respublika.lt

Pasiilgome Jūratės Onaitytės balsonuotraukos

2014 vasario mėn. 09 d. 15:44:27
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Tie, kurie dar nevisiškai pardavė sielą visagaliam internetui, kuriems svarbiau yra gyvas teatras ar kinas, manau, pasiilgo aktorės Jūratės Onaitytės balso. Ir ne tik jo, nesupainiojamo su jokiu kitu, bet ir jos vaidinamų stiprių, dažnai tragiško likimo, mąslių ir kiek keistokų moterų. Tačiau prieš pat 60 metų jubiliejų, kuris bus vasario 11 d., aktorė pradžiugino, kad netrukus vėl vaidins Kauno dramos teatro, dabar jau nacionalinio, didžiojoje scenoje. Šį sykį lietuviškame spektaklyje „Aukštujų Šimonių likimas“ pagal Ievą Simonaitytę.


Susitikome grimo kambaryje, kurį ji dalijasi su kitomis teatro aktorėmis. Po rekonstrukcijos teatras pasikeitė, tapo modernesnis, padaugėjo salių, pasikeitė repertuaras... Vienintelio ir kažkada vadinto antraisiais namais teatro repertuare iš daugybės spektaklių, kuriuose ji vaidino, liko tik „Markizė de Sad“. Bet jau prasidėjo būsimo spektaklio, kurį stato režisierius Agnius Jankevičius, repeticijos. J.Onaitytė jubiliejaus išvakarėse kalbėjo apie aktorės dalią, meilę ir ištikimybę ne tik teatrui.

- Metai bėga neklausdami, mes to norime ar ne. O jūsų talento gerbėjams ta jubiliejinė sukaktis primena, ką esate įrašiusi į teatro ir kino istoriją. O ką gimtadieniai reiškia jums pačiai?

- Tiesą pasakius, tie gimtadieniai yra erzelynė, nuo kurios negali pabėgti... Dažniausiai jie būna tokiomis dienomis, kai vyksta darbas, repeticijos. Tada jaučiuosi kalta, kad gimiau tą dieną. Jaučiu, kad taip gali būti ir per šį 60-ąjį gimtadienį, nes tądien numatytos dvi repeticijos: čia, teatre, ir Vytauto Didžiojo universiteto teatre, kuriame jau keleri metai vaidinu. Didžiausia šventė man būna nebūtinai gimtadienio vakarą, o tuomet, kai ramiai sau mielus ir artimus žmones galiu pasikviesti į namus.

- Kuo paprastai vaišinate svečius? Girdėjau, kad esate ir gera kulinarė?

- Negalėčiau pasigirti ryškiais kulinariniais gebėjimais. Man viskas įdomu... Įdomu tai, kas nauja moksle, technikoje, domiuosi ir naujais kulinariniais receptais. Maga viską išbandyti, paragauti dar to, ko gyvenime gal ir nesu patyrusi.

- Tad ir atjaunėjęs, modernizuotas jūsų teatras, kuriam atidavėte 38 metus, jums turėtų patikti.

- Teatre daug kas pasikeitė ne tik jį rekonstravus, bet ir papūtus naujiems vėjams. Atėjo naujos režisierių ir aktorių kartos. Ar tai į gera, tesprendžia žiūrovai. O štai dabar vėl šviesulys - pradėjau repetuoti spektaklyje pagal klasikės I.Simonaitytės kūrinį „Aukštujų Šimonių likimas“. Atsirado galimybė vėl susitikti su kolegomis, su kuriais retokai pasimatau, o svarbiausia - vėl vaidinti didžiojoje scenoje.

- Kad ir kaip keista, ilgiausiai teatre išgyveno spektaklis „Merė Popins“, kuriame vaidinote mergaitę Džeinę. Tas vaikiškas smalsumas ir noras viską patirti, pačiupinėti, kaip jau minėjote, yra išlikęs iki šiol. Kokius prisiminimus kelia jums šis spektaklis?

- Labai šiltus, nes tai iš tiesų visų kartų vaikų mėgstama Pamelos Travers papasakota žaisminga istorija. Šiame spektaklyje, kuris gyvavo 20 metų, vaidinau kartu su nuostabia mus prieš kelerius metus palikusia aktore Rūta Staliliūnaite, vaidinusia Merę Popins. Skubėdavome kiekvieną sekmadienio rytą į teatrą tuščiomis Kauno gatvėmis, kad suteiktume džiaugsmo ne tik mažiesiems žiūrovams, bet ir jų tėvams.

- Kokie dar vaidmenys jums pačiai brangūs?

