dėkojo man už išsakytas mintis ir pridūrė: „Aš pirmą kartą gyvenime išgirdau, kad galima didžiuotis būnant lietuve.“

Pamilau tą mergaitę, šitaip parašiusią, bet labai užpykau ant jos mokytojų - juk tai tik mūsų, suaugusiųjų, kaltė, kad jaunoji Lietuvos karta nepaveldi jokio nacionalinio turinio. Patikėkite, atimdami vaikams galimybę turėti savąsias šaknis atimame jiems galimybę jaustis pasaulyje visaverčiams, išsipildžiusiems, būti laimingiems.

Labai apsidžiaugiau išgirdusi, kad apie jaunimo išsivažinėjimą, apie jaunosios kartos nenorą gyventi ir dirbti Lietuvai, apie didėjantį visuomenės abejingumą savos valstybės reikalams jau ima kalbėti ir politikai, šalies valdžia, kad jau įvardija šiuos reiškinius kaip šalies problemą... Tačiau pakanka apsilankyti Lietuvos mokyklose, kad suprastum, jog iš tiesų politikai meluoja. Manau, kad betaučius potencialius emigrantus sąmoningai ir sistemingai ruošia Lietuvos švietimo sistema, o Lietuva sąmoningai ruošiama būti „netyčia ištrinta“ didžiųjų ES valstybių.

Jeigu norime ką nors pakeisti, reikia keisti, o ne aklai priimti viską, kas mums diegiama ir primetama iš Briuselio, ir apsimesti nustebusiems, kodėl jaunimas emigruoja, kodėl tirpsta Lietuvos valstybingumas ir nyksta tautos dvasia.

Iš tiesų Lietuvos žmonės šiandien susiduria su tomis pačiomis pagundomis, problemomis ir iššūkiais, su kuriais susidūrė pokaryje į JAV emigravusių lietuvių karta. Manau, pagrindinis jų laimėjimas, pagrindinis skirtumas nuo nūdienos Lietuvos visuomenės yra tai, kad jie nelaikė savo pagrindiniu tikslu pritapti.

- Grįžtu prie jūsų minties, kad žmogus, neturintis nacionalinio turinio, neįstengia jaustis visavertis. Tai žinote iš patirties?

- Taip. Nemanykite, kad tarp pokario emigrantų nebuvo tokių, kurie vos apsigyvenę JAV sąmoningai nutolo nuo savųjų nacionalinių šaknų, laikydami save nebe lietuviais, o amerikiečiais.

Kurį laiką jiems išties buvo patogiau gyventi nei mums, nuolat aiškinantiems, kad esame lietuviai, pasakojantiems, kur ir kas ta Lietuva... Vienas tokių buvo mano pusbrolis Rimvydas, kuris tiesiog įsimylėjo Ameriką, vadino ją galimybių šalimi ir skubėjo sau vietoj prigimtojo susikurti naująjį identitetą.

Na, taip - nutautėti jam pavyko sėkmingai, jo vaikai jau ir nemoka lietuviškai, tačiau pastebiu, kaip yra dabar, - jis labai labai norėtų grįžti prie savųjų šaknų, aplankyti Lietuvą, bendrauti su bendrataučiais, jausti žmonių ir gimtosios žemės bendrystę, tačiau jaučia, kad prie viso to grįžti jau nebėra laiko - atėjo senatvė.

Neretai būna ir taip, kad Tėvynės ilgesys nubunda tokių nutolusių žmonių vaikuose, ir jie skaudžiai priekaištauja savo tėvams, nugenėjusiems jų nacionalines šaknis. Būna, kad tokių žmonių vaikai patys atranda savy tėvų atmestą tautinį identitetą ir grįžta į niekada nematytą Tėvynę gyventi.

- Šitai vyksta todėl, kad tauta, genetinė jos atmintis, gimtoji vieta, genties ir kraujo ryšiai - ne žmonių išsigalvoti, o iš aukščiau apspręsti dalykai?

