respublika.lt

Gera muzika ta, kuri kviečia nugalėti blogį

(0)
Publikuota: 2015 gegužės 29 10:03:04, Dalia BYČIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Edmundas Seilius: Apskritai mūsų kultūros politikai kažkodėl galvoja, kad visi geriausi kultūros renginiai būtinai turi vykti didžiuosiuose miestuose, kad periferijai užtenka likučių. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

Vasarą mūsų miestus ir miestelius užtvindo muzikos festivaliai. Įvairiausi - lėkšti, verti dėmesio, nusibodę, paliekantys pėdsaką kultūroje, klausytojų širdyse. Nieko nepaliekantys. Nauji. Vienas tokių naujų meno festivalių vyks Marijampolėje. Su jo rengėjais operos solistais Edmundu SEILIUMI ir Kristina ZMAILAITE kalbėjomės apie muziką, kultūrą, Lietuvą.

 

- Gegužės 29 d. Marijampolėje prasidėsiantis profesionaliosios muzikos atlikėjų koncertų ciklas „Šv.Jurgio meno sezonas“ - jūsų dovana gimtajam miestui. Kas tam paskatino?

Kristina: Esame operos atlikėjai, todėl festivalis daugiau susijęs su dainavimo menu. Marijampolė turi pačią iškiliausią Lietuvoje ir vieną iškiliausių pasaulyje operos dainininkių Violetą Urmanavičiūtę (Urmaną) ir Edmundas - ne Pilypas iš kanapių. Abu jie turi aukštą muzikinį išsilavinimą, pasiekę profesijoje, tad norėjosi parodyti, kad marijampoliečiai verti rimtos muzikos. Kartais mane nervina pasakymas: „Et, ką jie čia, runkelių augintojai, supranta.“ Ne kartą pagalvodavau, kodėl tokia klaidinga nuomonė skleidžiama. Sūduvoje gyvena asmenybės, labai išsilavinusios ir tikrai ne provincinio mąstymo.

Edmundas: Kitas dalykas - Marijampolė mano gimtinė. Visa pradžia buvo čia. Kaip Kristina minėjo, kokius 10-15 metų apie Marijampolę buvo sudarytas įspūdis, kad čia neišprususių kaimiečių kraštas. Iš tiesų Lietuva turėtų būti dėkinga Sūduvai už tai, ką ji davė. Nepasakysiu per daug teigdamas, kad iš Sūduvos išaugo Valstybės medis. Čia gimė Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, net 6 Nepriklausomybės Akto signatarai, daugybė iškilių menininkų, rašytojų, politikų. Netgi kultūringi žmonės, televizijos bruka menkinantį įvaizdį: „Cha cha, Suvalkija - kaimiečiai“. Mane tai žeidžia. Žeidžia, kad žemo lygio kūrybinė produkcija siejama su suvalkietiška tarme. Ar ne Sūduva davė Lietuvai bendrinę kalbą? Iš Marijampolės kilęs ir Marijampolės bazilikoje palaidotas Palaimintasis Jurgis Matulaitis savo dvasinėje veikloje vadovavosi šūkiu „Nugalėk blogį gerumu“. Mes su Kristina norėtume simboliškai tą mūšį tęsti. Kultūrinio prado trūkumas buvo matyti jau seniai. Pas mus apskritai kultūriniame gyvenime aukštesnės prabos kultūra labai sunkiai randa kelią į žmones.

Kristina: Norime po truputį prijaukinti publiką.

Edmundas: Vilnius yra persisotinęs kultūriniu gyvenimu, kaip ir tokia makalynė verda. Apskritai mūsų kultūros politikai kažkodėl galvoja, kad visi geriausi kultūros renginiai būtinai turi vykti didžiuosiuose miestuose, kad periferijai užtenka likučių. Taip nėra. Mums yra tekę ir anksčiau koncertuoti mažesniuose miesteliuose. Ateini ir matai, kad kultūra tiesiog verda, kad žmonių galvos neužkimštos kultūrinėmis šiukšlėmis. Žmonės taip nuoširdžiai priima ir matai, kad jiems to tikrai reikia.

- O kaip bus toliau? Ar to vieno festivalio jums pakaks?

