respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Lietuvybei gaivinti vėl reikia knygnešiųnuotraukos (7)

2016 kovo mėn. 20 d. 10:08:32
Dalia BYČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Prieš daugiau nei pusantro šimto metų, uždraudusi lietuvišką kalbą ir žodį, carinė Rusija buvo pasmerkusi Lietuvą nutautėjimui. Jeigu ne tą žodį paslapčia nešę paprasti žmonės, knygnešiai ir švietėjai, vargu ar šiandien beturėtume Lietuvą. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų, pasaulyje atitikmenų neturintį reiškinį. O mes patys ar tai vertiname? Apie tai kalbėjomės su grafike, knygų leidėja, knygnešių aine Birute MATIJOŠAITYTE.

 

- Po 1863-1864 m. sukilimo Lietuvoje, carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti bet kokius leidinius lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas. Ar galėjo būti, kad caras daliai Lietuvos galėjo būti maloningesnis? Štai vienas didžiausių šių dienų istorijos autoritetų prof. Alfredas Bumblauskas sako, kad Suvalkijoje tikro spaudos draudimo nebuvo. Ką į tai pasakytų Suvalkijos knygnešiai?

- Liūdna ir nesuprantama, kodėl istorikas prof. A.Bumblauskas, nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ vadovas, plaukdamas „Kurėnu“ ir rodydamas į kairįjį Nemuno krantą, savo bendrakeleiviams ir visai Lietuvai (LRT, 2015 m. rugsėjo 25 d.) pranešė, kad Suvalkijoje „iš esmės spaudos draudimo nebuvo“, o ir lotyniško raidyno niekas nedraudė. Negalėjau patikėti, galvojau, kad blogai išgirdau. Kitą dieną iš naujo peržiūrėjau įrašą ir įsitikinau, su mano klausa gerai, bet kažkur kažkas negerai... Tą patį klaidingą teiginį istorikas A.Bumblauskas pakartojo šių metų vasario 16 d. TV3 žiniose, atsakydamas į žurnalistės klausimus. Ir vėl: „Suvalkijoje tikro spaudos draudimo nebuvo“. Drįstu ginčytis su profesoriumi. Suvalkijoje buvo ne tik spaudos draudimas, bet ir plačiai išplėtota organizuota knygnešystė ir knygų leidyba. Vienintelė šio krašto privilegija buvo ranka pasiekiama Prūsija, kur buvo spausdinamos ir iš ten per sieną gabenamos lietuviškos knygos. Ties Sudargu - sausas rubežius, Šešupę dažnas vasarą galėjo perplaukti, buvo ir brastų, o žiemą upė užšaldavo. Širvintos upelio tiltas jungė Naumiestį (Vladislovavą) su Širvintos miesteliu Prūsijoje. Per šį tiltą buvo nešami dr. Vinco Kudirkos rankraščiai į Širvintos paštą. Vienintelė tikra kliūtis knygnešiams buvo tik caro žandarai. Žinau tai iš istorijos, girdėjau iš pirmų lūpų. Net po spaudos draudimo panaikinimo (1904 m.) mano senelio įsteigtoje mokykloje tėtė mokėsi tik rusų kalba. Pamatę atjojančius zemskius, vaikai skubiai slėpdavo lietuviškas knygas. Tuo metu jaunesni broliai ir seserys jau skaitė lietuviškai.

- Knygnešystės simboliu Lietuvoje pripažintas aukštaitis Jurgis Bielinis, o jo gimimo diena, kovo 16-oji, net paskelbta Knygnešio diena. Tuo metu knygnešių buvo per 2 tūkstančius. Ar įmanoma tame 40 metų užtrukusiame kare už lietuvybę išskirti eilinius ir kardinolus?

