respublika.lt

Kūrėjos pasąmonės slėpiniai

(0)
Publikuota: 2015 rugpjūčio 29 08:07:54, Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalista
×
nuotr. 1 nuotr.
Elena Kurklietytė: Gamta duoda ir idėjų, ir jėgos tas idėjas įgyvendinti... Augalą jaučiu kaip sau lygią gyvą būtybę, man augalai kalba kvapais, šnaresiais, spalvomis... Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Talentingą kūrėją Eleną Kurklietytę galime vadinti rašytoja, galime - dailininke ir abiem atvejais būsime teisūs. Mat ši menininkė nei žanrų, nei meno formų rėmais neapsibrėžia. Pasak jos, kiekviena asmenybė yra daugiabriaunė, tad asmenybei svarbios visos saviraiškos formos, gebančios tą daugiabriauniškumą aprėpti. Tad ir ji pati, Lietuvai nemažai nuveikusi kaip žurnalistė (už ką apdovanota „Sausio 13-osios“ medaliu), jau kuris laikas plėšia lietuvių prozos dirvonus (romanai „Lyla“ (2004), „Šešėlių verpėja. Laukinės Todės istorija“ (2009); šiemet oficialiai įsiliejo į Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas), kuria puikius paveikslus iš gėlių žiedlapių, o pastaruoju metu atrado sau ir dar vieną sąmonės tarpininkavimo nereikalaujančią kūrybos formą - monotipiją, kurią pati vadina sielos pėdsaku.

 

- Buvo laikas - sėdėjote prie rašomojo stalo, negalėdama atsiplėšti nuo romano rašymo, ir kitoms kūrybos formoms nelikdavo nei laiko, nei energijos. Buvo laikas - susikaupusi it mikrochirurgė, dėliojote paveikslus iš žiedlapių, tuo metu neieškodama ir nesiilgėdama kitos saviraiškos... Kokios formos jus yra užvaldžiusios šiandien?

- Parašius romaną, žinoma, yra būtinas atokvėpio ir energijos akumuliacijos laikotarpis. Jeigu kažkur padūmavusiame horizonte nujauti boluojant būsimo kūrinio idėjos kontūrus, turi stropiai imtis taupyti savyje jėgą, būtiną tai idėjai įgyvendinti. Ruoštis, nenuleisti nuo idėjos akių, kantriai ją brandinti, neperskubėti... Nežinau, kaip kiti, bet aš visuomet medžiagą kūriniui renku nepalyginti ilgiau, nei vyksta pats kūrybinis procesas. Juk vaizduotė - begalinė, tad labai svarbu ją suvaldyti, idant nepradėtum meluoti. Na, pavyzdžiui, jeigu pagrindinis romano personažas - archeologas, rašydamas privalai išmanyti archeologiją, jeigu rašai apie pelkę - privalai išmanyti ir pelkėtyrą, ir visą pelkių augaliją...

Tokiais atokvėpiui ir akumuliacijai skirtais laikotarpiais labai pagelbsti toli nuo miesto, gamtos prieglobstyje jaukiai dūzgianti sodyba, kurioje su vyru rašytoju Vytautu Bubniu esame pamėgę gyventi šiltuoju metų laiku. Gamta duoda ir idėjų, ir jėgos tas idėjas įgyvendinti... Jaučiuosi neatsiejama nuo augalų pasaulio - pati sėju gėles, pati auginu, matau visą gėlės gyvenimą nuo sudygimo iki byrančių žiedlapių, kuriuos surenku, džiovinu ir paverčiu paveikslais. Augalą jaučiu kaip sau lygią gyvą būtybę, man augalai kalba kvapais, šnaresiais, spalvomis... Lipdydama iš augalų paveikslus, liesdama žiedlapius, jausdama jų kvapus, atpažįstu juos, atmenu tikslią gėlės augimo vietą lysvėje, jos pumpurus, subtilias, nepakartojamas linijas, dar sykį išgyvenu jų žydėjimą...

