respublika.lt

„Metų knygos 2016“ autorius S.Paltanavičius: Iš mažo skaitytojo užauga didelis žmogus

(0)
Publikuota: 2017 kovo 04 08:51:12, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Selemonas Paltanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Šiemet „Metų knygos rinkimuose 2016“ knygų vaikams kategorijoje geriausiu kūriniu ir metų knyga vaikams pripažinta gamtininko, aplinkosaugininko, prozininko ir fotografo Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“, kuria mažieji skaitytojai kviečiami pažinti pasaulio grožį ir gamtos paslaptis per magišką sapno vaizdinį. Daugiau kaip 50 knygų vaikams į pasaulį išleidęs autorius sako, kad visas suskaičiuoti jau tampa sunku, nors labai stengiasi į gyvenimą paleisti tik labiausiai to vertas idėjas. Ir neslepia, kad nebijo ateities scenarijaus, kuriame spausdintinių knygų gali nebelikti. Nesvarbu, kokio formato bus knyga, jai vis tiek reikės rašytojo.

 

- Metų knygos vaikams apdovanojimas už jūsų rašytą knygą „Maži ežiuko sapnai“ buvo lauktas įvertinimas ar kaip tik nustebino?

- Kai rašytojui kyla idėja, ypač vaikų knygelei, ir imi ją rašyti, tikrai negalvoji apie jokius konkursus ar apdovanojimus. Tu tiesiog gyveni su ta knyga, jos veikėjais, situacijomis, o kai baigi ir pasiūlai leidyklai, kuri galėtų tavo rankraštį išleisti kaip knygą, tik tuomet imi jausti, kas gi tau išėjo. Juk ne visuomet pavyksta. Aš ir pats labai dažnai net nepradedu rašyti vienos ar kitos knygos, kurios idėją gal nešiojuosi net keliasdešimt metų, vien todėl, kad manau, jog šiuo metu taip, kaip derėtų, to kūrinio negalėčiau parašyti. Tad geriau neišnaudoti veltui to sumanymo. O kai jau parašai, imi galvoti, ar gerai pavyko. Tai ir yra vidinis įvertinimas. O kai knyga išeina, ji atiduodama visų teismui.

Žinoma, aš labai dėkingas, kad komisija įtraukė knygą „Maži ežiuko sapnai“ į vaikų knygų penketuką, taip pat esu dėkingas visiems, kurie už ją balsavo. Negaliu sakyti, kad tai knygų knyga, bet džiugu, kad knygų mugėje žmonės išreiškė didelį susidomėjimą ja. Ir vaikai, ir tėveliai, ir seneliai. Ir ne todėl, kad tai metų knyga. Daug kas, pasirodo, skaitė ir kitas mano knygas, mano tekstus periodikoje. Daug kas pasakojo, kad šeimoje kiekvienas šeštadienio rytas prasideda atsivertus „Vakaro žinias“ ir skaitant tą nedidelį mano tekstą apie gamtą. Tad, žinoma, smagu, kai esi įvertintas, pastebėtas. Tai paskatina ir toliau dirbti.

- „Maži ežiuko sapnai“ taip pat buvo pastebėta ir kaip taisyklingiausiai parašyta šių metų knyga. Tam reikėjo specialaus pasirengimo?


- Taip. Kiekvienais metais yra nominuojama viena knyga iš visų tais metais išleistų knygų. Žinoma, toks pastebėjimas yra labai svarbus, „Maži ežiuko sapnai“ pripažinta kaip taisyklingiausia lietuvių kalba parašyta knyga. Kalbininkai viską vertina labai atidžiai. Žinote, aš esu gimęs ir užaugęs Suvalkijoje. Mano krašto žmonės kalba taip, kaip aš kalbu ir rašau. Tad man nereikėjo atrasti kalbos, jos mokytis.

Kita vertus, man visai pasisekė, kad nestudijavau filologijos. Taip, aš biologas, tad studijavau visai kitus dalykus. O tai reiškia, kad niekas manęs nekraipė, nemokė kanonų, kaip reikėtų rašyti apsakymą ar pasaką. Aš turbūt esu savamokslis. Kita vertus, matyt, visi rašytojai iš prigimties yra savamoksliai. Juk nėra nei pradinės mokyklos, nei universiteto, kurį baigęs gauni rašytojo diplomą. Nors ir diplomas nelabai ką reikštų, jei nėra darbų, kuriuos gali parodyti. Tad turbūt kiekviena rašytojo knyga yra jo diplomas.

