respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

G.Kuprevičius: bibliotekas uždarinėja tie, kurie patys yra beraščiainuotraukos (9)

2016 lapkričio mėn. 29 d. 13:21:53
Respublika.lt, Eltos inf.

Baigiantis 2016-iesiems, kurie buvo pavadinti Bibliotekų metais (globojami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, šūkis - „Stiprios bibliotekos - stipri visuomenė"), naujienų agentūra ELTA su kauniečiu kompozitoriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, akademiku Giedriumi Kuprevičiumi kalbėjosi apie miestą ir kultūrą, siekius ir realybę. Daugelyje atsakymų nuo miesto pereita prie bendros kultūros situacijos šalyje.


- Antras pagal dydį šalies miestas kelerius metus skelbė šūkį „Kaunas dalinasi". Dabar skelbiama „Kaunas pilnas kultūros". Teigiama, kad kasdien Kaune vyksta vidutiniškai net 22 įvairūs su kultūra susiję (o gal - tik šalia jos?) renginiai. Kaip Jums atrodo, ar Europos kultūros sostine nusiteikęs tapti miestas tikrai jau „pilnas kultūros", ar tai - siekiamybė?

- Kiekvienas miestas turi turėti ambicijų. Dabar jos išreiškiamos tokiu būdu. Mes galime tik svarstyti, ar jos savalaikės, pamatuotos ir tikrai įgyvendinamos. Šis lozungas jau konstatuoja, kad miestas pilnas kultūros. Todėl tai, kas "persilieja" per kraštus, nušluostoma. Tačiau, jei lozungas atstovauja visiems Kauno kultūros žmonėms, vargu ar būsiu tame sąraše. Mano lozungas kiek kitoks.

Atvirai sakant, sunku kalbėti apie Kauno kultūrą, nes mano gebėjimai gimtajame mieste jau nebeturi paklausos, skirtingai nuo kitų šalies vietovių, kuriose turiu labai daug renginių, pasiūlymų, projektų. Ir tai - ne koks skundas, o tiesiog tikriausiai nesutampančių požiūrių pasekmė. Patyriau šoką, kai pasisakęs prieš nemokšų invaziją į didžiąją kultūrą atsidūriau trečiuoju asmeniu teisme, kuriame turėjau įrodinėti savo tiesas ir meninius principus. Deja, likau vienišas ir supratau, kad dabar menui Kaune nekeliami jokie reikalavimai, o menininkas su savo saviraiška niekam neatsako. Tolesni įvykiai parodė, kad Kaune pasukta primityvios, prastos kultūros skleidimo keliu - pradedant susižavėjimu menais turguje bei pasiūlymais klasikinę muziką groti troleibusuose.

Įdomu, - palyginau Kauno bei Klaipėdos paraiškas Europos kultūros sostinės titului, ir paaiškėjo, kad uostamiestyje visa programa orientuota į vertybinę skalę, norėjimą kilstelti bendrą kultūros lygį. Mielai kelčiausi į Klaipėdą, bet ir be manęs ten yra labai stiprių meninių pajėgų. Linkiu sėkmės.

- Dar prieš porą metų Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, priklausanti miesto savivaldybei, turėjo 30 padalinių, Daugelio jų patalpas seniai reikėjo remontuoti, bet teisintasi: lėšų trūksta. Pastaruoju metu miesto politikai vis dažniau tvirtina sprendimus, kuriais naikinami bibliotekos padaliniai, ir jų netrukus veiks 21. O gausiausiai lankoma biblioteka Laisvės alėjoje prie fontano vietoj remontininkų sulaukė „žvalgų", kurie neslepia, kad jos erdves reikėtų „pritaikyti kitoms reikmėms". Panašiu tikslu kai kas iš valdančiųjų žvalgosi į bibliotekas Senamiestyje, taip pat - Panemunėje, kur veikia neseniai mokesčių mokėtojų lėšomis įrengtas kitas savivaldybei pavaldžios bibliotekos padalinys. Miesto bibliotekų patalpos priklauso savivaldybei, tačiau knygomis, kitais leidiniais jas aprūpina Kultūros ministerija, išgyventi padeda ir lėšos, ateinančios per bibliotekų projektus ar iš kitų šaltinių. Bet gal visiems naudinga patalpų privatizacija: mažiau bibliotekų - mažiau išlaidų?