Edmundas: Tikrai ne. Jau du koncertai suplanuoti kitam sezonui. Esame numatę savo planą Marijampolėje tęsti, pasitelkti ne tik savo kolegas Lietuvoje, bet ir bičiulius, su kuriais teko mokytis ir dirbti užsienyje. Atvažiuojančių į Lietuvą dainininkų nėra daug, atvažiuoja vis tie patys. Norisi muzikinės įvairovės, nes muzika - tas pats, kas maistas. Maistas sielai. Ar kiekvienam būtų naudinga kasdien valgyti vien bulvinius blynus? Muzikine prasme norisi kažką keisti, kad žmonės išmoktų. Dėl ko mes šiemet sudarėme tokią programą. Norime žmones pratinti, prijaukinti prie geros muzikos. Čia kaip Bacho fugose. Iš pradžių pateiksime temą, o paskui po truputį pradėsime variacijas. Mūsų tikslas parodyti, kad klasikinė muzika nėra nuobodi. Visi mano, kad klasikinė muzika turi būti greita ir lėkšta. Visi kūriniai turi būti žinomi, antraip publika nepriims. Ne, tiesiog reikia klausytoją sudominti, įvesti į tą pasaulį. Marijampolė tikrai turi labai daug galimybių tapti vienu iš didžiausių kultūros židinių.

- Sprendžiant iš programos, iš dalyvių pavardžių ir iš to, kad visi koncertai žiūrovams bus nemokami, o biudžetas nedidelis, galima įžvelgti, kad ir jūs patys prisiimate nemažų įsipareigojimų kolegoms, kuriuos prikalbinate dalyvauti.

Edmundas: Kartais vieniems įsipareigojame padėti, kai jiems reikės, kartais tiesiog gražiai paprašome draugiškai, išdėstę savo tikslus.

Kristina: Visada yra lengviau ką nors kurti, kai turi milijoną ir kai turi tik simboliškai. Galbūt čia mūsų naujas amplua? Bandome save organizacinėje plotmėje. Menininkams tai yra dažnai svetima. Dauguma sako: „Ne, to aš nenoriu, galiu tik savo darbą daryti.“ Kai kas stebisi, ar mums negaila laiko. Turiu atsakyti, kad tada, kai nori, laiko visada surandi. Kuo daugiau laiko turi, tuo daugiau aptingsti. Tiesa sakant, net ir turėdamas geriausių norų ne visur gali padaryti. Aš pati esu šiaulietė ir neįsivaizduoju Šiauliuose tokio renginio. Buvo akistata su Šiaulių vadovais, mums buvo atsakyta. Esame kalbėję ir su kitų miestų vadovais, kultūros organizatoriais Sūduvoje ir atsitrenkdavome į abejingumo sieną, o Marijampolėje mus sutiko išskėstomis rankomis.

- Kodėl žmonės lengviau priima popkultūrą, o ne rimtąją muziką? Ar tai reiškia, kad jie mažiau išprusę? Ar nebūtų lengviau jums, kitiems išliekamosios kultūros organizatoriams, jeigu viešosios priemonės, televizijos stengtųsi kurti laidas, programas, kurios ugdytų meninį skonį, o ne vestų į lankas?

Edmundas: Mūsų siekiamybė yra daryti priešingai tam, ką rodo televizija. Dabar televizijos meninis vaizdas labai liūdnas, tas pats per tą patį.

Kristina: Mūsų projekto pirmasis koncertas gegužės 29-ąją konkuruoja su keliais Lietuvoje vykstančiais festivaliais. Pretenduojame į gana nedažną rimtosios muzikos festivalį. Pakvietėme Lietuvos televiziją nufilmuoti renginį, bet pasirinko pristatyti ar į archyvą įtraukti ne festivalį su žinomais ir rimtais atlikėjais, o popsinį.

Edmundas: Netgi nacionalinė televizija pasirenka rodyti geriau alaus šventę, o ne rimtos muzikos projektą, o ką kalbėti apie komercines. Lietuvoje festivalių yra daug, bet vien tik pavadinimu „Šv.Jurgio meno sezonas“ mes norime pasakyti, kad norime padaryti truputėlį kitaip, daugiau. Būna, kad ir rimtesnės muzikos atlikėjai sulipina beveik niekinę programą ir ją veža per 50 festivalių. Marijampolėje taip pat buvo galima padainuoti bet ką. Bet aš to nenoriu. Noriu atiduoti tinkamą duoklę senosioms kultūros erdvėms, bažnyčioms, aikštėms.

