respublika.lt

Kas prieš reformas, tas - prieš valstybę?..

(0)
Publikuota: 2019 kovo 09 09:09:48, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 11 nuotr.
Paveldosaugininkas, profesorius dr. Jonas Glemža. Stasio Žumbio nuotr.

Jeigu kas nors pabandytų suskaičiuoti valstybės tvarką gludinusias, tačiau dažniausiai visuomenės kantrybę bandžiusias reformas, paskęstų skaičių, prognozių ir nusivylimų jūroje. Intensyvių pertvarkų metą įvairiose srityse išgyvename ir šiandien. Laiške redakcijai garsus paveldosaugininkas, profesorius dr. Jonas GLEMŽA nedaugžodžiauja - paveldosaugai gresianti pertvarka yra bolševikinė revoliucija.

 

- Mūsų dienomis kiekvienas gali vadintis menininku ir visa, kas sukuriama žmogaus, kai kurių ekspertų nuomone, laikytina menu. Galbūt ir paveldo atžvilgiu įvyko ar vyksta šiokia tokia transformacija, gal jis šiandien jau suvokiamas kitaip?

- Iš tiesų, paveldas - kaip buvo, taip yra - tai, kas svarbu istorinei atminčiai. Tokiais atminties ženklais gali būti ir materialus, ir nematerialus paveldas - tradicijos, istorijos momentai įvairiais aspektais. Diskusijų daugiausiai kyla sprendžiant, kurie paveldo objektai yra itin reikšmingi ir saugotini...

- Kaip ir nukeltosios nuo Žaliojo tilto skulptūros sostinėje?

- Iš karto sakau: jos - labai reikšmingas ir saugotinas tiek mūsų istorijos, tiek kultūros paveldas, jos yra septynių mūsų talentingų skulptorių (tarp jų - Juozo Mikėno, Juozo Kėdainio, Bernardo Bučo, Broniaus Vyšniausko) darbai. Kai restauruojant Paryžiaus Dievo Motinos katedrą buvo paliekama tik tai, kas siejosi su gotika, ir šalinami baroko bei renesanso požymiai, garsus prancūzų rašytojas Nobelio premijos laureatas Anatolis Francas XIX amžiaus pabaigoje į restauratorius kreipėsi tokiais žodžiais: mieli architektai, negriaukite mūsų paveldo istorijos, neplėšykite iš istorijos knygos puslapių. Šiuo atveju labai gerai prisimenu Helsinkyje stovintį Rusijos imperatoriaus paminklą, - jo suomiai nenuvertė, nors istorija ir pasisuko kitaip. Ar žinote, kokia buvo skulptoriaus Broniaus Vyšniausko (architektas - Vytautas Gabriūnas) sukurtos Kryžkalnio motinos, šiandien eksponuojamos Grūto parke, idėja? Ji buvo skirta Stalino įsakymu mestos atakon Lietuviškos 16-osios divizijos kariams, kritusiems Oriolo srityje, Aleksejevkoje, atminti; trečdalį prastai ginkluotos divizijos (tris tūkstančius) tame mūšyje išklojo vokiečiai (ne veltui Motinos rankose - kapų vainikas). Kai Maskva neleido skulptūros pastatyt Pskovo srityje, Lietuvoje jai buvo parinkta Kryžkalnio sankryža. Reikėjo tik pavadinimą pakeist ir vietovaizdyje jūros link nebūtų išmušta skylė, kurią pastebi kiekvienas seniai važinėjantis tuo keliu...

- Vadinasi, jau elgiamės kaip revoliucionieriai.

