Kaimuose dar trykšta gaivūs kultūros šaltiniai

Kaimų bibliotekos šiandien atlieka svarbią misiją burdamos tuštėjančių kaimų bendruomenes ir padėdamos vietos gyventojams rasti atgaivą kultūros versmėse - taip sako Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Beinoravos filialo vyresnioji bibliotekininkė Rima Lukoševičiūtė.

Prasidėjus Nacionalinei bibliotekų savaitei R.Lukoševičiūtė džiaugiasi matydama, kad ir spausdintas žodis, ir šventiniai šios savaitės renginiai vietos žmonėms yra reikalingi, kad biblioteka išlieka traukos šaltinis ir dideliems, ir mažiems.

- Nacionalinė bibliotekų savaitė - šventė skaitytojams, darbymetis jums. Kuo išsiskiria ši savaitė Beinoravos bibliotekoje? - „Respublika“ pasiteiravo Rimos Lukoševičiūtės.

- Trečiadienį mūsų filiale vyko atvirų durų diena vaikams, ketvirtadienį - suaugusiesiems. Čia jie turėjo galimybę susipažinti su bibliotekos veikla, knygų asortimentu, pabendrauti prie puodelio arbatos. Didžiausias renginys beinoraviškių laukia penktadienį - tądien bibliotekoje vyks muzikos ir poezijos vakaras. Veiks paroda, bus skaitoma ir beinoraviškių, ir sidabraviškių poezija, dainuos Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos studentė Laurita Oleinikova, kurios artimieji yra kilę iš Beinoravos.

- Kuo svarbi kaimo žmogui biblioteka?

- Biblioteka jau seniai išaugo iš to laikotarpio, kai žmonės į ją ateidavo tik knygų. Mūsų bibliotekoje veikia vaikų dramos būrelis „Kibirkštėlė“, jį lanko 26 vaikai. Pernai pastatėme du spektaklius, kuriais pradžiuginome ir vietos gyventojus, ir keleto kitų Radviliškio rajono bibliotekų lankytojų. Šiemet bibliotekoje jau vyko Tarmių popietė, tradicinė Kaziuko mugė, Užgavėnių šventė, du kartus per mėnesį bibliotekos lankytojai laukiami skaitymo popietėse. Bibliotekoje renkasi ir rankdarbių mėgėjų klubo „Idėjų skrynelė“ entuziastai: čia jie mokosi dekupažo paslapčių, tapo, audžia, kuria kitus rankų darbo dalykus, paskui rengia parodas. Beinoravoje kultūros namai ir biblioteka yra vieninteliai šviesuliai, nes pagrindinė mokykla, vėliau tapusi pradinė, dabar jau uždaryta.

- Ar dėl uždarinėjamų mokyklų ir nesibaigiančios jaunimo migracijos į didesnius šalies miestus ir užsienį nemažėja skaitytojų?

- Šią problemą sprendžiame mėgindami pritraukti bendruomenės narius į biblioteką čia rengiamais įvairiais kultūros renginiais, šventėmis, susiėjimais. Beinoravos filiale dirbu viena, tad tenka suktis, kad viską suspėčiau. Norisi, kad kaime išliktų biblioteka, kad būtume matomi. Išlikti privalome, nes bibliotekos netektis kaimui būtų itin skaudus smūgis. Seniūnijos duomenimis, šiandien Beinoravoje gyvena daugiau nei 550 žmonių.

- Jūsų paskatinti jaunieji skaitytojai dalyvavo projektuose „Augu skaitydamas“, „Skaitymas - sėkmė ir džiaugsmas“. Ar neišstumia šiandien iš vaikų gyvenimo knygų įvairūs socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai?

- Stengiamės, kad vaikų skaitomumas nemažėtų, to siekti padeda ir minėti projektai. Galiu pasidžiaugti, kad atsirado vaikų, norinčių juose dalyvauti. Panašūs projektai yra tikrai reikalingi, jie didina vaikų norą bendrauti gyvai, o ne per kompiuterį. Bibliotekoje dirbu dar tik antri metai, tad tikiuosi, kad laikui bėgant pavyks prikalbinti daugiau vaikų dalyvauti šiuose projektuose. Tikiu, kad knyga pajėgi įveikti kompiuterį ir priklausomybę nuo jo. Manau, pavyks išsaugoti vaikų norą skaityti, nuo mažų dienų jis turi būti ugdomas ir kiekvienoje šeimoje. Tėvų vaidmuo puoselėjant vaikų meilę knygoms - didžiulis. Vaikai, užaugę su tėvų skaitomomis pasakomis, meilės knygoms tikrai nepamirš.

- Ar šiandien bibliotekos nestokoja valdžios dėmesio?

- Galiu tik pasidžiaugti, kad Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka labai mums padeda. Šios bibliotekos direktorės Aldonos Januševičienės rūpesčiu buvo gautas finansavimas ir mūsų filialo remontui: dabar pas mus šilta, gražu ir jauku. Knygų asortimentą pastarąjį kartą atnaujinome prieš porą mėnesių: iš Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos gavome ir naujų knygų, ir kitų leidinių. Nemažai knygų mūsų bibliotekai padovanoja ir skaitytojai, dalyvaujantys akcijoje „Perku. Perskaitau. Dovanoju“.