respublika.lt

2017 lapkričio 24, penktadienis

Maestro J.Domarkas: Pažaislio festivalis tikrai unikalusnuotraukos

2017 birželio mėn. 09 d. 13:30:16
Birutė Mačienė, Elta

Penktadienio vakarą šimtai kauniečių gamtos apsuptyje, prie Kauno marių, jachtklube, susirinks į tradiciniu tapusį, bet kasmet vis kitokį Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Johann Strauss muzika ant vandens“. Jame su Kauno miesto simfoniniu orkestru pasirodys ir solistai Lina Dambrauskaitė ( sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas). Diriguos visą savo gyvenimą muzikai paskyręs, 51-erius metus vyriausiuoju Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentu dirbęs maestro Juozas Domarkas. Šiemetinėje Pažaislio programoje kitų renginių su šio dirigento pasirodymu nenumatyta.

 

Koncerto išvakarėse naujienų agentūra ELTA dirigento J. Domarko paklausė, ar jis, per savo kūrybos metus dalyvavęs daugelyje muzikos festivalių Lietuvoje bei užsienyje, galėtų pasakyti, kuo nuo jų skiriasi tarptautinis Pažaislio festivalis?

- Pažaislio festivalis iš kitų pirmiausia išsiskiria savojo laiko apimtimi, koncertų skaičiumi ir labai didele jų geografija. Kiek dar galima surasti festivalių, kurie tęsiasi tris mėnesius? Manau, Lietuvoje tai tikrai nerasime, o užsienyje - gal vienoje ar kitoje šalyje jie rengiami, bet daugiausia būna tokių, kurie trunka iki poros savaičių.

O kai koncertų geografija nemaža, kai Pažaislio festivalis nukeliauja ir į atokias Lietuvos vietas, tai ir žiūrovų ratas platesnis susidaro. Žinoma, šis festivalis įdomus ir programos įvairove, kurią sudaro ir gera muzika, ir puikūs atlikėjai.

- Kai kam gali kilti abejonių, ar klasikinę muziką atliekančiam simfoniniam orkestrui groti Štrausą solidu, ar tai nėra popsas, - kokia šiuo atveju būtų Jūsų nuomonė?

- Johano Štrauso muzikos nepavadinčiau popsu. Vis dėlto tai - klasikinė muzika. Ir labai sunki atlikti taip, kad būtų su skoniu intepretuota, pademonstruojant gerą lygį. Štrauso muzika - klasika, kilusi iš liaudies dainų, liaudies šokių, gerai žinomų vokiškai kalbančiose šalyse. Vienas iš tokių šokių buvo lendleris - rūmų salonų šokis, taip pat - ir aikščių...Vokiečių ir austrų šokis, šokamas poromis. Iš jo, aštuonioliktajam amžiui baigiantis, atsirado valsas...

Visa esmė, kaip Štrauso muzika atliekama. Labai svarbu ją atlikti taip, kad nepasidarytų popsu, beskonybe (va, koks geras lietuviškas žodis). Kad netaptų prasto skonio pavyzdžiu. O tai priklauso nuo atlikėjų.

- Tokiu atveju gal galėtumėte pagirti ar papeikti daugiau nei prieš dešimtmetį Kauno miesto savivaldybės įsteigtą ir pastaruoju metu tarptautiniais muzikos projektais garsėjantį orkestrą, su kuriuo koncertuosite prie Kauno marių?

- Esu žmogus, kuris neša didelį metų skaičių. Tiek dabar, tiek visada buvau reiklus sau bei kitiems. Nepaisant to, kad esu draugiškai nusiteikęs kolegų, partnerių atžvilgiu, bet nenoriu kalbėti kritiškai. Galiu tik padėkoti Kauno orkestrui, palinkėti jam gerų kūrybinių laimėjimų. Žinoma, pinigai niekam nepamaišo, ir jų galiu kiekvienam kūrėjui, menininkui palinkėti, kad nereikėtų ieškoti papildomų darbų, darbelių, o galėtų koncentruotis tik į muziką.

- Prasitarėt apie metų skaičių, kurių daugiau nei pusšimtį skyrėte Nacionaliniam orkestrui...


- Kaip vyriausiasis dirigentas - iš viso - 51-erius metus, bet aš su juo dar neatsisveikinau. Dirbu etatiniu dirigentu, vadinuosi Nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentu. Lietuvoje, kiek žinau, daugiau tokių garbės dirigentų nėra.

- Ar Lietuva vyrauja klasikinės muzikos, gerų orkestrų prasme savame regione, ar turi pranašumų prieš kitas Baltijos valstybes?

- Orkestras - muzikinis kolektyvas, kurio meistriškumas priklauso nuo kiekvieno jo nario lygio, nuo meistriškumo. Kaip ir operos teatro negali vertinti pagal choro ar orkestro lygį, jame pirmiausia vertinami solistai, dainininkai. Kiekvieno meistriškumas labai svarbus, jei nori bendro gero rezultato.

Žvelgiant į regioną, tai Baltijos valstybės turi daug ką bendro. Panašūs istoriniai, okupaciniai laikotarpiai, sakyčiau, ir gyventojų skaičiai labiau panašūs nei nepanašūs, nors skirtumų yra. Žinoma, Lietuva gyventojų turi daugiau, dėl to ir mūsų kūrybinės pajėgos - daugmaž geresnės. Mene jau taip yra: kartais, būna, vienas kuris atsiplėšė, šauna į viršų, kitas atsilieka. Vyksta gyvybiškas balansavimas, kuris irgi yra viena iš varomųjų jėgų pasistengti padaryti kažką geresnio.

- Bet tai priklauso ir nuo sąlygų, ne tik nuo kūrėjų, kitaip menininkai (beje, kaip ir kitų profesijų atstovai) nebėgtų iš Lietuvos?


- Menas šiais laikais visame pasaulyje labai priklauso nuo pinigų. Jų reikia visiems. Pradedant mokyklomis, baigiant koncertų organizatoriais, gebančiais pritraukti geriausias kūrybines jėgas. Taip, bėga... Daugybė tų, kurie baigė mūsų muzikos mokyklas, išvažiuoja į kitas valstybes studijuoti, kur yra mielai priimami. Jie neretai pasilieka bei įsitvirtina tose valstybėse, kurios diktuoja kūrybos, meno madas. Žinoma, gaila, bet jaunas būdamas dažnas mūsų žmogus jau kreipiamas į emigraciją. Žino, vos tik baigs vidurinę muzikos mokyklą ir išvažiuos. Niekas šiais laikais to nedraudžia, bet, deja, niekas ir nestabdo...

Dėkoju už pokalbį


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 2018 METAI: siekiant paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei Seimui siūloma paskelbti 2018 metus Simono Daukanto metais.
  • DIREKTORIUS: iš septynių atrankoje dalyvavusių kandidatų, pretendavusių užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, daugiausiai balų surinko Robertas Krikštaponis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
guitar trio

Ar studijų kokybė priklauso nuo universitetų skaičiaus?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +5 C

   +3  +5 C

 

   +4  +6 C

   +3  +8 C

  +6  +8 C

 

   +5  +7 C

    7-12 m/s

    2-6 m/s

 

      3-6 m/s

 

USD - 1.1848 PLN - 4.2124
RUB - 69.2337 CHF - 1.1613
GBP - 0.8901 NOK - 9.6393
reklama
Labas vasara