respublika.lt

2018 rugpjūčio 18, šeštadienis

Moters vaidmuo scenoje ir visuomenėjenuotraukos (1)

2018 liepos mėn. 25 d. 07:39:03
Ilona Kurmytė

Moters tema visada buvo aktuali teatre, nors moterys į teatro sceną galėjo įžengti žymiai vėliau nei vyrai. Netgi pirmuosiuose Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) pjesių pastatymuose visi vaidmenys buvo atliekami vyrų.

 

Pirmoji pasaulyje garsi aktorė buvo Florencijos scenoje apie 1578 m. vaidinusi italė Izabela Andreini (Isabella Andreini). Pirmoji moteris, oficialiai žengusi į Didžiosios Britanijos teatro sceną, buvo Margareta Hages (Margaret Hughes), 1660 m. atlikusi Dezdemonos vaidmenį V.Šekspyro „Otelo“ perstatyme - „Venecijos pelkėje“. Lietuvos teatro scenoje pirmoji moteris režisierė bei viena pirmųjų aktorių buvo Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė, pradėjusi vaidinti 1915 m. Ji dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Sankt Peterburge, Niujorke, Vašingtone, Londone bei Paryžiuje.

Pirmosios moters teatro scenoje bei moters vaidmens visuomenėje temas nagrinės moterims paskirtas naujasis Užupio dramos teatro sezonas, todėl kalbiname šiuos spektaklius statančią teatro režisierę Ritą Urbonavičiūtę ir juose vaidinančią aktorę Daivą Stankevičiūtę.

- Kas lėmė, jog moterys taip ilgai negalėjo žengti į teatro sceną?

R.Urbonavičiūtė: Viduramžiais moteriai jau buvo leista profesionaliai užsiimti vaidyba, bet buvo galima vaidinti tik žemos kokybės žanro spektakliuose. Skirtingose šalyse moterų proveržis teatre skyrėsi. Italijoje comedia del arte moters padėtis teatre pasikeitė, bet vyrų vis tiek buvo daugiau. Prancūzijoje buvo stiprus patriarchatas. 1545 m. vienas trupės vadovas Le Peroneromas sudarė sutartį su Mari Ferė (Marie Ferre), kuria ji įsipareigojo visus metus kasdien, arba tiek, kiek jis norės, kartu su juo keliauti ir vaidinti erotinius farsus. Žinoma, prieš tai aktorė turėjo gauti raštišką savo vyro leidimą, o netekėjusios moterys to daryti negalėjo. Ispanijoje situacija labai panaši. Aktorės buvo žemesnio lygio, tačiau būti aktorėmis norėjo, nes šeimose labai sunkiai dirbo ir patirdavo daug smurto, o būdamos scenoje galėjo susirasti mecenatą/rėmėją, kuris padėtų finansiškai.

Ši visa istorija labai gerai atsispindi ir pjesėje „Scenos gražuolė“, kurią matysite naujajame mūsų sezone. Joje pasakojama, kaip pirmoji aktorė profesionalaus teatro scenoje Nel Gvain (Nel Gwyn) sugebėjo įtikinti Karolį I, kad scenoje moteris turi vaidinti moterys, o vyrai turi vaidinti vyriškus vaidmenis.

D.Stankevičiūtė: Viduramžiais moters teisės buvo apribotos. Joms nebuvo leidžiama prisiliesti prie daugybės sričių. Politika, menas, mokslas, sportas buvo tik vyrams. Moterys turėjo būti nuolankios, paslaugios, pagimdyti stiprią atžalą ir pašvęsti savo gyvenimą vaikų auginimui. Keičiantis laikams, moters vaidmuo keitėsi nežymiai, nors vis daugiau jų puoselėjo saviraiškos idėjas. Moterims neužteko vyro, namų ir vaikų. Jos suprato, kad turi talentus, ir pajautė poreikį išsiveržti iš apribojimų. XVI-XVII a. atsirado moterų įvairiose srityse, jos pradėjo kažką keisti, tačiau teatras iki XX a. priklausė vyrams.

- Kuo svarbus pirmosios moters vaidmuo teatro scenoje? Ką teatre pakeitė pirmosios aktorės ir režisierės?

R.Urbonavičiūtė: Tai buvo psichologinio teatro pradžia, kuo didžiavomės iki XX a. pab. Vėliau atsirado teatro eksperimentatoriai, inovatoriai, kurie padarė didelę įtaką teatro vystymuisi: psichologinis teatras, biomechanika, išpažinties metodas, dramos plastikos teatras, laisvųjų rankų teatras, sveikos prigimties teatras ir kt.

Pasibaigus idealizmo laikotarpiui (XX a. pab.), teatras ieškojo naujo savo kelio ir tikriausiai turėjo įvykti lūžis. Moterys režisierės suklestėjo tik 7 dešimtmetyje. Kadangi labai veržėsi į teatro sceną, valdžia parėmė jų norus ir suteikė teisę bei pareigą atstovauti teatrui, tačiau nesukurdami didesnių galimybių suvaržydavo režisierių kūrybinę laisvę. Tada buvo sukurta tuometė moderniosios moters tapatybė, kuri trukdė režisierės, kaip menininkės, raiškai. Lietuvoje vienas iš tokių pavyzdžių būtų Aurelija Ragauskaitė, gerokai pranokusi savo laiką ir mažai įvertinta kūrėja.