- Kaip bolševikai. Dabar atėjo paminklo rašytojui Petrui Cvirkai eilė. Nenykstanti aistra griauti. Maždaug su tokiu įniršiu buvo naikinamas ir laivynas, kurį Lietuva buvo susiformavusi, ir pramonės objektai, kurių inžinerinis ekonominis potencialas buvo paleistas vėjais, - tai buvo didžiausios klaidos, padarytos atgimusioje valstybėje. Visiškai neturėjome strategijos dėl žemės ūkio, o įvesta trijų hektarų norma trukdė paveldo, t.y. dvaro sodybų integracijai į dabarties žemės ūkį. Gudrūs kolūkių vadovai, nesusižavėję reforma, įsisteigė žemės ūkio bendroves ir, kiek teko girdėti, nebankrutuoja, o kai kurie net klesti. Prieš kelerius metus, ruošiant pranešimą apie Valkininkų miestelį kaip urbanistikos paminklą bei jo istoriją, susipažinau su iš Valkininkų kilusio mokytojo Romualdo Arlausko knyga -„Valkininkų kraštas istorijos verpetuose“ (2005). Jis rašo: „Buvęs Valkininkų kolūkis 1993 m. buvo pavadintas bendrove... prasidėjo spaudimas iš viršaus, siekiant kuo greičiau bendroves panaikinti. Niekas neklausė žemdirbių, ar jie to nori.“ Taigi paskutiniu sovietmečio dešimtmečiu Valkininkų kolūkis buvo labai stiprus, daug padėdavo žmonėms, kurie ir šiandien jį geresniu žodžiu nei dabartinę sistemą pamini - kai kolūkis, o vėliau bendrovė išnyko, liko vien seniūnija... O ką šiandien gali seniūnija?..

- Todėl ir teigiate, kad šiandien gajus bolševikinis požiūris į paveldą?

- Šitą žodį nedvejodamas ištariau pernai, kai Kultūros ministerijoje vyko penki susitikimai dėl būtinos paveldosaugos reformos. Dar iki jų teko dalyvauti paveldosaugos klausimais surengtoje konferencijoje Seime. Joje savo ausimis buvau girdėjęs penkių minučių įžanginį Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio žodį. Kas prieš reformas, tas - prieš valstybę, - tokia tos prokalbės esmė (matyt, „valstiečiams“ rūpi kuo daugiau reformų organizuoti, kad būtų kuo pasipuikuoti prieš rinkėjus). Bolševikine idėja aš vadinu ne siekį reformuoti paveldosaugos sistemą (yra ką keisti šioje srityje), bet siekį paveldosaugą paversti PASLAUGŲ TEIKĖJA, akcentuojant nebe paveldo APSAUGĄ, bet paslaugas. Kam jos būtų skirtos? Paveldo savininkams, investuotojams, statybų rangovams ir panašiai. Tai kelia tikrą sumaištį. Laimei, ši idėja sulaukė paveldosaugos specialistų ir restauratorių visuotinio pasipriešinimo. Net tuometė departamento direktorė Diana Varnaitė ir ta pareiškė esanti prieš tokią pertvarką...

- O paskui sėkmingai įsidarbino reformą stumiančioje Vyriausybėje...

- Taip, neseniai sužinojau, kad ji įsidarbino premjero Sauliaus Skvernelio patarėja, - galgi ką gero paveldosaugos atžvilgiu patars? Ji tada pasisakė prieš revoliucinius veiksmus. Aš lygiai taip pat galvoju: pokyčiai būtini (iš dalies juk nusigyvenome per 20 metų), bet jie diegtini evoliucijos būdu. Ir ne tik aš, - tokia daugumos paveldosaugos ir paveldotvarkos specialistų nuomonė. Bet vis tiek viršum paveldosaugos tebekybo revoliucijos grėsmė.

- Nors reforma neprasidėjo, tačiau kiekvienas vilnietis galėtų pririnkti pavyzdžių, kai Kultūros paveldo departamentas ne tik saugojo, bet ir „teikė paslaugas“. Šit man kas rytą kelią pastoja dangų siekiantis šašas - „Novotelio“ viešbučio pastatas Gedimino prospekte, radęsis D.Varnaitės laikais...

