respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Idealizmas, kurį niekinunuotraukos (8)

2016 kovo mėn. 04 d. 08:06:11
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vienas (vieningos Europos) mitas žlunga mūsų akyse, esame jo liudininkai. Kitą (stebuklingos brolijos) mitą, režisieriaus Agniaus Jankevičiaus valia išskleistą scenoje, ištinka ta pati lemtis. Viskas perkama ir viskas parduodama, - Rusų dramos teatro uždangai nusileidus išeini su tokia mintim. O įeiti į spektaklį „Ledas“ pagal to paties pavadinimo Vladimiro Sorokino romaną padeda pats režisierius. Išėjęs į sceną A.Jankevičius pasakoja apie vaikystės namus tarp dviejų kaimynų: vieną rytuose, kitą - vakaruose...

 

- Šita istorija - jūsų išmislas?

- Ne, tai tikra istorija. Visi žmonės, apie kuriuos kalbu, - realūs, jų pavardės nepakeistos...

- Jei girdėtų vadinant juos alkoholikais, būtų nejauku...

- Iš tų žmonių, apie kuriuos kalbu, tik vienas gyvas, ir jam būtų smagu, galiu galvą dėti. Kita šeimyna, deja, jau visa mirusi: ir duktė Ramutė, ir motina, „užsilenkusi“ nuo gėrimo, ir tėvas, kuris taip pat „užsilenkė“ nuo gėrimo, jis mirė paskutinis... Jie ir jų gyvenimas - jau istorija, jau gali būt pavyzdys čia esantiems ir ateinantiems, labai realus pavyzdys - ne iš televizoriaus, ne iš fikcinės tikrovės, o iš manęs... Šitas gyvenimas nelinksmas, tikrai.

- Jeigu manysime, kad teatro, kaip ir meno, misija - sužmoginti žiūrovą, tai jūsiškio - jį supilietinti?

- Kaip nuspręsite, taip ir bus... Man teatras niekaip nesusijęs nei su misija, nei šventenybe, nei dar su kuo, - man tai yra daugiau forumas, kur žmonės, sakykim, išmanantys savo profesiją, sukuria literatūrinį ar nebūtinai literatūrinį vyksmą ir įtraukia į jį žiūrovus suteikdami galimybę kiekvienam asmeniškai su jo unikalia biografija, su jo paties troškimais, ketinimais, pasaulėvaizdžiu ir taip toliau jį reflektuoti. Aš manau, kad vyksmas scenoje, susijęs su socialine ar politine problematika ar nesusijęs, kiekvieną veikia skirtingai, ir tai yra brangenybė. Tačiau ką žiūrovas, sakykim, šitam pateiktam tam tikros formos ir tam tikros temos paveiksliuke, vyksme, išskaito, sudėtinga pasakyti ir nemanau, kad verta pasakyti; žiūrovai tik atrodo esantys masė, bet jie nėra masė. Kiekvienas ateina personaliai. Kvaila būtų tikėtis, kad štai trys šimtai atėjo ir dabar aš juos visus apšviesiu, - pakankamai Lietuvoj yra apšvietėjų, kaip gyventi.

- Bet juk gyvenime mitas reikalingas, ar ne?

- Kaip čia dabar atsakius? Mitas, religija, herojai, didvyriai, žmonėms ar žmonių grupėms gal daugiau yra reikalingi tik dėl to, kad nenuobodu būtų gyvent, o iš esmės tai yra tobulas įrankis manipuliacijai, kuriuo sėkmingai naudojasi esantieji valdžioje. Jei religija nėra susijusi su tikėjimu, tikėjimo džiaugsmu, tikėjimo atradimu, jei mitas nėra susijęs su realiomis galimybėmis, o herojai taip pat nesusiję su žmonėmis, kuriuos aš kasdien matau, tada imi galvot, kam man jų reikia. Kam man visa tai, nes dėl mito, dėl religijos, dėl herojų aš praleidžiu vieną stebuklingą, nepaprastą čia ir dabar reikalingą gyvenimo pastraipą - žmones, kurie yra šalia, kurie yra aplink, o antro gyvenimo aš neturėsiu.

- Bet be idealizmo, kaip ir be meilės, pasaulis apskritai netvertų...

- Be meilės - taip, tad meile keiskime idealizmą, nes šis - didžiulė iliuzija, tikėjimas tuo, ko nėra, apgaulė...

- Bet jis ir paskata, ir kelrodė gali būti einant tikslo link.