- Bibliotekų uždarymas yra irstančio kultūrinio mąstymo pasekmė. Kad taip mąsto trumpam į valdžias įšokę atsitiktiniai žmonės, nestebina, tačiau jiems pritaria nemažai prie jų prisišliejusių kūrybos žmonių, inteligentų. Aukštojo, tikrojo, rimto meno sąmoningas atsisakymas veda į niekur, ir tai nebūtų didelė bėda. Bet tokia pozicija tempia kartu ir mūsų publiką, kuriai, be šou, jau nieko greitai daugiau neįsiūlysi. Išsidirbinėjimai, šokiravimas tampa vienintele menininkų į save atkreipimo priemone. Meno idėjų gelmė nuseko. Galiu ir aš „mestis" į visokių „Mėsos operų" kūrimą ar savo sintezatoriumi pastūgauti Zoologijos sodo narve, tačiau kai tokie žaidimai (o ir jie būtini įvairovės labui) tampa kultūros vinimis, kokias lentas jomis ir kam kalame?

Tiesa, nežinia, kokie vėjai siaus Europoje po metų, nes ir joje labai ryškūs mūsų žemyno identiteto erozijos reiškiniai. Apie tai vis plačiau kalbama daugelyje ES valstybių ir pačiu aukščiausiu lygiu. O pas mus kas apie tai kalba? Jeigu net teisėja nebesuvokia, kas yra pamatinės kultūros sandai, ko gi laukti iš bylą stebinčios publikos? Gal tai - labai postmodernu? Tačiau menotyros pasaulyje seniai žinoma, kad tasai visus užvaldęs postmodernizmas turi nemažai skolinių iš proletarinio mąstymo, patraukliai užfiksuotų marksizmo klasikų darbuose. Ar kas apie tai kalba pas mus?

Masinių renginių, popkultūros garbinimas, prioritetinis požiūris į šiuos reiškinius ardo kultūrų įvairovės balansą ir galiausiai sukelia sumaištį ne tik menų pasaulyje. Muziejus naikinti pasiūlę italų futuristai savo manifestais iš dalies pamaitino fašizmo ideologiją, o ši gyva, deja, iki dabar ir vėl kelia nerimą. Tad nesutinku, kad menininkas dabar laisvas nuo bet kokios atsakomybės ir kad iš šiukšlyno į dailės galeriją atnešta šiukšlė tampa „socialine žinute į iššūkius provokuojančiame pasaulyje" atsakančiu meno kūriniu. Juokauju - moku pinigus, kad šiukšles išvežtų, o tuomet perku bilietą, kad į jas pasižiūrėčiau galerijoje. Neblogas verslas.

- Esate buvęs kultūros viceministru, taip pat - Kauno vicemeru, tai tikrai Jums žinoma ir kultūros vadybos specifika: prašai steigėjo daugiau, gauni - mažiau. Kaip turėtų reaguoti miesto kultūros įstaigos, kai vis dažniau sulaukia raginimo „išsilaikyti pačioms"? Ar beatodairiškai taikomi komercijos „standartai" nereiškia įstaigų stūmimo pigiais kaštais sukuriamo produkto, publikai pamaitinti, vystant savotišką priklausomybę nuo jo, link?

- Teatrai ar koncertinės organizacijos niekados savęs neišlaikys, tačiau yra įstaigų, kurios kažkaip verčiasi ir be valstybinės paramos. Kitas klausimas, ar ten yra kas bendra su menu. Tiesa, to ir nesiekiama. Komerciniai teatrai turi visai kitų tikslų. Jie užpildo trumpalaikio estetinio įspūdžio poreikio nišą žmonėms, kurie nori atsipalaiduoti, pasiausti, pasijuokti. Tai normalu, - visame pasaulyje rasime tokių užeigų. Bet didesnių ambicijų turinčios kultūros įstaigos negali tikėtis tokių pajamų, rodydamos rimtus, daug pastatymo ir eksploatavimo lėšų reikalaujančius spektaklius, festivalius.

