respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas M.Vilutis: Valstybė, nesukurianti savos kultūros, - žlunganuotraukos (10)

2016 liepos mėn. 04 d. 08:00:32
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

„Valstybę valdo protingi, išsilavinę ir kultūringi žmonės. Jeigu tokius žmones valstybė skolinasi iš kitos valstybės, tai kita valstybė ir valdo valstybę. Tokia yra Lietuvos istorija, kurią Edvardas Gudavičius pavadino atsilikimo istorija. Pritariu jam“, - paklaustas, ką mano apie Lietuvos ateitį, sako žymus šalies grafikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Mikalojus Vilutis.

 

- Jau senokai save vadinate pasaulio stebėtoju, tad atėjau paprašyti, kad pasidalintumėte savo stebėjimo rezultatais.

- Pats stebėjimas ir yra rezultatas. Stebiu nuostabų Dievo sukurtą šou. Ir viskas. Nei smerkiu, nei vertinu, tik bandau suprast. Nesiruošiu pasaulio keisti, nes nemanau, kad geriau už Dievą žinau, koks pasaulis turi būti.

- Tačiau pats stengiatės tame šou kuo mažiau dalyvauti - gyvenate tarsi šventinta kreida apsibrėžęs su savo filosofija, laikydamasis savų principų, nė nemėgindamas koketuoti su laiko madomis ir ideologijomis...

- Paišau sau, rašau sau, gyvenu sau, sulindęs į save. O pasaulis pro skyles galvoje lenda į mane teikdamas peno mintims. Siutina, juokina ir stebina mane. Nežinau, kam pasaulis, kam gyvenimas, ir nežinau, kam aš. Beveik neabejoju, kad visa tai neturi jokios prasmės, ir tai nuostabu. Tai teikia man laisvę pačiam prasmę susigalvoti. Kai užsimanau gyventi prasmingai, taip ir padarau.

- O kaipgi tuomet su amžinosiomis vertybėmis, sielų reikalais? Juk yra itin svarbių dalykų, kuriuos tikrai ne patys susigalvojame?

- Taip yra. Valdė pasaulį karaliai, o dabar pasaulį valdo tie, kurie moka pigiai nupirkti ir brangiai parduoti. Todėl vaikams ir suaugusiems brukama ne tai, kas vertinga, bet tai, ką jie perka. Vaikai gyvena ne savo gyvenimą, bet jiems primestą gyvenimą monitoriuje (nežinau, ar monitorius čia yra tinkamas žodis). Mes, kai buvom vaikai, gyvenom kitaip. Nevertinu. Nežinau, geriau ar blogiau, bet kitaip. Mes būdavom prie upės, miške, Karolinkių kalnuose ir ten mes patys kūrėm sau gyvenimą. Kurianti Dievo dalelė mumyse nebuvo dusinama. Taip man atrodo.

- Ir nebuvo tenkinamos primityvios, vienadienės žmonių užgaidos, nė nepasakant jiems, kad tos užgaidos neišmintingos, kad jų tenkinimas ilgainiui sužlugdys juos pačius?

- Pokario metais žmonėms rūpėjo ne kultūra, bet išgyvenimas. Kai vaikai būdavo namie, vienintelė pramoga jiems buvo skaitymas. Knygų vaikams buvo nedaug. Mano galva, tai buvo gerai. Po to, kai perskaitėm prieškarinį „Tarzaną“ ir atsirado poreikis skaityti, pradėjom skaityti Diumą „Tris muškietininkus“, Main Rido „Baltaveidį vadą“, Žiulio Verno „Penkiolikos metų kapitoną“. Šios knygos mus kūrė. Iš Žiulio Verno mokėmės geografijos. O kai perskaitėm tas knygas, skaitėm Šarlio de Kostero „Tilį Ulenšpigelį“. O penktoje klasėje skaitėm Volterą. Nieko nesupratom, bet pasąmonėje kažkas liko ir galbūt, atėjus laikui, perlipo į sąmonę. Vyko nepriverstinis išprusimas literatūroje. Jeigu būtų buvę pakankamai „tarzanų“, galbūt skaitytume juos iki gilios senatvės. Mes svajojom būti šv. jurgiais ir gelbėti karalaites, o dabar, atrodo, vaikai nesvajoja. Jiems sakoma: negalvokit, nesvajokit, mes už jus galvosim ir svajosim.

- Ir todėl patys jau neįstengia suvokti, kas esą, ko trokšta, kodėl jaučiasi nelaimingi?


- Ir aš nežinau, kodėl aš būnu nelaimingas. Niekas nesikeičia, o vieną tą pačią dieną būnu nelaimingas, o kitą tą pačią dieną - laimingas. Kodėl - nežinau.