Moterys režisierės teatre atsirado vėliau, nes jų niekas nepripažino iki XX a. vidurio. Nepripažįsta iki šiol.

D.Stankevičiūtė: Iki tol buvo tik bandoma kuo tiksliau atkartoti moters manieras ir kurti jos personažą. Scenoje atsiradus moteriai, pradėta mąstyti apie gilesnius dalykus. Buvo pradėta galvoti ne tik apie manieras ar pozas, bet ir personažo nuotaiką, jausmus, kontekstą, išgyvenimus. Vyrai gali sukurti moters personažą, bet ne pačią moterį. Moteris yra švelni, kartais klastinga būtybė, su savo gražiomis ir bjauriomis savybėmis.

Moterys, būdamos aktorėmis, išsikovojo teisę rizikuoti ir gyventi šiek tiek geriau. Jos nežinojo, kas yra vaidyba ar aktorystė, tik troško išsilaisvinimo ir geresnio gyvenimo. Tik praeitame amžiuje pradėjo ryškėti tikrieji jų talentai.

- Kaip į moteris teatre buvo žiūrima XVII a., joms tik įžengus į teatro sceną?

R.Urbonavičiūtė: Režisierių moterų tuo metu nebuvo arba jos buvo pasislėpusios už kokio nors „genialaus“ kūrėjo. Be abejo, visų požiūris buvo priešiškas, tai buvo neįprasta. Moterys nebuvo įvaldžiusios vaidybos meno taip kaip vyrai. Nereikėtų pamiršti to, kad, moterims atėjus į sceną, vyrai, iki šiol jas vaidinę, turėjo imtis vyriškų vaidmenų, kas jiems buvo didelis pokytis.

- Kas XVII a., moterims tik praėjus žengti į teatro sceną, buvo laikoma moteriškumu? Ir kas dabar laikoma moteriškumu?

R.Urbonavičiūtė: Tada buvo žemos moralės laikai, o žmonių moralę, tai yra sąžinę, vertybes, atsakingumą, formuoja kultūra, menas, humanitariniai mokslai.

D.Stankevičiūtė: Moteriškumas dabar - motinystė, grožis, užuojauta. Tai visa paletė žmogiškųjų jausmų.

- Kaip dabar skiriasi šis požiūris į aktores ir aktorius bei į režisieres ir režisierius teatro scenoje?

R.Urbonavičiūtė: Režisierės padėtis blogesnė, tačiau moterimi labiau pasitiki aktoriai. Moterų dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai turi stipresnes sąsajas. Dėl to jos pasižymi aukštesniu emociniu intelektu, stipresne intuicija ir geresniu analitiniu mąstymu. Ne paslaptis, kad moterys mato pasaulį iš kitos perspektyvos, nei vyrai. Režisierės moterys turi ir vyrui priskiriamas savybes, t.y. loginį mąstymą, kas taip pat labai svarbu.

D.Stankevičiūtė: Moterys įrodė savo vertę, nes jos dažnai yra pranašesnės intelektu, kantrybe ir valia. Moters, kaip asmenybės, samprata gyvuoja tik 100 metų. Per tą laiką ji užsitikrino pagarbą ir vyrų pasaulis moterį pradėjo gerbti. Dabar moteris aktorė jau nori kurti ir yra visavertė menininkė, bendraautorė.

- Kodėl jūs pasirinkote tokią profesiją?

R.Urbonavičiūtė: Režisūra atėjo pati. Aš nieko daugiau nemoku. Profesija mane moko, o aš galiu jos mokyti kitus. Mane domina viskas, kas susiję su teatru: dramaturgija, jos minčių raida. Žaviuosi klasika, nes manau, kad iš jos vis dar galima daug ko išmokti. Taip pat patinka avangardinis teatras bei kitos teatro rūšys. Aš ieškau savęs teatre ir teatro savyje.

D.Stankevičiūtė: Nuo 16 metų mokiausi teatro studijoje vaidybos meno. Greitai radome ryšį su teatro trupe, mane pastebėjo režisieriai, gavau pirmąjį vaidmenį, kuris buvo „Miegančioji gražuolė“. Mokslas tęsiasi iki dabar. Šiuo metu užsiimu ir pedagoginiu darbu. Turiu mokinių, kurie noriai semiasi iš manęs tiek muzikinės, tiek sceninės patirties.

- Ar buvo baimių, jog bus sunku? Kad tai nemoteriška?

R.Urbonavičiūtė: Pritariu režisierės Kiros Muratovos, neseniai išėjusios anapilin, žodžiams, kad tai vis dar nėra moteriška profesija. Baimių nebuvo, jaučiau tik atsakomybę už žmones, su kuriais dirbsiu, ir žiūrovus, kurie ateis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KVIEČIA: Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena; Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val.
  • KVIEČIA: Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena; Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums trukdo viešai vaikus žindančios moterys?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +15   +17 C

   +12  +14 C

 

   +15 +17 C

  +25  +27 C

   +21  +23 C

 

   +21  +23 C

  1-2 m/s

  1-3 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1391 PLN - 4.3115
RUB - 76.8166 CHF - 1.1338
GBP - 0.8958 NOK - 9.6795
reklama
Sveikata Grožis