respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Kaip žodis „keistuolis“ virto komplimentu

2014 kovo mėn. 29 d. 11:17:01
Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas
Teatras mums pirmiausia yra vilties, pozityvaus požiūrio į gyvenimą teatras. Sauliaus Venckaus nuotr.

Solidžią dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčiančio Keistuolių teatro vadovas, vienas jo įkūrėjų, aktorius, režisierius, poetas, dramaturgas ir kompozitorius Aidas Giniotis šia proga galėtų savąjį teatrą pavadinti pirmuoju teatru, susikūrusiu Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, pirmuoju nevalstybiniu - save išlaikančiu teatru, pirmuoju teatru, susikūrusiu būtent vaikams, teatru, atradusiu, įteisinusiu ir išpopuliarinusiu „vogtų dainų“ žanrą... Tačiau teatro vadovas nelinkęs girtis. Nes šis teatras, pasak jo, kaip tik ir vienija menininkus, kuriems ne pirmeivystė ar skambūs titulai yra svarbiausi. „Tiesiog stengiamės žodžiui „keistuolis“ sukurti teigiamą prasmę“, - „Respublikai“ sakė jis.

- Eidamas su jumis susitikti, atlikau matematinius veiksmus iš šios dienos datos atimdamas dvidešimt penkerius metus, ir šūktelėjau iš nuostabos, supratęs, kad esate vyresni ir už pačią atsikūrusią Lietuvos valstybę.

- Taip, susibūrėme 1989-aisiais - „perestroikos“ metais, kai sovietų valdžia davė leidimą steigtis vadinamiesiems kooperatyvams. Tad štai, kaip vienas tokių kooperatyvų ir buvo užregistruotas Keistuolių teatras. Nusižiūrėjome tokio egzistavimo galimybę iš Rusijos - ten kaip tik anuo metu pradėjo steigtis visokios nevalstybinės teatro studijos, besiglaudžiančios prie gamyklų ar komjaunimo organizacijos padalinių... Pamanėm, o kodėl nepabandžius ir mums gyvuoti patiems iš savęs?

- Pats tuo metu buvote jaunas aktorius, beveik neturintis kitokių patirčių, išskyrus menines, o čia it perkūnas iš giedro dangaus būtinybė imtis administracinių, finansinių, strateginių darbų... Nebuvo baisu iš menininko pavirsti solidžiu, kostiumuotu, atsakingu, teatro vadovu?


- Na, gyvenimo patirčių tikrai dar nedaug teturėjau, bet jau buvau Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Galbūt tai ir suteikė man pasitikėjimo savo jėgomis? Buvo velniškai sunku, bet tai supratau jau gerokai vėliau. Patys ir plakatus klijuodavom, ir bilietus pardavinėdavom, ir po spaustuves lakstydavom... Laimei, buvo tiek darbų, kad tiesiog neturėjome laiko svarstyti - sunku tai ar nesunku, baisu to imtis ar nebaisu.

Bet už tai, dabar jau galiu iš patirties pasakyti - nemėgstu, tikrai nemėgstu administracinio darbo.

- Nesupratau - vos studijas pabaigęs, iškart tapote dėstytoju?
 
- Taip. Aš juk spėjau dėstytoju pabūti net ir savo buvusiems kurso draugams Dariui Meškauskui, Andriui Kaniavai ir kitiems, grįžusiems tęsti studijų po tarnybos sovietų kariuomenėje.

Norėdami susigrąžinti sau šiuos kurso draugus teatrą įkurti buvome panūdę dar ir anksčiau, bet bičiulių išgelbėti nepavyko - jie be džiaugsmo, bet pagal paskyrimą išvažiavo darbuotis į Marijampolę. Tad neliko ir mums motyvo skubėti su teatro registravimu.

- Vienas tų minėtų moksladraugių mažiau, kitas - daugiau, bet abu vis tiek tapo Keistuolių teatro istorijos dalimi. O pradėjote jūs, rodos, trise?

- Keturiese. Ilona Balsytė, Sigutis Jačėnas, režisierius Romas Vikšraitis ir aš. Nebuvo dar prisijungę prie mūsų nė Darius Auželis, nei Robertas Aleksaitis... Jie atsirado šiek tiek vėliau.

- O šiandien jau galima išskirti net tris gan gausias „keistuolių“ kartas, kurių vieni - jau tapo žinomais aktoriais, režisieriais, savarankiškai kuriančiais jau ir kitiems teatrams... Jei neklystu, tarp pirmosios jūsų „augintinių“ kartos atstovų jau esama net ir akademijos dėstytojų, ruošiančių nūdienos studentus - būsimuosius ketvirtosios kartos „keistuoliukus“?

- Akademijoje dėsto aktorė Aldona Vilutytė iš pirmosios „augintinių“, kaip jūs sakote, kartos, bet taip pat jau dėsto Ieva Stundžytė ir Judita Urnikytė - trečiosios „keistuolių“ kartos atstovė.