- Tai ir man skaudžiai ryškus urbanistinės klaidos Vilniaus istoriniame centre atvejis. Dabar nerimą kelia numatomos statybos greta kultūros paveldo saugomo objekto - Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei vienuolyno; paskelbtas naujas tarptautinis architektūros projekto konkursas. Ši bažnyčia su vienuolynu yra ir turi išlikti Lukiškių aikštės, jos aplinkos, istorinės architektūros dominante... O dėl D.Varnaitės, ji - geranoriškas žmogus, istorikė, be to, kartais labai nesunku žmogų apjuodinti. Ir mano atžvilgiu per 61 metus paminklosaugos baruose buvo daug smalos išpilta, kaltinta nebūtais dalykais, kurių aš net negalėjau padaryti, nes tuo metu sėdėjau mokyklos suole, ir pan., tačiau visus nemalonius potyrius kompensavo 2003 metais gauta tarptautinė Lenkijos ICOMOS architektūros istorijos patriarcho profesoriaus Jano Zachvatovičiaus vardo (jis - Varšuvos senamiesčio, tapusio UNESCO Pasaulio paveldo vietove, atstatymo idėjinis vadovas) premija už paveldo atgaivinimą ir paramą europiniam paveldui... Iškart 1000 litų Valdovų rūmų fondui paaukojau...

- Juk paveldosaugininkui tai turėtų būti tik sarkofagas...

- Aš sutinku, sarkofagas - šiuolaikinis statinys, gaubtas, bet jis atitinka tarptautines „Rygos chartijos“ nuostatas. Kadaise radijo laidoje žurnalistas manęs paklausė, ar atstatyti Valdovų rūmai autentiški, atsakiau „taip“, bet juose yra dviejų lygių autentika: viduramžių autentikos liekanos ir XXI amžiaus autentika, ką jūs vadinate sarkofagu, o aš tik interpretacija... Ir mes daug kovojome, kad XXI amžiaus lygyje stovintis žmogus per specialiai paliktas angas grindyse galėtų pamatyti ir užkonservuotą viduramžių autentiką (pagrįstai atsisakyta ją restauruoti).

- Vadinasi, jūs nieko prieš atstatyti Aukštutinės pilies rūmus Gedimino kalne?

- Mes galime tik atkurti istorinį įvaizdį (taip buvo pasielgta Valdovų rūmų atžvilgiu), tačiau aš nepritarčiau Aukštutinės pilies atkūrimui. Mano nuomone, galima tik rūmų liekanų fragmentinė restauracija bei konservavimas.

- Ar išmintinga užsiiminėti, anot jūsų, interpretacijomis, kai pūva, dūla, nyksta tikrų tikriausias paveldas?

- Visiškai jums pritariu. Mano kūdikis, dėl kurio galiu eiti ir naktį prikeltas, - Sapiegų rūmai Vilniuje. Šiuose rūmuose išliko labai daug baroko architektūros bei jo dekoro autentikos išorėje ir interjere. Esu už tai, kad tokį objektą turėtume tvarkyti: restauruoti, gaivinti pagal kompleksinių tyrimų duomenis, juos pritaikyti dabarčiai. Vienintelis džiaugsmas, kad iš europinių pinigų pavyko pradėti istorinio paveldo architektūrinę rekonstrukciją. Buvo atlikti archeologiniai, sienų tapybos ir architektūros tyrimai. Juos atliko Dailės akademijos paminklotvarkos katedros dėstytojai, man teko biurokratinė funkcija - tapau vadovu. Kultūros paveldo objektų tvarkymo tikslas toks ir yra - tyrimais atskleisti jo vertę ir siekti ją išsaugoti fragmentiškai restauruojant bei kūrybiškai pritaikant šiandienos reikmėms. Pagal „Rygos chartiją“, kurią 2000-aisiais priėmė Baltijos valstybių, Ukrainos ir Baltarusijos UNESCO atstovai, „kultūros paveldo kopijavimas yra apskritai klaidingas praeities liudijimo vaizdavimas“. Atstatymo ir atkūrimo darbai yra tik išimtiniai (tai skelbia dar 1994 m. LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas) ir jokiu būdu negali būti dominuojantys. Man rankos pirštų užtektų suskaičiuoti, kiek Lietuvoje turime atstatytų paveldo objektų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s