- Pasakysiu pavyzdį. Yra toks amerikietis Džinas Šarpas (Gene Sharp), filosofas, sociologas, socialinis politologas, taip pat jis - Korėjos karo 1950-1951 metų veteranas. Jį sutrikdė, kad per daug žmonių žūsta kare, kuris tarsi ir turi prasmę, tarsi ir turi tikslus, bet tie tikslai ne iki galo tas aukas pateisina, ir jisai pradėjo galvot, kaip padaryt, kad, tarkim, režimai galėtų būt nuverčiami be ginklų. Pasiremdamas Mahatmos Gandžio taikaus pasipriešinimo idėja jis parašė knygutę, kuri tapo vadinamųjų spalvotųjų revoliucijų biblija - „198 neprievartinio perversmo metodai“ - ir kitą tuoj po jos - „Nuo diktatūros iki demokratijos“. Paskui už Soroso pinigus įkūrė Alberto Einšteino institutą, kuriame ruošiami „spalvotieji“ revoliucionieriai, eksportuojami į įvairias pasaulio šalis, kur bręsta neramumai. Atvykę jie susideda su vadinamąja opozicija ir daro neva liaudies perversmą, po kurio gimsta ar revoliuciją Kijeve, ar „rožių“ revoliuciją Tbilisyje idealizuojanti legenda, sėjanti mitą, kad tai padarė liaudis, nors liaudis taip ir liko patrankų mėsa, tik šiuokart įvilkta į sarkastiško cirko areną. Taip, Dž.Šarpas turėjo tikslą, bet tokio pobūdžio mitologiją, tokio pobūdžio idealizmą, prisipažinsiu, giliai niekinu.

Kūryba man atrodo tikslingesnė ta, kuri randasi, kai galvojama apie žmogų, kuris yra šalia, o ne apie idealą, kuris kaip koks padaras kybo net ne vaizduotėje, o erdvėje.

- Būsimiesiems aktoriams Muzikos ir teatro akademijoje taip ir sakote, jog reikia kurti galvojant apie tą, kuris šalia? Matote tokį jų norą?

- Jiems rinktis. Aš manau, būtų nesąžininga atimt iš jų pasirinkimo teisę, t.y. piršti savo nuomonę, kuo aš tikiu ar ką įsivaizduoju. Mano pareiga - įtikinti juos, kad jie turi mokytis pasirinkt. Ir pasirinkt kai kuriuos dalykus labai greitai, nes laikas yra ribotas, o kai kuriems dalykams duot laiko pasirinkt. Kita vertus, didi nedorybė būtų, jei tuo, ką aš sužinojau arba ką žinau, ką aš jau „apvirškinau“, nepasidalinčiau su žmonėmis. Mano reikalas - pasidalinti, net nesiginčyt, net nesiaiškint - pasidalint. Jų reikalas - apsispręsti, nes aš negyvensiu už juos.

- Jus žeistų amžino mokinio įvaizdis?

- Nei jaučiuosi toks, nei žeistų, jei tokiu mane laikytų, - man visiškai vis tiek. Kokį nors epitetą sau priskirti, matyt, gali tuomet, kai apibendrini kažką savy, kai baigiasi etapas arba kai įsivardindamas vis kitaip gyvenimo druskos stygių malšini. Aš jos nepasigendu, tuo nesergu, man užtenka to, kad Avinas esu. Be to, kaimietis, ir laikui bėgant, manau, vis kaimietėsiu...

- Kaimietis - knygius?

- Oi, ne. Geriausia man knyga  - sėdint kavinėje žiūrėt pro langą į žmones. Nėra geresnio kūrinio už realybę, kuri supa tave, ją gali išgirst, gali įkvėpt, gali paliest, netgi gali pakeist...

- Juk tai iliuzija.

- Oi, ne. Paduok verkiančiam vaikui saldainį, ir jis nusijuoks, ir tu būsi pakeitęs realybę. Nereikia globaliai galvot, nereikia gelbėt viso pasaulio, gana savam kieme susitvarkyt.

- Kas jums svarbu renkantis knygas, literatūrą spektakliams?

- Daug faktorių yra. Va, atsiverti knygą ir kalbiesi su ja, atėjęs iš miesto, iš lauko, iš dar kažkur su savo potyriais... Ji - dialogo partneris, kuris pratęsia, na, ne patį tave, sakykim, narciziškai, bet kitus žmones, surinktą informaciją, pojūčius. Galiu pasakyti, kad mažiausiai įdomus esu pats sau, ir nuo vaikystės man su savim nebuvo įdomu, užtat man ir yra didžiausia šventė žiūrėt pro langą ir matyt, kaip kiti geba būt įdomesni už mane patį. Iš to semiuosi informacijos, iš to aš suprantu pasaulį, jo dėsnius, veikiančias sistemas... Man atrodo, kad nestebėdamas aplinkos ir joje neištirpdamas (jeigu matai medį, ištirpsti ir esi jis) prarandi didžiausią džiaugsmą. Žmogus gyvas tiek, kiek jis ko prisirenka, vadinasi, jis gyvas kitų sąskaita. Tik kitų sąskaita gerąja prasme jis gali atverti savo talentą. Kol tavęs neužpildo, kol tu pats neleidi, kad tave užpildytų, lieki tuščias...