Kristina: Mes taip pat kartais dalyvaujame televizijos projektų vertinimo komisijose ir visada mirštame iš laimės juose dalyvaudami. Sėdėdamas prieš kameras stengiesi daryti darbą, kurį moki, nesitaikydamas prie kažkokio karnavalo. Tu negali atsakyti: ne, ne, tai ne man. Artistas turi būti viešumoje, antraip kas tave žinos. Toks gyvenimas, kad turi visur spėti ir visur dalyvauti.

- Edmundai, jūsų nesupainiosi nė su vienu scenos žmogumi dėl jūsų marijampolietiškos tarties. Kaip jums pavyko išlaikyti tokią gryną gimtąją tarmę? Ar kada nors teko pasijusti nesmagiai dėl to, kad jus visi atpažįsta?


Edmundas: Jeigu mano tartis man trukdytų, stengčiausi jos atsikratyti. Kartais piktina, kad išgirdę mane kalbant suvalkietiškai kai kas numoja ranka: „Et, kaimas.“ Atsiprašau. Visiems siūlyčiau pakalbėti su Amerikos lietuviais, kurie Lietuvoje mokėsi Smetonos laikais. Visi jie kažkodėl kalba lengvai suvalkietiškai. Nes kalba taisyklinga bendrine lietuviška tartimi. Mus kankina kita problema: mūsų kalba per 50 okupacijos metų atsiskiedė slaviškais akcentais. Slavų kalba neturi dvibalsių ir jų veikiama mūsų kalba tapo ištąsyta kaip šiltas olandiškas sūris. Nematau ko gėdytis, kad kalbu suvalkietiškai, - tai mano gimtoji tartis. Kai nuvažiuojame pas Kristinos gimines į Žemaitiją, man taip gera jų klausytis, kaip jie šneka, taip gražu. Tarmė tai yra žmogaus identiteto dalis. Violeta Urmana taip pat puikiai suvalkietiškai šneka ir nieko čia blogo nemato (Juokiasi).

- Turbūt turėjote ne vieną progą pasirašyti kontraktą ir išvažiuoti dirbti į užsienį. Bet to nepadarėte. Kodėl?

Kristina: Kodėl? Užsienyje mes ne tik mokėmės. Mes ir dirbome. Buvo ir Strasbūro opera. Mes taip pasirinkome. Pasirinkome Lietuvą. Mane piktina požiūris: „Ai, jie grįžo, neįsitvirtino, turbūt kažkokie nevykėliai.“ Noriu pasakyti, kad mes gyvendami gimtinėje esame laimingi, esame komanda, gerai dainuojame, mėgstame organizuoti.

Edmundas:
Mes Lietuvoje turime savo planų ir juos įgyvendiname. Kartais taip būdavo skaudu, kai tu sėdi kur nors Prancūzijoje, matai, kokie jie laimingi, nes yra savo namuose, o tu esi nuolat svetimas. Turėjome ir anksčiau mes idėjų, planų. Buvo galima jas įgyvendinti užsienyje, bet kai pagalvoji, kuo tie mūsų namai tokie blogi, kad mes čia negalime padaryti kultūrinio gyvenimo gražesnio? Sako, daugiau galima uždirbti užsienyje. Na, ir kas iš to? Du naujesni automobilio ratai? Nereikia ieškoti laimės kitur, reikia laimę susikurti čia. Tikrai, yra veiklių žmonių, kurie ne tik Vilniuje, bet ir Marijampolėje gerai gyvena ir niekur kitur nenori.

- Ar nepajutote, kad ištuštėjo operos teatrų salės dėl emigracijos? Ar tie, kurie išvažiavo, klasikos koncertų nelankė?

Edmundas: Nepajutome, kad būtų kas nors pasikeitę. Gal išvažinėjo ne tie, kurie operos klausosi.

Kristina:
Aš galvoju, kad emigracija yra neišvengiamas dalykas tiems, kurie nori tobulėti. Ypač jauni žmonės turi išvažiuoti, pasižiūrėti, bet turi ir grįžti prisirinkę idėjų. Kodėl vyresni, kurie niekur nėra buvę, bet užima vadovaujamus postus, tokie pikti? Todėl, kad kažkoks jaunuolis grįžo ir jam aiškina.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s