- Pagrindiniu knygos motyvu buvo pasirinktas sapnas, suteikiantis ir taip paslaptingam žanrui - pasakai - dar daugiau nežemiškumo ir savotiškos magijos. Kodėl pasirinkote būtent tokį motyvą?


- Net negalėčiau atsakyti. Daugeliu atvejų iš anksto apie tai negalvoju. Tai gal savotiškas biologinis žvilgsnis. Nors ežys yra biologinė būtybė, pasakoje ežiukas su mama keliauja naktimis, kai nėra spalvų. O ežiukas viską nori matyti, jis nori pažinti pasaulį. Tad jis susapnuoja viską, kas gražiausia. Girdžiu atsiliepimų, kad knygoje yra labai daug biologinių tiesų, ir tai tiesa. Bet jos nėra įkyrios, jų aš nebruku skaitytojui. Ten nesakoma, kad štai atsiminkite, koks yra ežio svoris ar kiek spyglių jis turi. Tokių pasakymų nėra. Bet ten išsakomi kiti etiniai, kultūriniai dalykai. Kalbama apie atsakomybę, grožį. Visa tai ežiukas kartu su savimi neša ir pats perduoda vaikams. Manau, kai tokia forma vaikams perduodamos šios dalykinės žinios, neįkyriai ir nevartojant liepiamųjų žodžių, tai atliepia žmogiškąją prigimtį. Todėl visose savo knygose vaikams pasakodamas istorijas nepasakau, kas yra gražu ar negražu, kas gera ar negera, tiesiog pasakoju apie visą pasaulį, o vaikai jau patys padaro teisingas išvadas.

- Ar šiandien knyga, net ir pasakojanti apie pasaulio grožį, gali įveikti vaikams kasdienybe, pramoga ir net edukaciniu įrankiu kartais tapusį kompiuterį?

- Tai labai paprasta. Kompiuteris yra tarsi pieštukas. Jis yra tik priemonė, o kai jį išjungi iš tinklo, jis tampa paprastu, niekam nereikalingu daiktu.

Žinau, dabar dažnai klausiama, ką darys rašytojai, kai nebus popierinių knygų. Bet man tokie pagraudenimai tik kelia juoką. Dar negirdėjau, kad nors vieną knygą būtų parašęs pats kompiuteris. Tad knygą vis tiek kažkas turės parašyti, o tai bus, aišku, rašytojai. Be to, juk vaikai vertina iliustruotas knygas, o kompiuterinės nespalvotos ir rankomis nepasiekiamos nėra tiek paveikios.

Kitas dalykas - varžytis su žaidimais. Žinoma, varžytis labai sunku, bet žaidimas ir yra tik žaidimas, o knyga yra žinios. Ir tai yra labai skirtingi dalykai. Žinau, kad mes kartais sužaidžiame tokia nešvaria korta ir, kad vaikai „nelįstų į akis“, įjungiame kompiuterį jam, neva tegul užsiima, kuo nori. Bet nesu girdėjęs nė vieno, kuris skųstųsi, kad nežino, ką daryti su vaiku, nes jis be perstojo skaito knygas.

- Vaikams parašėte jau daugiau nei 50 knygų. Kurti mažajai auditorijai didesnė atsakomybė nei suaugusiesiems, ar priešingai - esą vaikai dar maži ir nieko nesupranta?

- Turbūt neįmanoma suskaičiuoti ir pamatuoti tų skirtumų. Tačiau jei knyga vaikams bus prasta ar, dar blogiau, klaidinanti, ji gali padaryti be galo daug žalos. Be to, vaikai yra patys reikliausi kritikai. Nes jei jie paskaitė pirmo puslapio pirmą pusę ir nepatiko, knygos jie toliau neskaito. Tad vaikai turbūt patys geriausi vertintojai. O kartu rašymas jiems yra labai didelė atsakomybė. Nes iš to mažo skaitytojo užaugs didelis žmogus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s