- Pagal jus išeitų, kad talento prigimtis - gebėjimas prisipildyti?

- Taip, čia yra ego problema: vieni galvoja daugiau apie save, kiti galvoja mažiau apie save. Vienų svajonės egoistiškos ir mažos, kitų, pavyzdžiui, kaip Šarpo, galvoje - pasiekt, kad kuo mažiau lavonų būtų, - didelės. Kas liks istorijoj: narcizas, galvojantis apie save, ar Šarpas? - Džinas Šarpas liks istorijoje.

- Sakot, nėra geresnio kūrinio už realybę, o juk teatro realybė, kur bėga jūsų laikas, fiktyvi...

- Teatras man yra antrinis dalykas. Be realybės jokio teatro, jokio apibendrinimo nebus, teatras ją iškreipia tik laiko atžvilgiu - neįmanoma jo scenoje arba kokioje nors patalpoje, kur tu kuri teatrą, išlaikyt realų laiką, jei, tarkim, kalbi apie dienos, trejų ar penkiasdešimties metų periodą. Jei nesidomėčiau realybe, jei man nerūpėtų, kas vyksta aplink mane, jokio teatro nebūtų iš mano pusės; tai sakau neadvokataudamas kolegoms, Dieve gink.

- Tąsyk gal jums įdomu ir rinkimai?

- Rinkimai - man labai juokingas reiškinys, nes visą laiką apeliuojama į pareigą: jeigu tu nebalsuosi, tavo balsas bus atiduotas tam, kam reikia, ir tada vėl išsirinksime ne tuos... Man šioj vietoj iškart peršasi vaizdinys: jei ateini į tvartą ir ten penkios mėšlo krūvos, koks skirtumas, kurią tu pasirinksi, nors ir tikinamas, kad viena jų kvepia levanda, - smarvė bus ta pati. Tad mano balsas yra niekinis: visos partijos ir jie visi sėdi vienam bliūde ir bet kuriuo atveju vis tiek tarpusavy susitars, kam, kiek, ko reikia. O tos demokratijos nėra ir jos niekada nebuvo. Nebuvo socializmo nei komunizmo, visada buvo viena didelė juodoji technologija, viena didelė manipuliacinė mašina...

- ...ir taip, manot, bus visados?

- Ir visą laiką, matyt, taip bus, nes pačioje prigimtyje žmogaus - dieviškumo, nemirtingumo siekis. Kiekvienas nori valdyt, Dievu pabūt, kiekvienas nori prisiartinti prie Dievo, ir kai gauna valdžią, valdžia tamsiąją pusę atidaro. Nors yra teigiančių priešingai, esu tikras, kad žmogus blogas iš prigimties, ir duok Dieve, kad jis per šitą gyvenimą savo valios pastangomis, sutiktais gerais žmonėmis, savo išmintim, meile ir taip toliau apsigramdytų bent kiek ir susikurtų autentišką moralę: ar jis leistų sau tylėt matydamas, kad vagia, ar leistų tylėt matydamas, kad muša, ar leistų pasidžiaugt matydamas, kad verkia, ir pan. Iš visų sutiktų žmonių ar reiškinių, aplankytų kraštų, ištiktų negandų, džiaugsmų - iš tos visumos kiekvienam susiformuoja hiperautentiškas moralės peizažas, ir jis turbūt pati didžiausia brangenybė, kurią mes turime, yra.

P.S. Spektaklis „Ledas“ Rusų dramos teatre rytoj, kovo 5 d.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKATINA: Vokietijos pramonės federacija (BDI) paragino vyriausybę imtis skubių priemonių tokiose srityse kaip mokesčių bei finansų politika, siekiant išvengti Vokietijos ekonomikos sulėtėjimo.
  • GAISRAS: didžiulis miško gaisras privertė šimtus žmonių evakuotis iš savo namų Toskanoje regione Italijoje; gaisras iš viso sunaikino apie 600 hektarų plotą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

USD - 1.1773 PLN - 4.3009
RUB - 77.5752 CHF - 1.1290
GBP - 0.8946 NOK - 9.5693
reklama
Ukis 2018