Interviu

Paryžiuje gyvenančiai ir Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiai pianistei Mūzai Rubackytei Dievas nepagailėjo nei talento, nei grožio, nei meilės. Prieš kelerius metus ji pasakojo apie gyvenimo draugą paryžietį, apie jų vakarienę prie žvakių, apie tai, kaip tas žmogus, muzikos gurmanas, jai suteikia ramybės ir galimybę kurti, tobulėti. Tačiau neseniai sužinojome, kad šioje srityje yra permainų...

- Ar tiesa, kad jus aplankė nauja meilė?

- Viskas gyvenime juda, keičiasi, ir mes taip pat. Žmogus vystosi, tobulėja, sensta. Taigi ir meilė, jos poreikiai skirtingais gyvenimo etapais yra skirtingi. Sutikus savo dvasios dvynį gyvenimas nepalieka kito sprendimo, tiktai vieną - jį sekti. Juk tai taip reta. Antra vertus, svarbu išsaugoti gražius santykius su žmonėmis, pragyvenusiais su jumis kartu gyvenimo tarpsnį. Labai tai vertinu.

- Gal jums ko nors stigo, o gal likimas nutarė sudrumsti jūsų ramybę ir atsiuntė naują meilę?

- Negali stigti to, ko nežinai. Dabartinė harmonija su niekuo nepalyginama. Ta harmonija yra man svarbiausias gyvenimo turtas. Viskas aplinkui įgauna kitą prasmę, kitą vertę. Laimės sparnai visur padeda. Apie Aleną (Alain Golay) galėčiau kalbėti dieną naktį.

- Kiek kartų gyvenime buvote įsimylėjusi?

- Meilė yra visų kūrybingų žmonių palydovė. O artistas yra vienas iš tų, kuris ją išgyvena per didžių kūrėjų mums paliktus šedevrus, kas dieną prisiliesdamas prie instrumento, teptuko ar plunksnos. O Laura, Romeo ir Džuljeta ar Kleopatra egzistuoja ne tik literatūroje... Muzika, kaip kiekviena kalba, daug pasako apie tą, kuris ją kūrė ar atkūrė. Artisto asmenybė gali per valandą scenoje atsiskleisti daugiau nei gyvenime per metus. O meilių nekataloguoju... Juo labiau kad šiandieną turiu visų jų simfoniją.

- Ar pamenate savo pirmąją meilę, pirmąjį pasimatymą?

- Apie pirmąją meilę daug rašoma ir pasakojama - juk jau vaikystėje mes įsimylime. Kaip ir kalbant apie talentą, mes meilėje visi turime likimo mums skirtą potencialą. Ir jis gali mus džiuginti per visą gyvenimą. Paskutinės meilės daug gražiau išsiskleidžia.

- Kuo skiriasi jūsų pasimatymai dabar? Kokių malonių smulkmenų jums dovanoja mylimasis?

- Mūsų santykiai kvėpuoja dėmesiu ir meile. O laimės yra visur, ypač kasdienybėje. Mano gyvenime yra daugiau švenčių, taigi naminiai savaitgaliai yra nuostabi laimės oazė. Kaip žmonės mėgsta bauginti gyvenimo rutina, puodais ar skalbiniais - pirmiausia šiandieną mūsų gyvenimas yra taip mechanizuotas, kad tokio laiko gaišimo nebėra, bet juk kasdienybėje tampa aišku, ar žmonės iš tiesų skirti vienas kitam, ar ne. Šventėje mes visi gražūs. Su Alenu paprastai susitinkame kiekvieną penktadienį kažkuriame pasaulio mieste arba viename iš trijų mūsų namų Paryžiuje, Ženevoje ar Vilniuje.

- Kaip atskiriate tuos komplimentus ar prisipažinimus, kurie yra tikri?

- Žodis priklauso nuo to, kaip jis pasakytas. “Aš tave myliu” galime pasakyti daug kartų gyvenime, tačiau ta tyla, kuri seks po šios frazės, jums leis suprasti, ar tai buvo nuoširdu.