Sakoma: nė penkiolikos minučių negaliu ištverti be darbo. Tai reiškia: nė penkiolikos minučių negaliu ištverti gyvenimo. Juk žmogus negyvena išorėje. Juk žmogus gyvena viduje, savyje. O viduje nyku ir tuščia, nepakenčiamai nuobodu. Tada reikia lįsti iš savęs į išorę, ką nors zūlinti, kalti vinis, daryti remontus, kad tik nereikėtų būti tik su savim. Kad nereikėtų mąstyti. Darbas yra tai, ko nesinori daryti. Darbui ne, gyvenimui taip. Toks mano credo.

- Na, o ką manote apie globalizaciją?

- Ji neišvengiamai vyksta. Pasaulis pasidarė mažas. Ribos tarp kultūrų nyksta.

Ir kultūra bus globali. Ta pati visam pasauliui. Liūdniausia yra tai, kad žmogui nebereikia kurti. Nebereikalinga žmogui kurianti Dievo dalelė, esanti jame. Paspaudžia žmogus mygtuką, ir girdi gražiausią dainą. Kam jam dainuoti pačiam? Plaukiodavau valtimi savo jaunystės ežerais. Saulė leidžiasi, ežero vanduo lygus kaip veidrodis. Kaimo žmonės susirinkdavo ant ežero kranto ir dainuodavo, ir sklisdavo jų dainos skaidriu ežero vandeniu toli toli. Ir tokios gražios jos buvo, kad gražesnių neteko man girdėti. Dabar tos pačios dainos, profesionalų puikiai dainuojamos salėse, jau nebe tos, lyg ir nebegyvos. Kaip gėlės išrautos ir pamerktos į puodą.

Globalizacija globalizuos tuos, kurie globalizuojasi. Asmenybės išliks neglobalizuotos. Asmenybės nedominuos šiais, Umberto Eko (Umberto Eco) žodžiais tariant, masinio žmogaus triumfo laikais. Nedominuos, bet išliks.

Kai pasižiūriu į veidrodį, tai netikiu, kad Dievas mane sukūrė pagal savo paveikslą. Bet kai nupaišau paveikslėlį, mažą mažą pasaulėlį sau sukuriu, tai pagalvoju, kad gal ir yra truputis panašumo. Tai kas man ta globalizacija?

- ES į savąją erdvę Dievo ir oficialiai neįsileidžia. O juk be vertikaliojo matmens nyksta ir žmogaus vertė paties žmogaus sąmonėje?


- Mokslas stumia Dievą iš pasaulio. Tai, kas buvo Dievo stebuklai, pasirodo, yra fiziniai reiškiniai. Ir jeigu dar ne viskas išaiškinta, tai panašu, kad viskas bus išaiškinta. Dievo neliks. Taip. Dievo neliks pasaulyje ir žmogaus prote. Bet ten, kur nei mokslas, nei protas nepasiekia, yra jausmas, nepriklausantis nuo žmogaus valios. Amžinybės jausmas.

Netikiu, kad yra tik materija, kad pasaulis iš materijos pats save sukūrė. Drąsiai netikiu, nes tuo netikėjo ir Einšteinas (Albert Einstein).

Netikiu, kad žmogus yra materiali konstrukcija, kuri juokiasi ir verkia. Tikiu, kad yra Kūrėjas, kuriam aš nerūpiu. Netikiu, kad mano „aš“ su savo liūdesiais ir džiaugsmais yra amžinas. Tikiu, kad kas tai, ko aš nesuprantu, galbūt mano esmė, yra amžina.

- Na, o ką manote apie Lietuvą? Ji šiuose „naujųjų vėjų“ sūkuriuose išliks?

- Išliks, jei turės savo kultūrą. Kultūra yra šalies prestižas. Valstybė, neturinti savos kultūros, žlunga. Valstybę valdo protingi, išsilavinę ir kultūringi žmonės. Jeigu tokius žmones valstybė skolinasi iš kitos valstybės, tai kita valstybė ir valdo valstybę. Tokia yra Lietuvos istorija, kurią Edvardas Gudavičius pavadino atsilikimo istorija. Pritariu jam. Romėnai nukariavo Graikiją. Nukariauti nereiškia nugalėti. O graikai nugalėjo romėnus. Ne ginklais, bet aukštesne kultūra. Kultūra stipresnė už ginklus. Tik lėtesnė. Bizantija buvo graikiška.

Dabar Lietuvos kultūra žlugdoma neišmanymu.

Žmonės, kurie mano, kad jie geriau žino už menininkus, koks menas turi reprezentuoti šalį, yra pavojingiausi kultūrai ir šalies prestižui. Jiems neturi būti leista spręsti. O jiems tai leista. Jau Platonas rašė „Valstybėje“ ir akcentavo tai, kaip labai svarbų dalyką, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą ir nesikišti ten, kur neišmano.

Skelbiamas konkursas tautos didvyrio paminklui. Atrankos komisijoje 50 žmonių, iš kurių du - dailininkai. Niekas jų negirdi. Koks turi būti paminklas, nusprendžia gydytojai, ekonomistai, fizikai ir valdžios žmonės nutarę, kad buvimas valdžioj reiškia kompetenciją visose srityse. Ir paminklas pastatomas toks, koks įtinka visiems. O tai reiškia joks. Kalbant apie meną, tai yra blogiausia.

