respublika.lt

Joninės - pasivaikščiojimas etninėje dvasioje ir kultūroje

(0)
Publikuota: 2009 birželio 24 11:49:08, Virginija Vervečkaitė, ELTOS korespondentė
×

Su Joninėmis pasibaigia metinės šventės, garantuojančios gyvenimo sėkmę, nes saulė jau leidžiasi žemyn. Šiandieninėse Joninėse nebeišliko mūsų protėvių puoselėtų magiškų ritualinių elementų ir daugeliui ši šventė tėra atrakcija, gražus renginys, teigia Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas profesorius Stasys Skrodenis.

Pasak prof. S. Skrodenio, sunku pasakyti, kada atsirado Joninės, kaip kad ir sunku atsakyti, iš kur kilęs šventės pavadinimas bei kurį pavadinimą - Rasų, Joninių ar Kupolės - vartoti tikslingiau.

"Kodėl atsirado, kada ir kaip, turbūt galėtų pasakyti tik sėdintys danguje. Teorijų yra visokiausių, bet turbūt visos jos yra susijusios su saulės garbinimu, jos kultu ir augmenijos vešėjimu, klestėjimu. Terminas "Joninės" yra vėlesnis, susietas su europine, krikščioniškąja tradicija. Kupolių šventė - kai išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti. Mūsų etimologai aiškina, kad Kupolė yra nuo slaviško "kupatsa" kilusi, kadangi yra "Ivan kupala" ir pan. Slavai dabar jau nebe nuo "maudytis" sieja, o nuo augmenijos vešėjimo. Šaknis indoeuropietiška "kup" reiškia "kupėti" - vešliai augti, virti. Dėl to Kupolės šventė - augmenijos, klestėjimo šventė", - sakė S. Skrodenis.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu etnologai Joninių ir Kupolių vardo atsisako ir vadina Rasų švente.

"Rasų pavadinimas atsirado kuriant naujus papročius ir ieškant tam tikros atsvaros. Prisimenu, kai 1958-aisiais metais buvo pradėtos Joninėmis vadinti, vienas folkloristas sakė, kad Joninėmis negerai vadinti iš ateizmo pozicijų. Kupolių šventė irgi negerai, nes slavų "Ivan kupala". Galbūt reikėtų vadinti Rasų švente. Nors dokumentuose, aprašymuose Rasų šventė buvo paminėta ir anksčiau", - pasakojo folkloristas.

Anot S. Skrodenio, lietuviams, kaip žemdirbių kraštui, Kalėdos ir Joninės, saulės aukščiausias ir žemiausias buvimas danguje, yra svarbiausios šventės. Saulė mums yra svarbi, prikelianti gamtą, skatinanti augmeniją. Vanduo per šventę turi vaisingumo ir apsivalymo reikšmę.

"Rasa taip pat yra vanduo. Ja nusipraususi mergina bus skaisti, raudona, graži. Joninių rytą nubraukus rasą per kaimyno ribą galima atimti karvei pieną ir panašiai. (...) Apsivalymo prasme yra labai svarbus dalykas. Dar prieš kokį trejetą šimtų metų Europoje Joninių naktis buvo laikoma lyg ir orgijų naktis. Paskui rytą brendi per vandenį, apsivalai ir grįžti į kasdienį gyvenimą", - intrigavo S. Skrodenis.

Tuo tarpu iki Joninių nakties surinktos vaistažolės, išrautos piktžolės būna geriausios. Tradicija ieškoti paparčio žiedo siejama su dviejų jaunų žmonių maloniu pasibuvimu. Anot jo, dažniausiai paparčio žiedo jaunuoliai ieškoti ėję dviese.

"Tikima, kad nežydintis augalas žydi kažkuriuo metu, ir žmogus, radęs tą žiedą, gali tapti laimingas, žinoti, kur pinigai užkasti. Tik tiek, kad nelabai pasisekdavo, kadangi papartį saugo piktos jėgos, gąsdina. Šermukšniu reikia apsibrėžti ratą, dvasios neina per jį", - teigė jis.

S. Skrodenio teigimu, gražu, kad Joninių šventė yra išlikusi ir švenčiame, bet tai tėra mūsų senosios kultūros likučiai.

"Neturime šventėje tų maginių, ritualinių momentų. Mums daugiau šventė yra kaip atrakcija, renginys. Tokia tautinė, etninė dvasia. Prieš šimtą metų Jonines švęsdami turėjome ir maginių tikslų - užsitikrinti gerą gyvenimą. Šiandien tai turbūt pasibuvimas, pasivaikščiojimas senovės etninėje dvasioje, kultūroje. Tai gražu, nes pamatome, ką turėjome ir ką galime parodyti. (...) Ši diena yra visai kitokios kultūros lygmens metas. Mes jau tą senąją kultūrą praaugome ir pereiname prie afrikietiškų ritmų. Tai jau yra nauji ritmai, temos. Senąją dvasią priima tie, kurie dar nori ją turėti", - kalbėjo S. Skrodenis.

Anot jo, gyvesnė, stipresnė Joninių šventimo tradicija yra išlikusi kaimyninėje Latvijoje. Be to, S. Skrodenis apgailestavo, kad Joninių dainų teišliko viena kita.

Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o augalija klesti, auga, žydi, švenčiama Rasos, Kupolinių, arba Joninių šventė, primena ELTA. Visos Europos tautos ją šventė nuo senų senovės, bet nevienodai išsaugojo iki mūsų dienų.

Tikslią vidurvasario šventės datą - birželio 24 dieną - nustatė krikščionybė, suteikdama jai ir globėją - Joną Krikštytoją. Šv. Jono kultas krikščioniškame pasaulyje ypač išplito nuo IV amžiaus. Ir mūsų dienomis Šv. Jono titulo bažnyčiose vyksta dideli Joninių atlaidai.

Rasos - archaiškas šios šventės pavadinimas. Rasa - esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa būdavo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Sakoma, kad rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastą gydomąją galią, kad nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas darosi skaistesnis.

Kadangi vasarvidžio metu daugiausia jėgos turi žolynai, o gydomųjų savybių - vaistažolės, nuo seniausių laikų švenčių išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti. Dėl to kai kur Rasos šventė buvo vadinama Kupolinėmis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s