- Sakoma, kad brangiausi yra tie vaikai, su kuriais tėvai yra turėję daugiausiai rūpesčių, o kartu ir džiaugsmo juos įveikus. Taip yra ir su vaidmenimis. Man brangūs vaidmenys ir Torntono Vailderio „Mūsų miestelyje“ (režisierius Gytis Padegimas), ir Henriko Ibseno „Hedoje Gabler“, ir spektaklyje „Gedulas tinka Elektrai“ (rež. Gintaras Varnas), ir, žinoma, Jokastė spektaklyje „Oidipas karalius“ (rež. Oskaras Koršunovas). Tai dramos, tragedijos, kuriose atliktų vaidmenų tikrai pasiilgstu, nors jiems reikėjo daug fizinių, o ypač dvasinių jėgų. Po tų vaidmenų jaučiausi išsekinta, vos pavilkdavau kojas, bet kai pavykdavo spektaklis, eidavau namo pėsčiomis, nes tuomet gyvenau dar senamiestyje, išdidi ir laiminga.

- Aktorių talento gerbėjams visada rūpi toji persikūnijimo paslaptis, magija, kuria jūs sugebate užkrėsti taip, kad pamiršti, jog sėdi salėje, jog veiksmas vyksta scenoje. O kaip jūs pati sugebate po to, kai tenka vaidinti meilės ir kančios scenas, kaip „Hedoje Gabler“, mirštančias ar jau anapus iškeliavusias, kaip Emilė iš „Mūsų miestelio“, herojes, sugrįžti į kasdienybę, atsigauti?

- Tokie vaidmenys sunkūs, bet jie man reikšmingi, nes priverčia mąstyti apie egzistenciją, apie mirtį, tikėjimą anapusiniu pasauliu ir skatina mane gyventi šia diena. Recepto, kaip išeiti iš tų vaidmenų, neturiu. Paprasčiausiai man bet koks perėjimas iš vienos būsenos į kitą turi vykti lėtai, ramiai. Nemėgstu greitai ir staiga šokti į kitą, gyvenimo, tėkmę. Skubėjimas man sukeldavo drebulį. O nusišovus arba išprotėjus, galite suprasti, užmigti būdavo nelengva. (Juokiasi.)

- Ar aktorės gyvenimas jūsų prigimčiai artimas?

- Tikrai artimas, nes nuo penkerių metų, kai pamačiau pirmą savo gyvenime spektaklį, tik apie aktorystę ir tesvajojau. O pagal charakterį esu „pelėda“, kas gi daugiau. Visi „vyturiai“, pasirinkę teatrą, tampa „pelėdomis“. (Juokiasi.) Tad vakarais dirbti man ne naujiena. Iš ryto, kai tekdavo anksti lėkti į teatrą po vakarinių spektaklių, būdavo sunku. Dabar taip pat mėgstu ilgiau pamiegoti, o vakarais paskaityti knygą ar pasėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio. Tačiau didžiausią sielos atgaivą jaučiu tada, kai turiu laiko pabendrauti su savo anūkėlėmis Lukne ir Liepa. Ir viena, ir kita turi aktorinių gebėjimų, o vyresnioji turi jau ir režisūrinių sugebėjimų. (Juokiasi). Savo sesutei ketverių metų proga surežisavo tiesiog stebuklingą gimtadienį, linksmino mus visus ir per Kalėdas.

- Daugybė mergaičių svajoja apie aktorystę. O juk tai moterims nepalanki profesija. Dažnai tenka rinktis arba sėkmingą karjerą, arba šeimą, vaikus.

- Jeigu pasirinkai tokį sunkų gyvenimo kelią pačioje jaunystėje ir tikrai suvokei, kad tai yra tavo kelias, įmanoma suderinti tą atsidavimą scenai ir motinystę. Pamenu save, kai nusilakstydavau per darbus ir lėkdavau namo vakare pas dukrą Kamilę ir vyrą. Beje, buvau kaip tas nuvarytas arklys, o pavasariop likdavo tik vienos akys. Todėl manau, kad ir antrosios pusės turėtų žinoti ir pamąstyti, su kuo susieja savo likimą. Juk aktoriai laisvų vakarų, kaip visi normalūs žmonės, dažnai neturi. Ir tai viena iš priežasčių - kaip tą meilę išlaikyti?

- Ten kur kūryba dažnas yra ir pavydas. Ar šis jausmas jums būdingas?

- Juodas pavydo jausmas man svetimas. Aš, kaip ir mano mama, visada džiaugiamės, kai sutinkame žmogų, kuriam sekasi. Kai pamatydavau puikų kolegų darbą Lietuvoje, ar užsienyje, manyje užsikurdavo varikliukas, kuris skatindavo dirbti su dar didesniu azartu.

Trumpai


Gimė: 1954 m. Vilniuje

1976 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir pradėjo dirbti Kauno dramos teatre

1984 m. suteiktas LTSR nusipelniusios artistės vardas

1999 m. suteikta Lietuvos nacionalinė premija

Aktorė suvaidino daugiau kaip pusšimtį įsimintinų vaidmenų teatre ir kine

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: futbolo Tautų lygos turnyro A diviziono 2 grupės rungtynėse ketvirtadienį pasaulio vicečempionė Kroatija namuose 3:2 (0:0) nugalėjo Ispanijos komandą.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018