Lietuvoje ši sistema kol kas veikia patenkinamai. Tačiau kai styginių kvartetui siūloma išsilaikyti patiems, tai tiesiog neįmanoma. Paskaičiuokime - jei kiekvienam muzikantui į mėnesį tektų 800 eurų alga, tai per mėnesį reikėtų surinkti 3200 eurų. Tektų parduoti 640 bilietų, jei kiekvienas jų kainuotų po 5 eurus. Tektų koncertuoti 6-7 kartus salėse, kur telpa 100 žmonių, ir visi bilietai išparduoti. O dar salių nuomos kaštai? Ir taip kiekvieną mėnesį, be atostogų. Tūlas pasakys - „o jiems gi malonumas groti. Aš ir tiek negaunu dirbdamas kasdien".

Štai čia ir yra didžioji mūsų bėda, kad vis dar gajus proletarinis mąstymas. Jo pasekmė, prisimenu, prieš daug metų buvęs vieno Kauno valdininko siūlymas sumažinti kvartetą iki trijų atlikėjų (nes kam dviem groti tokiais pat instrumentais). Kitas, išgirdęs, kad koncerte bus atliekamas „fortepijoninis trio", susirūpino - o iš kur gausime tuos tris portefionus"... Dabar jau tokių juokų mažiau, tačiau man atrodo, kad bibliotekas uždarinėja tie, kurie patys yra beraščiai. Visomis prasmėmis.

- Kauniečiams patinka šventės, ir jie visai nepyksta, kad joms surengti išleidžiama nemaža dalis vadinamųjų viešųjų finansų. Patinka ir miesto puošmenos. Nors neskubama skelbti, kiek konkrečiai ir kas kainavo, kam po to buvo parduoti (ar padovanoti) už jų pinigus pirkti (sukurti) „gatvės akcentai". O juk būtų įdomu žinoti, pavyzdžiui, kiek išleista pinigų reklamuojant užsienio architektų darbus vėjo jau apiplėšytose didelėse fotografijose, kuriomis apklijuota nugriauto „Merkurijaus" sklypą Laisvės alėjoje juosianti tvora, arba kokia kito „projekto" kaina (medinis „inovacijų" dviratis priešais miesto savivaldybę)?

- Kaunas labai apleistas nuo tų laikų, kai meru buvo vienas dabar laikinai pritilęs populistas. Šiandien tokių rasime visoje Europoje, ir visi jie kandidatuoja. Tad dabartinės miesto valdžios siekis bent kiek miestui suteikti europietiškumo yra pagirtinas. Nežinau, iš kur ateina, būna ir nueina pinigai, tai jau - ne mano žanras. Tačiau, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, toji pinigų cirkuliacija bus įdomi ir man. Suvieniję jėgas, ją paseksime.

- Artėja didžiosios metų sandūros šventės, išgyvename vilties, stebuklo laukimą. Kokio stebuklo sulaukti Jūs palinkėtumėte meno, kultūros kūrėjams bei puoselėtojams?


- Nesuprastėkime, nes gundymų daug. Kai tėvai man davė antrą vardą, motina perspėjo: „ Žinai, Šv. Antanas buvo labai gundomas, tačiau atsilaikė".

Gal atsilaikysiu. Kviečiu prie šių pastangų prisijungti. O tai ir bus didžiausias stebuklas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

  • skaitytojas 2017 sausio mėn. 06 d. 18:19:15

    antrasis bibliotekų ir žmonėms skirtų kultūros centrų naikinimo
    vajus. AČIŪ Autoriui už taiklų apibūdinimą! Atvykit pas mus į
    Klaipėdą, iš čia buvusių trijų didelių kultūros rūmų liko vienas,
    ir tą patį baigia pražudyt chalopas direktorius.

  • sandrana 2017 sausio mėn. 04 d. 10:15:42

    Jums reikia pinigų skolinimo tarp individų susidoroti su finansiniais
    sunkumais, kad pagaliau išeiti iš aklavietės, kuri sukėlė bankai, iki
    jūsų kredito paraiškų bylų atmetimo? Miss sandrana įmonė gali
    padaryti paskolą suma, kurią reikia ir su sąlygomis, kad padarys jūsų
    gyvenimą lengviau. Taigi, susisiekite su manimi daugiau sužinoti apie
    mūsų labai palankiomis sąlygomis.
    Mes siūlome € 10.000 5.000.000 € už kurios grąžinimo terminas yra 5
    metus 25 metų, esant 2% per metus greičiu. Jūs galite susisiekti su
    manimi:
    sandrana_credito@hotmail.com

  • skaitytoja 2016 gruodžio mėn. 06 d. 21:19:24

    apie milijoną išvyko, o kiek skaito JEIGU skaito kompe ar telefone niekas
    nežino. Tokia realybė, tokia tiesa, ponai.