- Per paskutinį koncertą Vilniuje pastebėjau, kad kiek pasikeitė jūsų koncertinės aprangos stilius. Nustebinote apsivilkusi fraku... Ar tai ir buvo jūsų ryžtingo žingsnio išsiskiriant su ankstesniu draugu išorinis požymis?

- Išorė atspindi vidų. Šiandien vienas iš talentingų italų dizainerių, įsikūrusių Ženevoje, man kuria naują koncertinį apdarą, kuris bus mano vidinių pokyčių atspindys.

- Kaip vertina jūsų pastangas virtuvėje mylimi žmonės, o gal pati esate iš tų, kuriems vyrai į lovą iš ryto neša karštą šokoladą?

- Kaip džiugu rytą gauti karštų raguolių ir arbatos į lovą! Tai nuostabus švelnumo ir dėmesio ženklas. O per Šv.Valentino dieną gali pabusti ir rožių lapelių pribertoje lovoje, o paskui persikelti į rožių lapelių vonią... Valgio ruošimas - tai taip pat kūrybinis procesas, ir labiausiai tai mėgstame daryti dviese. Ogi į vyro širdį galima patekti per daugybę durų: per parašytą eilėraštį, per bendrą muzikavimą, per bet kokią kūrybingą mintį ar polėkį. Rytų išmintis sako, kad mūsų diena nusisekė tiktai tuomet, kai mes bent kartą nustebome, bent kartą nugalėjome ar bent kartą buvome sujaudinti. Ir visa tai mūsų pačių rankose.

- Rinkdamiesi gyvenimo part-nerį rizikuojame, nes jam taikome savus kriterijus. Kokie kriterijai jums yra svarbiausi ir ar visada jų laikotės?

- Visą gyvenimą ieškojau part-neryje skirtumų nuo savęs - ir išorinių, ir charakterio. Šiandien esu ant rožinio debesėlio, ir taip yra dėl to, kad šalia manęs yra mano dvynys. Esu tikra, kad visiška harmonija įmanoma tiktai tarp panašių žmonių. Mes abu aukštai “skraidome” mūsų profesijose. Mano gyvenimo draugas Alenas - medicinos profesorius, endokrinologas, vienas iš geriausių specialistų savo srityje. Nepaisant mūsų užimtumo, stengiamės kiek įmanoma daugiau būti kartu ir aiškiai atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Tai ypač svarbu - juk per tą karjerizmą mes pamirštame, kas gyvenime svarbiausia.

- Kokiame pasaulio krašte pasitiksite Valentino dieną, su kuo ir kaip ją švęsite?

- Savo paryžietiškuose namuose. Šeštadienį bendrausime su artimų draugų - taip pat lietuvaitės ir šveicaro - įsimylėjėlių pora, o per pačią Valentino dieną aš dirbsiu svarbaus muzikinio konkurso žiuri ir kartu su kolegomis įteiksiu prizus laimėtojams. Taigi būsime kartu, tačiau aplink bus daug žmonių ir vyraus bendra šventinė nuotaika. O vakaras bus tik mudviejų...

- Paryžius laikomas meilės miestu, bet gal mylimajam patinka ir jūsų gimtasis Vilnius? Ir apskritai, ar neketinate grįžti į Lietuvą?

- Mano mylimasis į Lietuvą jau buvo atvykęs dvylika kartų. Per Kalėdas ir per Vilniuje gyvenančios mamos gimtadienį, per iškilmes, kai man buvo įteikta Nacionalinė premija, ir kitomis svarbiomis progomis. Šiais metais žavėjomės Palangos pajūriu Naujųjų metų naktį. Save visada laikiau vilniete. Bet jei likimas lemtų rinktis kelią, kuris galėtų atnešti naudą mylimai šaliai, tai tikriausiai grįžčiau.

- Savo muzikine patirtimi dalijatės su jaunaisiais pianistais, esate Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, ir, kaip pati sakėte, skrendate kaip ant sparnų, kad pabūtumėte su mylimu žmogumi. Ar ne per trumpa jums atrodo para?

- Esu įsimylėjusi moteris. Ir tikriausiai meilė man padeda visur ir viską suspėti... Gyvenime yra svarbiausia, kas mes esame, o ne ką mes darome.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"