Tačiau į kartas mus jau beskirsto tik vyresnio amžiaus žmonės, turėję galimybę stebėti visą teatro raidą nuo įsikūrimo. Užaugo juk ir nauja mūsų žiūrovų karta, kuriems, tarkim, koks Andrius Kaniava ir koks Dalius Skamarakas amžiumi nelabai kuo ir skiriasi.

- Atėjus į jūsų teatro spektaklius visuomet maloniai nustebina jauki namų, šeimyniško bendravimo atmosfera, nelieka nė mažiausio atstumo tarp scenos ir publikos, kuo, beje, jūsų teatras išsiskiria iš visų kitų Lietuvos teatrų. Šis teatro bruožas - sąmoningai kuriamas ar tai kaip tik ir susiję su pastovios „keistuoliškos“ publikos užsiauginimu?

- Toks santykis su žiūrovu kūrėsi ne per vieną dieną ir daugelis dalykų turėjo įtakos jūsų minėtai atmosferai susiklostyti - net ir teatro salės specifika, patogūs krėslai žiūrovams... Tačiau tokie labiau meile, bet ne pagarba grįsti santykiai su publika vis dėlto buvo kuriami sąmoningai. Teatras mums, aktoriams, žinoma, yra šventovė, bet nesureikšminame šito tiek, kad žiūrovas, atėjęs į teatrą, suglumtų, pajustų baimingą pagarbą. Mūsų spektakliuose niekada nėra ketvirtosios sienos, atskiriančios sceną nuo žiūrovų - su publika yra tiesiogiai bendraujama, neretai ji įtraukiama ir į spektaklio vyksmą...

Kaip tik šis mūsų bruožas ir dalija teatrą mėgstančius žmones į „keistuolių“ gerbėjus ir „keistuolių“ nemėgstančius - nemaža yra tik sakralizuotą teatro erdvę pripažįstančių žmonių, kurie mūsų iš principo nepriima dėl mūsų draugiškos, bet nepakylėtos - kasdieniškos kalbos. Na, pavyzdžiui, jau viename pirmųjų savo spektaklių „Kitą kartą“ pirmiausiai einame prie publikos ir, žvelgdami į akis, asmeniškai spaudžiame ranką kiekvienam mažajam žiūrovui, kad suprastų, jog nesame antžmogiai - tik paprasti, žemiški, paliečiami žmonės. Tačiau toks teatro paslapties ir didybės nuvainikavimas ne visiems priimtinas - kai kuriuos jis tiesiog šokiruoja.

- Šiais laikais ne tik meno kūrėjų kolektyvai - net verslovės turi suformulavusios savąją misiją ir viziją. Norėtųsi išgirsti jūsiškes, juolab kad, kaip sužinojau, Keistuolių teatras  - kooperatyvas.

- Vizijų ir misijų mes neformulavome. Jas mums ne žodžiais - tiesiai į širdis - dar studijų metais įdiegė anuometinė akademijos dėstytojų karta, o ypač profesorė Irena Vaišytė. Teatras mums pirmiausia yra vilties, vaizduotės teatras, pozityvaus požiūrio į gyvenimą teatras, kuriame žiūrovas - jokiu būdu nėra vien stebėtojas, o visavertis dialogo dalyvis.

Tai ir buvo svarbiausia, o ar mūsų teatras bus kuo nors išskirtinis, ar norime vaidinti vien tik vaikams, ar ne vien vaikams - apie tai nė negalvojome. Mums kuriantis teatro padangėje jau švytėjo tokio ryškumo žvaigždės kaip Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, Jonas Vaitkus, dar kūrė Henrikas Vancevičius... Buvo labai solidus aiškusis, aktualusis teatras, tad norėjosi šalia jo mažiau solidiems pabūti - linksmiems teatro chuliganams.

- Šia prasme - linksmi chuliganai ir likote. Tačiau, nepaisant to, pastebiu, kad esate labai moralūs. Palyginti su kitais teatrais - gan aukštai esate iškėlę estetinę ir etinę karteles - jūsų scenoje nerasi cinizmo, vulgarumo, necenzūrinių žodžių...

- Tai nėra teatro nuostata, tiesiog tokie esame - romantikai, svajingi žmogiukai, cinizmo scenoje neturintys todėl, kad jo neturime ir gyvenime. Yra toks mūsų spektaklis „Liūdnojo vaizdo riteris“, kuriame už žmogiškumą ir aukštuosius idealus kovojančio riterio kitas herojus klausia, ar gausūs tokių kovotojų pulkai, kiek liūdnojo vaizdo riterių pasaulyje esama, o šis atsako: „Ne mano reikalas skaičiuoti, mano reikalas - kovoti“. Tad ir kovojame.

- „Keistuoliai“ iš bendro teatrų konteksto išsiskiria dar ir savo dainingumu. Susibūrėte Vytauto Kernagio Dainos teatro klestėjimo laikais, Ilona Balsytė Dainos teatro kūrybiniame gyvenime gan aktyviai dalyvavo... Svarstau, gal Keistuolių teatras perėmė šio unikalaus užgesusio teatro funkcijas?