- Kiekvienas Lietuvos kraštas turėjo savo knygnešius, bet knygnešių knygnešio karūna, mano manymu, turėtų priklausyti vieninteliam - vyskupui Motiejui Valančiui. Tai jis, žemaičių vyskupas, dar iki spaudos uždraudimo pirmasis ėmė rūpintis visų žmonių apšvietimu, lietuviško rašto išlikimu. Tai jis įpareigojo kunigus steigti parapijines mokyklas, pats rašė maldaknyges ir mokykloms vadovėlius, parašė Žemaičių vyskupystės istoriją, „Palangos Juzė“ ir „Žemaičių patarlės“, religinio turinio knygelių. M.Valančius steigė Blaivybės brolijas, subūrė pirmąją knygų leidybos ir platinimo organizaciją. Suvalkijoje, tuo metu vadinamoje Užnemune, vyskupo M.Valančiaus pasekėju buvo kun. Martynas Sederevičius. Klebonaudamas Sudarge, prie pat sienos su Prūsija, kur buvo „sausas rubežius“, jis subūrė antrąją lietuviškų knygų leidybos ir platinimo organizaciją, pastatė mokyklą, pats mokė vaikus ir suaugusius skaityti, kovojo už blaivybę. Aukštaitijoje žinomiausias knygnešys yra J.Bielinis. Teko skaityti apie jį daug prisiminimų, ypač įdomūs Gabrielės Petkevičaitės. Ypač daug vietos jam skirta ir Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje, kur vyskupas M.Valančius pristatomas kaip lietuvių rašytojas, lietuvių švietėjas, katalikų veikėjas, paminimas ir kaip lietuviškos spaudos platintojas, o apie liaudies švietėją kunigą M.Sederevičių - nė žodžio. Jo visai ten nėra. Manau, kad kiekvienas kalba apie tai, ką geriausiai žino, apie ką dažniausiai rašoma, minima. Ir Knygnešio diena tapo J.Bielinio gimimo diena, nes žmonės, kurie priėmė tą sprendimą, buvo užaugę ir išsimokslinę tarybiniais laikais, kai šis knygnešys buvo labiausiai žinomas. Jeigu aukštinsime ir garbinsime vien J.Bielinį, skriauda bus tiems kitiems tūkstančiams Lietuvos knygnešių, nes nė vienas iš jų, būdamas vienas, nebūtų pajėgęs išsaugoti ir paginti lietuviško rašto.

- Sakoma, kad visa Lietuva kilusi iš kaimo ir kad kiekvienoje šviesesnėje šeimoje buvo daugiau ar mažiau prie knygnešystės prisidėjusių žmonių. Ir jūsų šeimoje tokių šviesulių būta?

- Spaudos draudimo laikais mano senelis Petras Matijošaitis platino lietuviškas knygas. Iš pradžių pats eidavo į Prūsiją parsigabenti knygų ir kitų leidinių, vėliau tik platino spaudą, nes ėmėsi jaunųjų valnijimo nuo caro kariuomenės. Kasmet jis būdavo renkamas Kuodžių kaimo seniūnu. Prasidėjus 1905 m. judėjimui carinėje Rusijoje platino anticarinę spaudą, sakydavo kalbas prieš caro valdžią ir valdininkus, o tų metų pabaigoje senelis buvo suimtas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. Grįžęs namo, jis ir toliau nenurimo, žadino tautinę sąmonę savo kaimo apylinkėse. Savo namuose senelis buvo įsteigęs pradžios mokyklą, kurioje mokėsi savi ir kaimynų vaikai. Mamos mama, Anastazija Čelkytė-Bajarčienė buvo uoli knygnešių savo tėvo Stanislovo Čelkio ir brolio Mykolo Čelkio pagalbininkė. Mykolas knygas iš Prūsijos pradėjo nešti būdamas 15 metų. Močiutė lietuviškas nešdavo į Gelgaudiškio ir kitas klebonijas ir kitiems patikimiems žmonėms, plaukdavo iš Gelgaudiškio garlaiviu į Kauną ir jas pristatydavo prie pat kunigų seminarijos gyvenusiai pamaldžiai moterėlei Teklei Dronseikaitei. Gerai prisimenu močiutės pasakojimus. Tėtės brolis, dėdė Jonas Matijošaitis, aktyvus ateitininkas ir pavasarininkas, dar studijuodamas Kaune, kalbėjosi su dar gyvais knygnešiais, o 1932 m. išleido monografiją „Knygnešių tėvas kunigas Martynas Sederevičius“. Mano tėtė Juozas Matijošaitis pasakojo, kad mūsų kaime kaimynai dalydavosi lietuviška spauda ir tas paprotys keistis laikraščiais, lietuviškomis knygomis buvo išlikęs net nepriklausomoje Lietuvoje. Žinau, kad mūsų kaime tada buvo 12 ūkininkų ir visi buvo raštingi, visi skaitė. Vieni patys parsinešdavo knygų savo reikmėms, kiti jų gaudavo.