  • abc 2016 gruodžio mėn. 02 d. 12:07:19

    Esu be galo dėkingas gerb. G. Kuprevičiui už čia išsakytas gilias,
    graudžias ir tragikomiškas mintis apie mūsų kultūros būklę ir
    vadinamuosius kultūrininkus-šoumenus, kurie daugeliui iki gyvo kaulo
    nusibodo, bet garbinami tokių pat menkystų. Į ką panašios beveik visos
    visų mūsiškių televizijų laidos? Pasivaipymai, pasikraipymai,
    pakikenimai. Blogiausia, kad ta bacila užkrėsti ir vaikai bei paaugliai,
    dalyvaujantys TV laidose. Bendrosios kultūros stokos požymiai pastebimi
    visur - transporto eisme, kalbos kultūroje, apskritai žmonių bendravime.
    Quo vadis, Lietuva? Man liūdna, kad itin retai skaudžias kultūros
    problemas aikštėn kelia intelektualai, psichologai, tikri menotyrininkai,
    kurie nepataikauja nesubrendėliams "menininkams".

  • Vykdomas 2016 gruodžio mėn. 01 d. 22:46:33

    antrasis bibliotekų ir žmonėms skirtų kultūros centrų naikinimo
    vajus. AČIŪ Autoriui už taiklų apibūdinimą!

  • lėta 2016 gruodžio mėn. 01 d. 22:44:27

    betgi už tai mes visi turime internetus, inform_acija iš viso pasaulio

  • diedukas 2016 gruodžio mėn. 01 d. 10:43:56

    Mieste bibliotekų padalinių uždarymo vajus.O kaimuose dar blogiau.

  • Safyras 2016 lapkričio mėn. 30 d. 08:03:41

    Kai pasižiūri per televiziją į tuos pačius dainuojančius veidus,
    kurie jau senai prarado vidinį spindesį arba į naujus, besiveržiančius
    dainuoti, nors daugelis galėtų tik chore pastovėti vietoj puošmenos.
    Kai komisijose sėdi "madingi" daininikai, negalintys pasigirti tikru savo
    talentu arba bent pedagoginiu talentu, tai jų vertinimai yra juokingi.
    Dainuoti, groti ar šokti gyvai, o ne rodant geriausią dublį, tai
    skirtingi dalykai. O bibliotekos verslininkams ir politikams yra
    nereikalingos, jose savo reklaminių portretų neiškabinsi.. Kai bandoma
    į muziejus legaliai eiti naktį, tai rodo nuotykių trūkumą, o ne
    kultūros kėlimą... Kaip ir spektaklis Kauno dramos teatre apie Barborą
    Radvilaitę. Iš geros medžiagos padarė nevykusį šlamštą, labai gerai
    atspindinį vakarietišką kultūrą, kur režisieriumi , aktoriumi ar
    dailininku gali būti bet kas , be jokio talento ,nors tokių siužetų
    pilnos ligoninės..

  • jai 2016 lapkričio mėn. 29 d. 14:15:40

    ir toliau kauniečiai neis į gatves ginti savo teisybių, tai sekanti
    savivaldybės politikierių valia bus, jungti poliklinikas, ligonines,
    visuomenei aiškinant, kad viskas daroma dėl valdymo išlaidų mažinimo,
    Vilniuje lygiai tokiu būdu iš virš dešimties šiuo metu liko tik
    kelios, ir su poliklinikomis darbeliai atliekami panašiu būdu, centre
    neliko gydymo įstaigų, išskyrus Centro poliklinikos filialus, kurių
    dalis irgi likviduoti, o jų vietoje tiesiog stato ar ruošia statyti
    gyvenamas patalpas

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRA: Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą. Kitų metų kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų; tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis, palyginti su praėjusiais metais.
  • PRALAIMĖJO: Blede vykstančio pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro ketvirtosiose rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 1:4 pralaimėjo Lenkijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar esate patenkinti Vyriausybės darbu per pirmuosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +3 C

   -3   0 C

 

   -1  +3 C

    +1  +4 C

   0  +4 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Labas vasara