respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Gražiausias šešėlių teatras naktyjenuotraukos

2016 vasario mėn. 13 d. 08:08:05
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vilniaus „Lėlės“ teatro dailininkė statytoja Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė - viena iš šių metų Vyriausybės premijuotino kultūrininkų dvyliktuko. „Neprotinga ir gal net juokinga prisipažinti, bet jaučiuosi taip, tarsi net nebūčiau kažko svarbaus pradėjusi“, - sako dailininkė.

 

Čia jai karštai paprieštarautų „Lėlės“ vadovas Juozas Marcinkevičius, režisierius Rimas Driežis, teatro kritikė Agnė Pulokaitė, aktoriai, apšvietėjai ir, žinoma, žiūrovai, ir netgi tos mamytės, kurioms dailininkės sukurta „Baisiai graži pasaka“ pasirodė dar ir „baisi“, ir, žinoma, net tie, kurie nesilankė jos spektakliuose, bet pasižvalgė po metų pabaigoje per kelias sales pasipylusias parodas, kur dailininkė, priversta įveikti prigimtinį savo kuklumą, surinko, ką per ilga padariusi: scenografijos eskizus, plakatus, subtilius popieriaus karpinius, tapytus paveikslus, spektaklių dekoracijas ir lėles... Dailininkės parodų ciklo, inicijuoto paties teatro kolektyvo, uždanga nusileido tik vakar Dailininkų sąjungos namuose - ar reikia pridurti, kaip už jai parodytą dėmesį, meilę ir pristatymą Vyriausybės kultūros ir meno premijai dailininkė yra dėkinga savam teatrui, kurio veidrodyje atsispindi jos kūrybinė praeitis...

Praėjusieji jubiliejiniai A.Bagočiūnaitės-Paukštienės (1955 11 11) metai teatre paminėti ir specialia programa, kur buvo parodyti vaikiški spektakliai, kuriems ji kūrė scenografiją („Daktaras Dolitlis“, „Sniego karalienė“, „Batuotas katinas“, „Baltos pasakos“), ir jau retokai berodomas „Pasvydo“, kurį pagal Antano Strazdo eiles režisavo ji pati.

„Užkabino mane ta maža Strazdelio knygelė „Giesmės svietiškos ir šventos“ ir nebepaleido, - pasakoja dailininkė, - ėmiau galvoti, kam čia siūlyti, bet abejojau, gal kitam nebūtų įdomu, tad surizikavau pati. Geras momentas, kai galvoji, fantazuoji, - tada atrodo viskas įmanoma. Bet kai konkrečiai susiduri su scenos pasipriešinimu, kai iškyla nenumatytų sąlygų, aplinkybių, kai ima pjauti abejonės, - matai, koks režisieriaus darbas yra sunkus.“

Spektaklį „Baisiai graži pasaka“ lietuvių pasakų motyvais Aušra statė galvodama apie vyresnius vaikus, kurie per televiziją prisižiūri žiaurumų ir mirties, turėdama viltį sudominti juos tautosaka, kurioje irgi galima surasti nūn madingo trilerio elementų. „Norėjau padaryt spektaklį, kad jiems būtų truputį, bet ne per daug baisu, norėjau pasakos motyvais perduoti atspalvį pasaulio, kuriame niekas neduos galutinių atsakymų, nes jų pagaliau nėra, norėjau perduoti gal kiek aptrupėjusį ir apiblukusį senovės vaizdą...“

Lietuvių pasakomis, kurias kai kurie „humanistai“ vadina žiauriomis, perduodama kartų patirtis, pamokymai, kaip elgtis, kaip išgyventi. Išprotėjusiame globalizacijos pasaulyje, anot jos, daug kas iškreipta ir auklėjimo glamūriniais vaizdeliais kryptis kelia abejonių (ar taip neskatinamas infantilizmas?). „Lietuvių tautosaka yra neišsenkantys aruodai, - sako, - kad ir kiek domėtumeisi, negali aprėpti viso palikimo, kiek daug visko ten užkoduota. Pati kartais sugaunu save nežinant tų reikšmių; tautosaka įauga į pasąmonę per kartų kartas, ji - lietuvio pasaulio, lietuviško kosmoso, jo pasaulėžiūros pamatai. Juk žmogui reikia jausti pamatus po kojomis. Ko jis daugiau gali atsispirti, už ko daugiau jis gali kabintis šiame gyvenime?“

A.Bagočiūnaitės-Paukštienės giminėje menininkų nebūta. Gimė Panevėžyje buhalterės ir ekonomisto šeimoje, tačiau dailininkė sako, jog daugelis žmonių net neįtaria menininkais esą, bet jų meno jausmas neretai būna stipresnis nei kokio kito kūrėju besivadinančio žmogaus. Menininko skirtis - atliepti tokių žmonių grožio ilgesį. Baigusi meninį apipavidalinimą Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją.

Nuo 1984 metų dirba Vilniaus teatre „Lėlė“ dailininke-statytoja. Čia užsibuvo gal dėl to, kad ji - sėslus žmogus, gal dėl to, kad vaikų teatras kiekvienam kūrybiškam žmogui suteikia neribotų galimybių „žaisti formomis“, gal dėl to, sako, jog po kiekvieno spektaklio atrodo, kad dar kažką šitame teatre būtinai turi nuveikti, - taip ir negali iš jo išeit. A.Bagočiūnaitė yra iliustravusi knygų, sukūrusi scenografiją ir kitiems vaikų teatrams (Panevėžio lėlių vežimo, Kauno lėlių teatrams, Lietuvos televizijai); yra laimėjusi pirmą premiją tarptautiniame plakatų konkurse (2006), Auksinį scenos kryžių už kaukes, lėles ir scenografiją spektakliui „Daktaras Dolitlis“ (rež. Rimas Driežis, 2007), pelniusi įvairių prizų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir svetur.

Laimėjimai, apdovanojimai, žinoma, malonūs menininkui, tačiau juk dirbama ne dėl jų. Ir A.Bagočiūnaitei-Paukštienei įdomiausia yra procesas: „Man įdomiau daryti, o paskui - kaip Dievas duos. Man svarbu, kad savo darbu galėčiau pasidžiaugti ir pati. Bet tai labai sunki, tiesiog neišsipildanti viltis... Gal iš to - ir graužatis. Po spektaklių vis kremtuosi, kad viena ar kita galėjau padaryt kitaip, geriau. Žinau, kad neprotinga graužtis, bet toks jau mano būdas - graužti save ir kitus...“

Dėl kitų graužimo turbūt užprotestuotų rašinio pradžioje išvardyti „Lėlės“ teatro žmonės, o dėl savigraužos aišku kaip dieną - dailininkė juodu ant balto tarsi užkeikimą yra akcentavusi žodžius: „Gražiausias šešėlių teatras man - judantis krūmo siluetas ant užuolaidos naktį. Geriausias prožektorius - Mėnulis...“

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018