- Skulptoriaus Petro Rimšos skulptūroje „Lietuvos mokykla 1864-1904“, visuomenei žinoma trumpesniu pavadinimu - „Vargo mokykla“, įaugo į lietuvių kultūrinį palikimą kaip Tautinės mokyklos simbolis. Jeigu ne knygnešiai ir kaimo daraktoriai, jeigu ne motinų mokykla, kokia kalba mes šiandien kalbėtume?

- Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla“ („Vargo mokykla“) yra ta mokykla, kurioje pats dailininkas (gimęs ir augęs Vilkaviškio apskrityje) vaikystėje mokėsi. Ši skulptūra lyg paminklas motinoms, močiutėms, visiems lietuviško kaimo žmonėms, kurie mokė gimtojo žodžio sunkiais caro priespaudos metais. Abejojantys spaudos draudimu Suvalkijoje turėtų atidžiai apžiūrėti šią skulptūrą, kur motina, verpdama prie ratelio, moko vaiką skaityti. Šiemet sukanka 152 metai nuo lietuviškos spaudos uždraudimo. Naivu tikėti, kad praėjus tiek metų šiandien dar kalbėtume lietuviškai. Gal tik reta kurioje šeimoje galėtume suprasti vieni kitus. Jeigu būtume praradę savo kalbą, tai palaipsniui būtume praradę savo papročius, šaknis. Tikriausiai būtume ištirpę didžiųjų tautų jūroje ir atrodytume labai liūdnai be savo veido, be tautybės. Atrodo, kad toks pavojus tyko ir dabar...

- Caro priespaudos metais lietuvybę išgelbėjo kaimas, paprasti jo gyventojai, tuo metu net nesupratę, kokį didelį darbą jie dirba. Šiandien lietuviškas kaimas nyksta, Lietuva išsivaikšto, jos vertybes naikina svetimos įtakos ir iš Rytų, ir iš Vakarų. Ar ir vėl nereikėtų judėjimo, panašaus į knygnešių, kad išsaugotume Lietuvą lietuviams?

- Per pusantro šimto metų daug kas pasaulyje ir Lietuvoje pakito. Kai kas labai ne į gera. Keitėsi ir priverstinai ir savanoriškai. Karai, tremtys, kolektyvizacija, melioracija, ateistinė ideologija - priverstiniai reiškiniai. Godumas, alkoholizmas, tinginystė, nesąžiningumas dažniausiai laisvai pasirenkami. Tikrai reikėtų judėjimo, panašaus į knygnešių. Reikėtų ne vieno vyskupo M.Valančiaus, o kelių dešimčių šiuolaikiškų, modernių asmenybių, panašių į jį. Gal ir tikro prievaizdo reikėtų? Kultūrinio judėjimo užuomazgų jau regisi. Jį pradėjo Ramūnas Karbauskis. Žinau knygų leidėją Vidmantą Staniulį, išleidusį ir visoms Lietuvos mokykloms padovanojusį Kristijono Donelaičio originalo „Metai“ leidinį. Asmeniškai pažįstu inžinierių Romą Treiderį, surinkusį albumą „Tautiškos giesmės kelias į tautą“ ir jo pagalbininką, taip pat inžinierių Joną Aleknavičių, kuris rėmė šio almanacho leidybą. Leidinys taip pat bus dovanojamas visoms mokykloms. Lieka tikėti, kad mokyklose atsiras jų pasekėjų, jaunimui nepagražintai prabilsiančių apie lietuvybės kainą.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą  „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018