- Galbūt kažkiek ir perėmė. Mūsų kursui stojant į aktorinį, komisijoje kaip tik ir buvo Vytautas Kernagis - mat renkami buvome kaži kokiam „Miniatiūrų teatrui“. Kokia turėtų būti tokio teatro veikla, iki galo ir likome nesupratę, bet kiti studentai aktoriai mus pravardžiuodavo „konferansjė“ kursu, dėl to, menu, labai pykdavome.

O dainingumas... Manau, jis svarbus kiekvienam aktoriui. „Keistuoliai“ čia nėra jokia išimtis. Na, gal tik tiek, kad mūsų teatre išties gausu muzikinių spektaklių.

- Tik tiek? Kitaip tariant, „keistuolis“ išties turi turėti ne tik aktorinių gabumų, bet būti taip pat šiek tiek poetu (mat reikia pasirašyti libretus), šiek tiek kompozitoriumi (nes juk ne vien „vogtas dainas“ dainuojate), šiek tiek - dramaturgu, scenaristu, režisieriumi ir dar dievaižin kuo?..


- Mūsų teatro erdvėje kiekvienas aktorius gali reikštis bet kuria kūrybos kalba. Tačiau saviraiška tuo ir yra saviraiška, kad žmogus nedirba darbų svetimomis rankomis, bet rodo tai, ką išties gali padaryti pats. Todėl jei kurios idėjos autorius pats neturi talentų, reikalingų idėjai realizuoti - būtina, kad šalia esantys jų turėtų.

- Buvo laikai, kai jūsų teatras turėjo savąją nišą televizijoje - po šiai dienai Lietuva prisimena įsimintinuosius „Keistuolių pasaulio“ personažus... Galbūt linkėtumėt teatrui panašios plėtros? Na, pavyzdžiui, „keistuolių“ muzikos įrašų bei leidybos studijos ar nuosavo televizijos kanalo?

- Kaip čia pasakius... Mes niekada nebuvome gabūs komercijai. Buvo tokių idėjų ir jas įgyvendinti tikrai buvo įmanoma, tačiau vienas iš išskirtinių „keistuoliškų“ bruožų - visiškas verslumo neturėjimas. Labiau esam linkę mėgautis tuo, ką mums davė likimas, o plėstis, kurti televizijos kanalą - ne, asmeniškai aš - tikrai nenoriu. Neplanuojame tapti svarūs, reikšmingi. Jeigu ką norime pasakyti Lietuvai - pasakome savaisiais spektakliais, ruporas ar svarba tam mums nereikalinga. Tokie jau esame - tikri keistuoliai, ar ne?

- Galbūt su šiuo bruožu išties kaip nors susijęs teatro pavadinimas?

- Ne, pavadinimas susijęs su televizijos laida „Labanakt vaikučiai“, į kurią mūsų pačioje veiklos pradžioje Iloną Balsytę, Sigutį Jačėną ir mane buvo pasikvietusi Teta Beta. Ten vaidinome pagal Donaldo Biseto pasakas - Ilonos personažas vadinosi Keistutė, nes yra gražutė, Sigutis vaidino Keistulį, nes buvo storulis, o aš vadinausi Keistukas, nes esu... Na, sakykim - peštukas, kad būtų mandagiau...

Įregistruojant teatrą kaip kooperatyvą - reikėjo pavadinimo, tad Sigutis ir pasiūlė vadintis „keistuoliais“. Atvirai tariant, tas pavadinimas man labai nepatiko, net ir dabar užsienio gastrolėse komerciškai kenčiame dėl jo, nes šis pavadinimas - beveik neišverčiamas - žodis „keistuolis“ kitose kalbose turi vien neigiamą konotaciją.

Tiesą sakant, iki mums atsirandant ir lietuvių kalboje pavadintam keistuoliu nebuvo ko džiūgauti - tačiau savąja kūrybine veikla stengiamės sukurti šiam žodžiui teigiamą prasmę. Ir manau - mums visai neprastai sekasi.

- Gal norėtumėte teatro dvidešimtpenkmečio proga ko nors palinkėti Lietuvai?

- Jei pradėčiau linkėti iš širdies, tai neišvengiamai pradėčiau dejuoti, kaip viskas yra blogai. O dejuoti nesinori. Todėl linkiu Lietuvos jaunimui nesiklausyti graudžių, skundus ir dejones primenančių senstančių dėdulių palinkėjimų, o kurti šviesesnę, viltingą, pozityvią Lietuvą. Linkėčiau neskubėti išvažiuoti, o išvažiavusiems grįžti. Kurti, dirbti, būti savimi ir nebijoti būti kartais pavadintiems keistuoliais.

Parengta pagal dienrašcio „Respublika“ prieda „Gyvenimas“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASVEIKINO: Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino metinės augančio smulkiojo ir vidutinio verslo konferencijos „Gazelė 2018“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
  • STABDYS: per popiežiaus vizitą bus stabdoma dalis darbų keliuose
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Ukis 2018