O.Dautartaitė: kurkime šviesią televiziją

- Jei randate laiko, kokias laidas žiūrite per televizorių?

- Žiūriu politines laidas, nes jos man įdomios dar nuo Sąjūdžio laikų. Žiūriu „Dėmesio centre“, „Forumas“, „Panoramą“ ir kultūros laidas.

- Kaip vertinate šias laidas? Ar pakankamai įvairias nuomones jos atspindi?

- Kaip kada, priklauso nuo laidos, nuo temos. Kai pakviečia įvairių sričių atstovus, tada ir laida būna įvairesnė, gal įdomesnė. Tik aš manau, kad žurnalistams nereikėtų taip grubiai pertraukinėti pašnekovų. Žinoma, jei koks politikas ar ideologas nuklysta į didelius apmąstymus, tai taip, bet visai nutraukti... nežinau. Gal delikačiau reikėtų tą daryti.

- Pati esate aktorė, vaidinote ne tik teatre, bet ir kine. Ar šiandien žiūrite lietuviškus filmus ir serialus?

- Serialų nežiūriu, pati juose kitados vaidinau. O filmus - be abejo, ypač tuos senuosius - lietuviškąją klasiką. Mano amžius jau toks, kad pomėgiai ir supratimas apie tai, kas yra įdomu ir gražu, susiformavo prie ano meto teatro bei kino. Gal dėl to man jis iki šiol yra įdomiausias.

- Kaip manote, ar televizija pakankamai skiria dėmesio būtent tai lietuviškajai klasikai?

- Manau, kad ne. Ir apskritai neskiria dėmesio pasaulio klasikos filmams. Nuolat rodomi tie patys filmai - detektyvai, net ne paviršutiniški, bet jau nežmogiški, nereikalingi. Štai kai pasižiūri rusų ar britų klasiką - visai kas kita. Žiūri ir tau dvasiai malonu, o ir protui penas pamąstymui.

- O kaip dėl neigiamos informacijos. Ar jos ne per daug mūsų televizijoje?

- Labai daug. Pati esu iš Kauno. Praėjusią savaitę buvau „Auksinių scenos kryžių“, „Fortūnos“ apdovanojimuose. Kauno laikraščiai vis tiek į pirmus puslapius iškėlė kažkokias žmogžudystes. Mūsų pasaulis persmelktas dabar kažkokiomis neigiamybėmis. O tų pozityvių ir šviesių dalykų trūksta.

- Televizija galėtų tai pakeisti?

- Žinoma. Juk tam yra ir žurnalistų, ir laidų vedėjų, kurie gali pakeisti situaciją. Kad bent atsvara būtų toms neigiamybėms.

- Dabar svarstyklės nulenktos tik į vieną pusę?

- Dabar apskritai tų svarstyklių nebėra.

- O kas labiausiai erzina televizijoje? Gal reklamos užkliūva?

- Kai kartojamos tos pačios reklamos, net jei jos ir įdomios, pradeda erzinti. Kai skanduojama per daug, nebelieka tikslo. Ko bebūtų ant svieto - poezijos, kurios taip pat nereikia padauginti, pramogų, literatūros - nesvarbu, reikia nepamiršti, kad mažiau yra daugiau. Tai taip ir su reklamomis. Bet reklama yra dar tiek to...

- Minėjote, kad žiūrite kultūros laidas. Ar jų pakankamai, ar jos rodomos patogiu metu?

- Kadangi einu vėlai miegoti, tai man tinkamas metas. O paprastiems žmonėms gal ir per vėlu. Gal pasirinkimas ir galėtų būti įvairesnis, bet užtenka ir to, kas yra.

- Bendrai paėmus, ar situacija televizijoje gerėja?

- Tikiuosi, nors sunku įvertinti.

- Artėja Velykos. Ar televizija yra viena iš šventės tradicijų?

- Taip. Pati tas švenčių iškilmes dažniau stebiu gyvai. Bet yra žmonių, kurie negali išeiti iš namų, ligoti ar prikaustyti prie lovos, jiems reikalingos švenčių transliacijos iš Vatikano, šventinės kalbos, laidos apie tradicijas.

- Kaip nusakytumėte televizijos ateitį? Ar nemanote, kad televizija ateityje išnyks?

- Kur gi ji išnyks. Nėra kur jai pasidėti. Tik tegu atsiranda naujų puikių žmonių. Nes susitinku su jaunimu - su akademiniu, tikinčiu - ir matau, kad yra labai daug protingų, širdingų ir galinčių daryti gera. Tik tegu būna ta televizija šviesi.

Parengta pagal priedą „TV publika“