PATIRTIS. Fotografė Vilma Samulionytė pusantrų metų fotografavo arabų moteris prestižiniame salone Saudo Arabijoje. Asmeninio albumo nuotr.

Parodos raktas - atvaizdai dviejų moterų juodomis abajomis, paliekančiomis tik siaurą plyšelį akims. Kitose fotografijose - keisčiausi islamiško miesto peizažai, objektai ir užkaboriai - jau be žmonių. Tolyje dūluojantys klintiniai kalnai, išdegusio molio spalvos smėlis ir šiukšlės - daugybė šiukšlių. Vaizdai - ne turistiniai, spalvos - ne reklaminės. Kiekvienas darbas turi paslaptį, kurią žiūrovui norisi įminti pačiam.

Fotosesijos arabų princesėms

- Kur gyvenai ir ką veikei?

- Darbą Rijade susiradau pagal skelbimą dar Prahoje, vykdama jau turėjau darbo vizą ir sutartį. Dirbti teko moterų fotoateljė, kur fotografuotis atvažiuodavo turtingos moterys (vyrams ten net užeiti neleidžiama). Gal net princesės. Teigiama, kad Saudo Arabijoje yra apie 10 000 karališkosios šeimos narių - princų ir princesių.

- Taigi atvažiuoja turtuolė prabangiu limuzinu...

- Ją atveža vairuotojas. Saudo Arabija - vienintelė šalis, kur moterims draudžiama vairuoti. Klientė paprastai atvyksta su tarnaite, vizažiste, kartais net kirpėja, su lagaminais apdarų ir batų, o tada prasideda maždaug trijų valandų fotosesija. Suprantama, kad užsirašoma iš anksto.

- Ir tai kainuoja...

- Iki 8000 eurų.

- Ar yra kuri nors klientė užsisakiusi aktą?

- Vienintelė. Musulmonams griežčiausiai draudžiama rodyti genitalijas. Panelė nusirengė iki korseto ir prisidengė didžiule madinga rankine. Taigi nei nuoga, nei apsirengusi...

- Ar būdavo išvažiuojamųjų sesijų?

- O taip. Kviesdavo fotografuoti išleistuvių, sužadėtuvių, vestuvių. Vestuvės - prabangiuose rūmuose, su prašmatniu sostu jauniesiems. Moterys ir vyrai - skirtingose salėse. Moterų pusėje leidžiama pasirodyti tik jaunikiui ir jaunosios šeimos nariams - tėvui, broliams...

Vestuvės - ypatinga takoskyra, skirianti ankstesnįjį moters gyvenimą nuo viso likusio. Todėl jai leidžiama labai daug - ir europietiška suknelė, ir gili iškirptė, apnuoginti pečiai. Išsipusčiusios ir kitos moterys. Makiažas, šukuosenos, apdarai, brangenybės. O kai tokių vienoje vietoje šeši septyni šimtai...

O tame glamūre - mėlynakė, trumpai apsikirpusi europietė, visai be makiažo...

Stebėjosi net mano šeimininkė: tu kaip vyras - nei dažaisi, nei aukštakulnius avi...

- Ar tavo sugebėjimai pateisino šeimininkės viltis?

- Manau, kad taip. Saudo Arabijoje fotografija - tai amatas. Juo užsiima gastarbaiteriai - indai, pakistaniečiai, filipiniečiai. Mano darbdavė, pasikvietusi europietę iš žinomos menų mokyklos, kilstelėjo savo ateljė į prestižinį meninės fotostudijos lygį. Užsakymų niekada netrūkdavo.

Iš prabangių rūmų - į gatvių šiukšlynus

- Tavo paroda - tarsi žmonių apleista prišiukšlinta planeta, kupina prisiminimų ir keisto liūdesio.

- Džiaugiuosi, jei tai pajutote. Kai išeidavau su fotoaparatu į tuščias gatves (visi slepiasi nuo 50 laipsnių karščio), pasijausdavau visai kitame pasaulyje. Jei pavykdavo susikaupti, pamatydavau dalykus, kurie...

- Sakykime taip: kupini ne paviršinių prasmių. Tie darbai iškart nepaleidžia. Norisi prie jų pastovėti, įsigilinti, suprasti. Tikriausiai atsivežei ir daugiau. Kokia bus kita paroda?

- Serija su žmonėmis. Nemanau, kad per pusantrų metų, pramokusi porą dešimčių arabiškų žodžių, jau perpratau musulmonišką pasaulį. Bet stengiausi. Nes jis man buvo draugiškas, priešingai nei prognozės ir būgštavimai, saugus. O kad uždaras, slėpiningas - tai tik dar įdomiau...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"