respublika.lt

Persivalgius negatyvumo, žmonėms reikia šviesos

2014 kovo mėn. 03 d. 17:23:58
Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt
Brigita Arsobaitė. Sauliaus Venckaus nuotr.

Aktoriaus kasdienybė - nuolat save išbandyti ir susidurti su dar nežinomais iššūkiais. Prieš trejus metus „Cezario grupė“ nusprendė eiti jiems dar nežinomu keliu ir pirmą kartą scenoje pristatė spektaklį „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją. Trupės aktorė Brigita Arsobaitė, besidominti kinu, literatūra, daile ir daug kitų temų, pripažįsta, jog poeziją ji jau buvo atradusi dar mokyklos laikais.

- Cezario Graužinio režisuojamo spektaklio pagrindas - poezijos skaitymai. Tai jums buvo nauja forma?

- Su poezija kaip žmogus draugauju jau nuo mokyklos laikų. Turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją, kuri sakydavo, kad poezija gali būti visokiausios literatūros koncentratas - eilėraščiu galima parašyti romaną, apsakymą. Tai yra viena sudėtingiausių ir ypatingo talento reikalaujanti meno rūšis. Užtenka per dieną paskaityti vieną eilėraštį ir tu jau tarsi susijungęs su ta kūryba.

Poezijos teatre aš visuomet šiek tiek bijojau. Gal man tai asocijavosi su tokia saviveikla, kai dar mokykloje kažkas atvažiuodavo skaityti poezijos ir tai man visuomet turėjo keistą mėgėjišką prieskonį. Iš pradžių kažkokia baimė buvo, kaip padaryti, kad ta poezija ir būtų poeziška ir netaptų buitiška.

- P.Širvys vienintelis lietuvių poetas, tapęs net ne klasiku, o legenda. Sunku ar lengva perteikti legenda tapusį poetą?

- Aš iš pradžių galvojau, kad bus sunku. Tačiau tai buvo vienas iš tų spektaklių, kuris tiesiog įvyko. Taip nutinka, kai visos aplinkybės puikiai lemia, tas spektaklis yra labai reikalingas, tuomet viskas paleng-vėja ir atrodo, kad jis tarsi savaime gimė. Tuo metu buvo gražus pavasaris, kurį pats autorius labai mėgsta aprašyti, todėl atrodė, kad net užsimezgęs sąlytis su pačia gamta.

Sunku yra tai, kad jį skaityti jau bandyta ir tai padaryti kažkaip kitaip, naujai ir savaip yra iššūkis. Tačiau viskas tuo pačiu ir buvo lengva, nes visi mūsų trupės nariai jau turi patirties bagažą, ir tai mus dar labiau praturtino. Toks įspūdis, jog manyje atsivėrė dar vienas kambarys, apie kurį aš nieko nežinojau. Be to, poezijoje negali meluoti. Nes jausmas yra labai stiprus, ryškus ir tu negali sakydamas žodžius, kartu to neišgyventi. Dažniausiai per visą spektaklį visų aktorių akys blizga. Scenoje susipina kažkoks liūdesio, meilės be atsako, išsiskyrimo, netekties, vienatvės grožis.

- Ką gauna žiūrovas, atėjęs į tokį spektaklį?

- Šitas spektaklis labai asmeniškas. Nors pati poezija, atrodo, paprastais žodžiais ir palyginimais nusakomi labai sudėtingi jausmai, vyksmai žmogaus viduje. Žiūrovui tarsi suteikiamas skrydis vienam, lyg tik tau vienam tai būtų pasakojama. Žmogus panardinamas į tokį atlapaširdišką stiprų jausmą. Žmonėms šiuo metu to reikia. Aplink teatrinėje aplinkoje iškeltos socialinių teatrų vėliavos, vyksta moralizavimai, blogo pasaulio atvaizdavimas, negatyvios emocijos. O šis spektaklis pražydo kaip koks šviesos simbolis. Nors eilėraščiai rašyti praeitame laikmetyje, bet jie tokie patys aktualūs ir šiandien. Žmogaus prigimtis, kad ir kaip skaudu būtų, linkusi nukreipti savo žvilgsnį į šviesą. Manau, labai svarbu, kad žiūrovas išsineštų kažką ir tai būtų šviesa ir džiaugsmas, o ne negatyvo privalgymas.

- P.Širvio kūryba yra išskirtinai melodinga, o eilėraščių struktūra nušlifuota. Kaip pavyksta tai atskleisti scenoje?

- Yra vietos, kur mes eilėraštį monotoniškai kartojame ritmu, kuris tampa tarsi banguojančios jūros ritmika. Režisierius dažnai naudoja pasikartojimus, kai tam tikrus žodžius sakome choru. Tai tarsi tampa savotišku ansambliu, tačiau kartu tai ir tarsi atgarsis iš komunizmo laikų, kai viskas buvo kolektyviška. Tas ritmas turbūt daug ką pasako. Tai neišvengiama, gali tuos eilėraščius sakyti paprastai, bet jie vis tiek tampa muzikalūs. Gal Širviui tai intuityviai pavyko, kai paprasti žodžių junginiai atrandami tarsi būtų kodai ar formulės į kažkokį jausmą.

- Kokios autoriaus temos labiausiai palietė jus asmeniškai?

- Mano senelis buvo karininkas, man visos temos, pradedant nuo karo, Tėvynės ir baigiant gamta, kurioje gyvenu, buvo nepaprastai artimos. Mane palietė ir meilės, ir netekties, ir vienatvės jausmas.

- Daugelis žmonių keliaudami į pastatymus, kurie parašyti pagal knygas, jau nešasi savo sukurtą viziją ir idėją. Ar aktoriui nebaisu scenoje žiūrovui sukurti kitokią idėją, nei jis jau susikūręs savo vaizduotėje?

- Skaityti poeziją žmonėms tai yra pateikti jiems savo versiją. Tu naudoji savo balsą, lūpas, naudoji savo kūną ir veido mimiką tai išraiškai pateikti. Ir tai yra tavo versija. Manau, kad poezija neturi tokio siužeto, kurį gali iškarpyti. Pats eilėraštis yra kaip gabalėlis, abstraktūs potėpiai, kurie perteikiami kaip mūsų versija. Žiūrovas kviečiamas ne žiūrėti, o visa tai išgyventi kartu. Žmonės kartais pajunta tą ryšį, patys kartoja žodžius ir kartais tu net girdi šnabždesį, kai žiūrovai su tavimi kartu sako tą eilėraštį. Tai virsta savotiška bendra malda.

- Lietuvos literatūroje buvo nemažai poetų, šiandien jau tapusių klasikais, kurių poezija, atrodo, niekada nemiršta. Kokios šiandien gali būti prognozės jauniems kūrėjams?

- Mūsų trupė planuoja statyti dar vieną poezijos spektaklį. Jame bus jaunų ir šiandien kuriančių, o kartu ir jau išėjusių ir pamirštų poetų kūryba. Nes poezija nemiršta, ir šiandien jauni žmonės kuria gražias eiles. Visgi mes likome alkani to. Kalbėjome tarpusavyje, kad negana ir norisi daugiau. Be to, žmonėms reikia. Jie ateina ir dėkoja, kad kažką gavo, nes jiems to reikėjo, nes žmonės jau pavargę nuo nuolatinio negatyvo. Ne tik poezija, visa literatūra niekada nemiršta.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: futbolo Tautų lygos turnyro A diviziono 2 grupės rungtynėse ketvirtadienį pasaulio vicečempionė Kroatija namuose 3:2 (0:0) nugalėjo Ispanijos komandą.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018