Tokia kūryba man drauge ir poilsis, ir meditacija, būtina, idant vėlyvą rudenį, visai žiemai grįžus į Vilnių, vėl galėčiau sėsti prie rašomojo stalo ir turėčiau dėl ko prie jo sėsti.

- Prie jūsų jau išbandytų kūrybos formų neseniai prisidėjo ir dar viena - monotipija. Kuo ji ypatinga? Kaip vyksta pats kūrybos procesas?


- Monotipija - dieviškasis nenuspėjamumas - kūrybos forma, kuriai jokie profesionalūs įgūdžiai nereikalingi. Net piešti nereikia mokėti - ant stiklo uždedi spalvas, glaudi prie jo lapą ir visiškai nežinai, kas gims. Tai išimtinai meditatyvinė kūryba, į kurią didžioji dalis dailininkų moja ranka. Jiems, matyt, atrodo, kad šitai - pernelyg paprasta, nes nereikalauja atlikimo įgūdžių, nereikia pridėti savo pastangų... Bet, kita vertus, juk tai galimybė pažinti savo pasąmonę, sužinoti, ką „kalba“ tavo rankų, tavo sielos virpesiai, tavo žodžiais neformuluotos mintys, emocijos, įkvėpimas, vieta, laikas, mėnulio fazės...

Monotipijoje nieko nesuplanuosi ir nesuprojektuosi. Ji todėl ir vadinasi monotipija, kad pakartoti to piešinio jau nei aš, nei kas kitas negalės. Kūrybos rezultatą, atrodytų, lemia atsitiktinumas, tačiau argi gali būti atsitiktinumas tai, kad Kūčių dieną spaudžiamoje monotipijoje išryškėjo ne kas kita, o būtent Nukryžiuotasis ant kryžiaus? Neįtikėtina? Bet taip buvo. Pats galėsite pamatyti parodoje.

- Planuojate monotipijų ekspoziciją?

- Taip, šį rudenį. Gal net rugsėjį. Iš pastarųjų metų kūrinių turiu atrinkusi per penkias dešimtis eksponuoti vertų monotipijų. Jau ir pavadinimą „Būties žaismė“ parodai esu sugalvojusi, ir su Lietuvos rašytojų sąjunga dėl eksponavimo susitarusi... Tik penkios dešimtys darbų Rašytojų klubo salėje, žinoma, netilps, tad teks eksponuoti tik pačius svarbiausius.

Tačiau tai neliūdina. Kuriant monotipijas paroda apskritai nėra taip svarbi. Ši kūrybos forma, manau, daugiausiai pasakoja ne publikai, o pačiam kūrėjui, paaiškindama jam tai, ką formuluodama iškreipia sąmonė, suteikdama galimybę iš šalies žvilgtelėti į nepažintas jo paties sielos gelmes.

- Kai nusprendėte įstoti į Lietuvos rašytojų sąjungos narių gretas, pamaniau, kad jūsų viduje gyvenanti rašytoja ten pat tūnančią dailininkę nugalėjo. Dabar turbūt gresia revanšas?


- Niekada nesvarsčiau, kas esu labiau - rašytoja, dailininkė ar tiesiog save pažinti trokštanti būtybė. Štai įstojau į Rašytojų sąjungą, o dabar esu kviečiama įstoti dar ir į Tautodailininkų sąjungą... Vargu ar narystė sąjungoje menininką gali padaryti menininku. Be to, nesu iš tų kūrėjų, kuriems būtinas pripažinimas, vertės patvirtinimas - viską, ką sukuriu, sukuriu savo malonumui ir savo dvasiniam keliui pasišviesti.

Pati niekada neskirsčiau asmenybių pagal jų saviraiškos formas - esu įsitikinusi, kad kūrėjas renkasi tą išraišką, kuri, priklausomai nuo idėjos, yra tikslingiausia. Todėl negaliu tvirtai pažadėti, kad dar parašysiu knygų, negaliu pažadėti, kad dar ilgai eksperimentuosiu su monotipija, bet kad nenurimsiu ir kursiu toliau - tvirtinu nedvejodama.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s