- Esama ir tokių žmonių, kurie negyvena ir neketina gyventi sąmoningo, tam tikra filosofija ir morale grįsto gyvenimo. Tokiems, deja, Tėvynė - miglota, abstrakti sąvoka, į kurią neatsiliepia širdis. Jie sau skirtą šiame pasaulyje laiką mielai praleidžia įsikūrę tarp prekybos centro, patogaus būsto ir televizoriaus. Tačiau tie, kurie pretenduoja į aukštesniąją būtį, tokiu betiksliu, beprasmiu gyvenimu nesutinka tenkintis. Štai jiems ir tampa svarbu jaustis kaži ko didesnio ir amžinesnio už vieną žmogų dalimi. Gyvenimas tautoje ir valstybėje kaip tik tokią galimybę ir suteikia - suteikia prasmę stengtis ir dirbti dėl savosios šalies ir savųjų žmonių ateities. Tai galimybė gyventi taurų gyvenimą ir tam tikra prasme neišnykti po mirties.

O Lietuvos, kaip postsovietinės valstybės, problemą šiuo aspektu pagilina dar ir tai, kad viena žmonių karta nespėjo išsilaisvinti, nespėjo net suvokti santvarkos virsmo ir iš sovietinės doktrinos vienu žingsniu peršoko į vakarietišką materializmą. Ir liūdniausia yra tai, kad būtent šios kartos atstovai dabar valdo ir formuoja Lietuvą.

- O kaip elgtis mums, paprastiems, Tėvynę mylintiems Lietuvos žmonėms, idant mūsų tauta neprarastų savojo turinio, o valstybė nesutirptų globalizuotose ES erdvėse?

- Pirmiausia pasakysiu, kad savąjį turinį rizikuoja prarasti pati ES, sistemingai griaunanti būtent tas atramas, kurios paskirų individų minią įstengtų sujungti į vieningą bendruomenę. ES stengiasi, kad šiuolaikinis europietis neturėtų vertybių, dėl kurių sutiktų paaukoti gyvybę, - neva tai išugdys visuomenės nekonfliktiškumą. Galbūt, tačiau jie pamiršta, kad toks europietis lygiai taip pat nematys prasmės užpuolimo atveju nuo priešų ginti pačią ES, taip pat ir atsidėti dirbti jos labui. Man tokia bestuburės visuomenės ugdyba atrodo gana pavojinga pačios Europos atžvilgiu.

Na, o mes - lietuviai... Manau, išmintinga būtų mums pasimokyti iš bitučių, skrajojančių po toliausias pievas, skanaujančių įvairiausių žiedų nektaro, tačiau medų nešančių būtent į savąjį avilį. Tegu lietuviai važinėja po pasaulį - tegu mokosi, semiasi patirties, uždirba pinigus, tačiau savuosius talentus ir pasiekimus lai skiria Lietuvai, lai čia - į savo sielų sostinę - parneša visą tą intelektualinį, dvasinį ir materialųjį medų, idant visa avilio šeima turėtų kuo misti.

Tikiu jaunimu. Važinėdama po Lietuvą pastebiu įsiplieskiant labai gražių jaunimo sambūrių. Antai kad ir žygeivių klubas „Ąžuolai“ Žemaitijoje, savo iniciatyva ir lėšomis statantys paminklus žuvusiems Lietuvos partizanams, budinantys nacionalinę visuomenės sąmonę...

Tokios gyvybingos organizacijos, klubai - tai ir yra bendruomenės, apie kurias kalbėjau. Tereikia joms palinkėti jungtis tarpusavyje, kol bendruomene pagaliau ir vėl taps lietuvių tauta, Lietuvos žmonių visuomenė. O tik į bendruomenę susivienijusi visuomenė tegali tikėtis, kad jos interesų ims paisyti šalies valdžia. Tik tokia visuomenė įgali pasiekti, kad valdžia tarnautų žmonėms, o ne atvirkščiai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (28)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018