respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

L.Mikalauskas: Kaip protingas žmogus stojau ne į dainavimą, o į tiksliuosius mokslusnuotraukos (1)

2018 balandžio mėn. 23 d. 07:28:54
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ

„Gyvenime vargiai pavyktų pabėgti nuo paskirto likimo, jei ir bandytum - kas išpranašauta, tas ir bus“, - sako operos solistas Liudas MIKALAUSKAS (32). Dainininkas Lietuvos ir užsienio didžiosiose scenose atlieka aukščiausio profesionalumo reikalaujančius vaidmenis, tačiau ne daug kas žino, kad solisto karjera galėjo ir neprasidėti.

 

- Kaip supratote, kad norite tapti operos atlikėju?

- Muziką pamilau nuo pat mažumės. Dainavau gimtosios Tauragės berniukų chore, buvau vaikų ir moksleivių dainų konkurso „Dainų dainelė“ laureatu. Tačiau taip pat buvau ir puikus mokinys - valstybiniai istorijos ir matematikos egzaminai buvo išlaikyti aukščiausiais vertinimais, todėl ir stojau ne į dainavimą, o į tiksliuosius mokslus Vilniaus universitete. Bėgant laikui supratau, kad kai nesi savo rogėse, nelabai svarbu, kokio dalyko imiesi - pradėsi ristis žemyn. Kai savyje neberadau motyvacijos mokslams, patraukiau ten, kur šaukia širdis. Taip atsidūriau operos pasaulyje.

- Kaip renkatės vaidmenis?


- Visaip būna. Man nepatinka monotoniški, per daug lyriški ir viena pompastiška spalva šviečiantys vaidmenys, kuriems užtenka tik pridėti ranką prie širdies ir gražiai dainuoti. Stengiuosi rinktis vaidmenis su daugiau spalvų, problematika ir klausimais, kuriuose reikia ieškoti atsakymų, kurie po truputį tampa gyvi. Vaidmenys yra kaip tekanti upė, kurios srove sekant atsiveria vis nauji horizontai. Jei vaidmuo nustoja „tekėti“, vystytis, dingsta prasmė.

- Ar sunku persikūnyti į vaidmenį?

- Šiame procese padeda įvairiausi dalykai. Labiausiai persikūnyti padeda domėjimasis savo personažais. Visai neseniai teko vaidinti protinę negalią turintį personažą. Skaičiau daug literatūros, studijavau būtent tam sutrikimui būdingus rankų ir galvos judesius, repetavau prieš veidrodį. Iš šalies pažiūrėjęs žmogus tikriausiai pamanytų, kad ne personažą kuriu, o kad pačiam „ne visi namie“. Tokia jau mūsų, aktorių, duona.

- Netrukus vyks tezių operos „Liuterio durys“ premjera. Kaip ruošiatės Martyno Liuterio vaidmeniui?

- Vaikystėje apie Liuterio istoriją buvo labai daug skaityta. Patys katalikai pripažįsta, kad anksčiau bažnyčia buvo sustabarėjusi, nukrypusi į pinigus ir tuščiagarbystę. Jo protestai yra tam tikras reformacijos gestas, norint sukurti tą bažnyčią, kurią visi dabar pažįstame. Esu vaidinęs kunigą, popiežių ir netgi šėtoną. Liuteris išsiskyrė tuo, kad jis yra gyvas, realus, kažkada gyvenęs asmuo. Tai prideda dar daugiau atsakomybės ir jaudulio. Negalėčiau teigti, kad kuriant Martyno Liuterio vaidmenį susidūriau su keblumais - kūrinio problematika istorinė, tad buvo pakankamai aiški. Kilus klausimams į pagalbą ateidavo ir literatūra, ir kino filmai, giesmės, psalmės.

- Įdomus faktas iš jūsų gyvenimo, kad pats norėjote tapti liuteronų kunigu. Kodėl buvo kilęs toks noras?

- Dabar esu, kiek įmanoma, praktikuojantis katalikas. Tačiau visą savo jaunystę praleidau Tauragėje, o šis miestas nuo seno žinomas kaip Lietuvos liuteronybės centras. Pas mus visi bičiuliai buvo liuteronai, jie organizuodavo užsiėmimus jaunimui. Vykdavo įvairiausios stovyklos, kuriose jaunimas bendraudavo ir dainuodavo prie laužo pritardami gitaromis. Labiausiai įstrigę atsiminimai, kaip būnant prie laužo išsitraukdavome gitarą ir pradėdavome virpinti stygas pagal Gyčio Paškevičiaus kūrinius ar Vytauto Kernagio dainą „Širdele mano“. Jaunystėje išėjimas į žmones, buvimas su jais, kalbėjimas ir giedojimas žmogui buvo vieni iš mano mėgstamiausių dalykų, todėl su pavydu žiūrėdavau į liuteronų kunigus. Bet, kaip jau sakiau, gyvenimas tave paima ir pastato ten, kur turi būti, ir nieko čia jau nepadarysi.

- Kas jūsų mažajai dukrelei Gintarei dainuoja lopšines?


- Mūsų mama išvis nedainuoja lopšinių, verčiau seka pasakas arba sako „eik miegoti“ ir baigta. Tėtis taip pat mėgsta skaityti pasakas, o lopšinių nedainuoju - nemoku vaikiškų. Neseniai išmokiau dukrą giedoti J.Naujalio „Lietuva brangi“. Juokinga žiūrėti, kaip ketverių metų mergaitė kankinasi su Maironio tekstu, tačiau išmokyti buvo labai lengva. Įveli tam tikrą dainą į pasaką, pavyzdžiui, sekdamas „Jūratę ir Kastytį“ skaitau „ir tada Kastytis uždainavo...“ ir pradedu giedoti „Lietuva brangi“. Po truputį ėmė ir vieną dieną pati uždainavo. Didelė šventė buvo, kai per šv.Kalėdas, Kalėdų seneliui šį kūrinį pati sugiedojo. Su lopšinėmis gal ir kyla problemų, bet su Maironiu kur kas lengviau.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASVEIKINO: Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino metinės augančio smulkiojo ir vidutinio verslo konferencijos „Gazelė 2018“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
  • STABDYS: per popiežiaus vizitą bus stabdoma dalis darbų keliuose
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis