respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Kas ir kaip prigavo šventąją Kotrynąnuotraukos

2014 kovo mėn. 30 d. 08:34:44
Audronė JABLONSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Prieš keletą metų užsukusi į Prano Gudyno restauravimo centrą mačiau beveik iš nebūties prikeltą Simono Čechavičiaus (1689-1775) paveikslą „Šv.Kotrynos Aleksandrietės sužieduotuvės“. Sukurtas specialiai Vilniaus Šv.Kotrynos bažnyčios centriniam altoriui, jis ten išbuvo mažiausiai du amžius. Nes jį mačiau... dar šeštajame dešimtmetyje.


Kur paslėptas vienuolyno auksas

Anuomet Salomėjos Nėries mergaičių vidurinė mokykla glaudėsi sename kazimieriečių vienuolyne. Storiausi mūrai su langais į vienuolyno sodą, kur turėjome „bandomuosius sklypus“ ir šiokį tokį „gyvąjį kampelį“. Kartais per tą sodą pro mus lyg šešėliai praslinkdavo juodai apsirengusios vienuolės. Kelios vis dar glaudėsi savo celėse, nors oficialiai vienuolynas nebeveikė, o kaimynystėje įsikūrusios bažnyčios - Šv.Ignoto ir Šv.Kotrynos - paverstos grūdų sandėliais.

Į savo 5A klasę antrame aukšte kopdavome girgždančiais mediniais laiptais, o pakeliui - gausybė niekada nedarinėjamų durų durelių. Vienos tokios - kažkada baltai dažytos, neaukštos, arkiniu viršumi - buvo ir mūsų klasės kampe. Kas už jų - nežinojom. Sklido kalbos, kad per jas galima nusigauti į bažnyčią, kur slaptavietėse užmūrytas vienuolyno auksas. Viena pirmųjų ieškoti to aukso į bažnyčią nusigavo šeštokė Gražina Drėmaitė su klasės drauge. Aukso nerado. Vis dėlto šį tą laimėjo: Gražina parsinešė labai dailų medinį stovelį tualetiniam popieriui, o draugė - saują senų lenkiškų zlotų.

Kartą per ilgąją pertrauką į tą ekspediciją ryžosi ir trys mano klasės draugės, vadovaujamos Ritos Bulavaitės (ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Bulavo dukters). Atlankstė paslaptingąsias dureles saugojusius vinukus ir niro į nežinomybę. Vos spėjo grįžti sulig skambučiu į pamoką - voratinkliais aplipusiomis kasytėmis, nuo dulkių papilkėjusiomis uniformomis.

Netrukus jau žinojome viską! Pasirodo, už tų durelių vingiavo ilgiausia žema palėpė, kur vietomis tekdavo šliaužte šliaužti. O kai ji baigėsi, kai siaurais laipteliais nusileido žemyn - pateko į prieblandoje skendinčią bažnyčią... pilną grūdų, ant kurių kur ne kur blausiai dūlavo nuo krištolinių sietynų nukritę karuliai.

Vėliau - jau pramintu pirmeivių taku - į tą paslaptingą kelionę nedidelėmis grupelėmis leidomės ir kitos. Galiu paliudyti: tie altoriniai paveikslai dar buvo vietose - ir centrinis su šv.Kotryna, ir mažesni šoniniai.

Šventoji Kotryna pasirodo Pavilnyje

Po keliolikos metų - regis, tai buvo 1969-aisiais - prie skulptoriaus Juozo Kalinausko namų Pavilnyje sustojo milicininko vairuojamas „voronokas“, iš kurio išlipo pažįstamas Modelių namų fotografas Pivoriūnas ir du nepažįstami vaikiai. Kaip vėliau paaiškėjo - aukšto saugumo pareigūno sūnus ir jo draugas. Pasiūlė pirkti vertingą paveikslą. Įnešė į vidų daugybę kartų lankstytą perlankstytą drobę. Išvyniojo. Paveikslas didžiulis: 5x2,4 m. Šeimininkas, su šluotele nušlavęs storą sluoksnį dulkių, suprato: prieš jį labai sena bažnytinė tapyba. Atvežusieji aiškino radę pas kažkokį senį ant aukšto. Prašė nebrangiai - 100 rublių. Jei nepirksi, sako, pjaustom į gabalus ir atiduodam išvežti į Lenkiją. Reikia gelbėti, pagalvojęs dailininkas ir pasiūlęs, kiek tuomet turėjo - 80 rublių.

...Sutikti 1970-ųjų į Pavilnį pas J.Kalinauską rinkosi sava vilniečių dailininkų kompanija: Algimantas Švažas, Vytautas Kalinauskas, Arūnas Tarabilda, Rimantas Dichavičius... Beveik visi su žmonomis. Susirinko gal 40. Pagrindinis sutiktuvių gardumynas buvo naujasis pirkinys. Pakabintas pačioje aukštos studijos palubėje, visu ūgiu vis tiek neišsiteko - apačioje teko suvynioti į ritinį. Dichavičius visus svečius to paveikslo fone nufotografavo. Žinoma, buvo papasakota paveikslo įsigijimo istorija. Visi pavydėjo pirkinio savininkui: kiekvienas būtų mielai įsigijęs tokią vertybę už 80 rublių... Kad vertybė - visiems buvo aišku. Bet kieno teptuko - niekas nežinojo.

Kai šiandien Dichavičiaus klausiu, kaip taip galėjo būti, kad toks būrys dailininkų profesionalų, mokęsi institute dailės istorijos, neatpažino vieno garsiausių XVIII a. bažnytinio meno korifėjų - Simono Čechavičiaus, išgirstu: „Kad jūs žinotumėt, iš ko ir kaip mus mokė! Parodo prastai atspaustą nespalvotą atvirutės dydžio reprodukciją ir sako: čia Briulovas. O kas tas Briulovas, supratau tik pamatęs originalus...“

Taigi įsigytos vertybės savininkas nutaria ekspertais kviestis rimtus profesionalus - Drėmą ir Gudyną. Drėma, nors ir pažadėjęs, nepasirodė, o Gudynas netrukus atvažiavo. Apžiūrėjęs paveikslą išvažiavo nieko tiksliai nepasakęs, bet jau kitą dieną prisistato milicija ir iškart rašo protokolą: „...Kratos metu rastas...“ Kaip čia dabar! Kokia krata?! Nuo nieko neslėpė, visiems rodė, ekspertus kvietėsi... Greit paaiškėjo, kad tas paviešinimas ir išgelbėjo dailininką nuo labai rimtų nemalonumų. Į teismą pakviestas liudininku išgirdo: jei ne ta Dichavičiaus fotografija, būtum apkaltintas neteisėtu antikvarinių vertybių įsigijimu.

Vėliau pas jį ėmė lankytis ir daugiau panašių „pardavėjų“. Siūlė ir iš altoriaus išpjautą Nukryžiuotąjį, ir sukapotas ikonas. Pasirodo, ikonų vagis Baltarusijoje įkliuvo milicijai. Išsipirko. Bet paleisti su vertingu grobiu neturi teisės - išnešė į kiemą ir... kirviu, kirviu...

Ką žadėjo miesto meras

Po minėto teismo į didžiulį ritinį susuktas Šv.Kotrynos paveikslas pateko į Dailės muziejaus saugyklas. Ten tokių, priklausančių garsių dailininkų teptukams - sutrūnijusių, sueižėjusių, vargiai beįžiūrimų - galybė. Jų likimas gana miglotas. Patekti į Gudyno restauravimo centrą - beveik tas pats, kas išlošti aukso puodą. Bet šv.Kotrynai pavyko.

O prasidėjo viskas... nuo šlovingojo VEKS’o. Kai laukiant 2009-ųjų Vilniui pažiro ES milijonai, muziejininkams ir kilo mintis bent kažką išplėšti vieno kito paveikslo restauravimui. Ypač tinkami pasirodė trys Šv.Kotrynos bažnyčios centrinio altoriaus paveikslai, nes bažnyčia buvo atitekusi miesto savivaldybės reikmėms. Merui idėja patiko. Pažadėjo padengti visas restauravimo išlaidas. Taigi jau 2007 m. „Šv.Kotryna“ su dviem palydovais - „Šv.Benediktu“ ir „Šv.Skolastika“ - atkeliavo į restauravimo centrą.

Nedavė nė skatiko

Praėjus ketveriems metams nuo restauravimo pradžios lankiausi P.Gudyno centre ir kalbėjausi su aukščiausios kategorijos restauravimo meistru Algimantu Vaineikiu, prikėlusiu iš nebūties visus tris paveikslus. Apie centrinį, didžiausią, jis pasakė: „Tai labai vertingas brandžiausio Čechavičiaus kūrybos laikotarpio darbas. Ypač netikėtas pasirodė degtų plytų rusvumo drobės gruntas, suteikiantis visoms spalvoms ypatingai šilto švytėjimo. Centrinė Marijos su kūdikiu ir Kotrynos kompozicija tarsi švyti iš vidaus. Angeliukai, debesėliai - visa kupina gyvybės, judesio, spalvų žaismo. Atrodo, stebi ne plokščią tapybą, o trimatį teatralizuotą vyksmą“. Dar jis prisiminė, kad Čechavičius, studijavęs dailę Romoje, savo didžiausiais mokytojais laikė Rafaelį, Rubensą, Mikelandželą.

Paklaustas, kokius didžiausius išbandymus per penkerius (2007-2011) darbo metus teko įveikti, restauratorius nesvyruodamas atsako: finansinius. Nes iš savivaldybės negavo nė sudilusio skatiko. Viskas - sudėtingi mikrobiologiniai tyrimai, paviršiaus valymas, gruntavimas, šlifavimas, lako regeneravimas, jau nekalbant apie pačios tapybos atkūrimą - atlikta centro lėšomis. Vien sudėtingos konfigūracijos porėmiams pagaminti ir atgabenti iš Kauno išleista 3,5 tūkst. litų. Nebuvo net paskelbtas konkursas restauravimo darbams, nesudarytos sutartys. Žmonės (iš pradžių keli, paskui - vienas) dirbo darbo laiku už tą patį atlyginimą.

Šiandien altoriniai paveikslai ne tik užtempti ant porėmių, bet turi ir rėmus - deja, plastmasinius. Matyt, muziejus kitokių neišgali. Jau dveji metai guli šv.Kotryna paversta ant šono restauravimo centro vestibiulyje ir laukia... kada miesto šeimininkas leis sugrįžti namo. Kurie visiškai čia pat - keli šimtai metrų už kampo.

Parengta pagal dienrašcio „Respublika“ prieda „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APSISPRENDĖ: prezidento posto 2019 m. sieksiantis diplomatas Vygaudas Ušackas skelbia dalyvausiantis TS-LKD organizuojamuose pirminiuose rinkimuose; šį sprendimą politikas pranešė iš karto po to, kai apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose patvirtino Seimo narė Ingrida Šimonytė, o ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.
  • REAKCIJA: Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad Jungtinės Tautos neturi teisės kištis į šalies vidaus reikalus; taip jis reagavo į JT kaltinimus, kad Rachinų valstijoje vykdomas musulmonų rohinjų genocidas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018