- Šiandien nemažai Lietuvos menininkų, kaip ir jūs pats, renkasi atsiribojimo nuo politinių, valstybinių procesų poziciją, sau pasilikdami atsakomybę tik už kultūrą, už savojo meno kokybę. Galbūt tai klaida? Galbūt menininkai turėtų imtis aktyvesnio vaidmens valstybės kūrimo procese, idant ne visada kultūringi politikai negalėtų barbariškai savivaliauti?

- Aš esu visiškai atsiribojęs nuo tų dalykų, kurių neišmanau. Aš iš baudžiauninkų ir rekrutų. Esu įpratęs paklusti, bet ne vadovauti. Aš nepasitikiu savim. Niekada nežinau, ar aš teisus. Vadovauti nesugebu. Ne tam sutvertas. Todėl nelendu į valdžią. Lietuvai pasisekė. Karalium noriu ir galiu būti tik savo paveikslėliuose.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

  • Optimistas 2016 liepos mėn. 05 d. 08:16:33

    Nevykeliu verksmai. Ezerai, dainos.... Pasaulis keiciasi ir visada keisis
    nepriklausomai nuo musu. Verksim ar neverksim, bet tai nepriklauso nuo
    musu...

  • hmm 2016 liepos mėn. 05 d. 01:16:38

    TU SUPRANTI KAS YRA... HMM.. NZN

  • Brisius 2016 liepos mėn. 04 d. 23:17:35

    Pagarba autoroui, labai panasiai mastau ir as. Visa laika jausmas kad
    einame klystkeliais.

  • arz to o-o-o. 2016 liepos mėn. 04 d. 21:13:58

    Respect...:)

  • o-o-o 2016 liepos mėn. 04 d. 14:56:05

    Joooo...yra du geri ir malonūs užsiėmimai - žodinė ir sielos
    masturbacija.

  • tik 2016 liepos mėn. 04 d. 14:12:46

    meno zmones zino kokius VAMZDZIUS ir kur reikia statuti!!!!!!!!!!!!

  • sandrana 2016 liepos mėn. 04 d. 12:36:51

    Sveiki Sir / Madam,
    Aš Sandra Kelly Musculler sekretorius iš skolinti pinigus tarp ypač
    spintoje.
    Jums reikia pinigų skolinimo tarp individų susidoroti su finansiniais
    sunkumais, kad pagaliau išeiti iš aklavietės, kad sukelti bankai. Miss
    sandrana įmonė gali padaryti paskolą suma, kurią reikia ir su
    sąlygomis, kad padarys jūsų gyvenimą lengviau.
    Mes siūlome € 10.000 5.000.000 € už kurios grąžinimo terminas yra 5
    metus 25 metų, esant 2% per metus greičiu. Jūs galite susisiekti su
    manimi:
    sandrana_credito@hotmail.com

  • Dalia A. 2016 liepos mėn. 04 d. 08:16:44

    Nuostabu, kad viskas neturi prasmės?
    Šis žmogus dar mažai matė kančios.
    Dievas - manau - jam padės. Pamatyt, pajust.

  • + 2016 liepos mėn. 01 d. 20:34:49

    Įžanga gera, tikra teisybė, kai tik kas nors pakišama į taip vadinamos
    ,,demokratinės'' Lietuvos žiniasklaidą, visi šventai tiki ir galvoja,
    kad tai teisybė, ir niekaip nesupranta, kad pasaulio žiniasklaida
    priklauso mažai saujelei nusikaltėlių, kurie be jokio sąžinės
    graužimo sukelia karus, kuriuose žūsta milijonai.

  • mes už jus galvosim ir svajosim 2016 birželio mėn. 30 d. 22:26:12

    Turbūt dauguma mūsų supranta, kad vyriausybėje dirbantys žmonės –
    tai visai ne tie, kurie išties priima sprendimus politiniais ir
    ekonominiais klausimais, tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje.
    Žmonės gyvena gilioje prieblandoje, dažniausiai visiškai
    nesirūpindami, kur link eina jų šalis ir tvirtai įsitikinę, kad su ja
    niekad nieko nenutiks. Būtent tokia gyvenimišką pozicija susiformavo
    daugumai žmonių, ir ši pozicija tiesiogiai paranki slaptai vyriausybei.
    Mes dažnai girdime, kad „jie” padarė „tą” ar „aną”. Atrodo,
    kad „jiems” absoliučiai viskas sekasi, net žudynės. „Jie” didina
    mokesčius, siunčia mūsų sūnus ir dukteris mirti karuose, kurie neduoda
    mūsų šaliai jokios naudos. Susidaro įspūdis, kad „jie” visada
    lieka mums nepasiekiami, už mūsų akiračio ribų, o kai prieš
    „juos” pagaliau bandoma imtis konkrečių veiksmų, „jie” kaip
    vaiduokliai praslysta pro pirštus.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018