respublika.lt

E.Nekrošius: Apie profesijos nuostolius ir ištekliusnuotraukos

2014 gegužės mėn. 11 d. 14:00:58
Audronė JABLONSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Aukštųjų mokyklų (Dailės, Muzikos ir teatro akademijos) dėstytojai jau daug metų skundžiasi suprastėjusiu studentų kontingentu. Ateina jau užbaigti genijai - jiems jokių mokslų nebereikia - tik diplomo. O kokius darbus pateikia, pati mačiau. Genitalijų formos bronzos liedinys arba šlifuotas marmuras. Kartuvėse kabanti žmogaus dydžio skudurinė lėlė. Trys geltono skysčio pripilti trilitriniai stiklainiai...


Ir apsigina, ir diplomus gauna. Ir jau iškart menininkai. Vieno tokio paklausiau: kas diplome parašyta - menininkas ar dailininkas. Šiek tiek sutriko. „Parašyta dailininkas, bet turėtų būti - menininkas“.

Skundžiasi dėstytojai ir jaunąja aktorių, režisierių pamaina. Kad tingūs, nežingeidūs, neišprusę. Nebeskaito knygų. Kad stoja į kūrybines specialybes „visiškai nemotyvuoti“. Tą girdėjau iš dėstytojų, pasitraukusių iš pedagoginio darbo prieš 10-15 metų, tą girdžiu ir šiandien. Pasiūliau ta tema pasikalbėti Eimuntui Nekrošiui. Jis sutiko.


- Ką manote apie tokį kūrybinio jaunimo vertinimą? Beje, iš pirmų lūpų.

- Stebiuosi, kodėl aukštųjų mokyklų dėstytojai, pedagogai taip varo ant jaunimo. Kodėl visi nutarė, kad šita karta yra žymiai blogesnė už mūsų? Arba buvusią prieš mus? Pirmiausia, tai nesąžininga. Pamąstykime, gal čia esama banaliausio pavydo? Nes mes jau niekada nebebūsime kaip jie...

- Jaunystės pavydo?

- Taip. Užtai ir ieškoma savąją versiją patvirtinančių argumentų. Kad nebe tokie žingeidūs, veržlūs, kad nieko neskaito...

- Bet jei vis dėlto taip yra?

- Vadinasi, patys dėstytojai ir kalti. Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Paklausti savęs: ar aš sugebu sudominti savo dėstomu dalyku ar ne? Jaunimas labai jautrus abejingumui, falšui, apsimetimui, pozai. Šiandieninio jaunimo neapgausi imitacija. Tu jiems įdomus tiek, kiek gali duoti.

- Gal dažnam atrodo, kad duoda jau vien leisdamas į save, mylimiausią, pažiūrėti iš arčiau - žinomą aktorių, režisierių, dailininką. O jei dar papasakoji vieną kitą anekdotą iš savo legendinio gyvenimo... Iš kur tas savimyliškas atsainumas?

- Nes tai toleruojama. Nes paskaitų pasiruošimui skirtą laiką suryja lakstymas per kelis darbus. Studentai - paskutinėj eilėj. Ir jie tą jaučia. Mato, kaip dėstytojas dirsčioja į laikrodį, o taip vadinama paskaita dažnai užbaigiama standartiškai: toliau pasiruošit patys. Išties, viską gali rasti knygose, internete. Bet kam tada išvis dėstytojai?

- Esu girdėjusi, kad yra tokių, kurie tik etatus užima, į paskaitas nevaikšto. Nes kažkur kažką režisuoja, kažkur vaidina. Nepersiplėši.

- Kad ir nereikia. Daryk tiek, kiek gali.

- Jūs taip pat esate išbandęs pedagoginį darbą. Buvote surinkęs jaunimo grupę „Meno forte“, pusmetį dirbote su pirmakursiais Muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau pradėjote užsienyje - meistriškumo pamokomis Berlyne ir Venecijoje. Kaip tai atrodė nemūsiškame kontekste?

- Ten dėstytojas už darbą su studentais atsiskaito prieš auditoriją. Meistriškumo kursai nemažus pinigus kainuoja ne tik lankytojams, bet ir žiūrovams, kurie susirenka kaip į neeilinį spektaklį. Ir tai labai rimta profesionalų auditorija - teatro praktikai, teoretikai, kritikai. Ateisi nepasiruošęs - katastrofa. Atsakomybė - didžiulė. Juolab kad tai spektaklis - ekspromtas. Ir tai yra gerai. Toks metodas disciplinuoja ir dėstytojus, ir studentus.

- Kodėl Lietuvoje taip trumpai dirbote su jaunimu, kuris dėjo į jus tokias viltis?


- Dėl tos pačios priežasties - negali plėšytis per kelis darbus. Nes ir tiesioginiam nelabai užtenka laiko. Ir kiti, su kuriais pasišneku - bent jau tie, kurie sąžiningai žiūri į savo profesiją - tą patį sako.

- Prieš gerą dešimtmetį buvote surinkęs jaunimo kursą prie „Meno forto“, su kuriuo pastatėte du spektaklius pagal Donelaitį. Ką apie juos galėtumėte pasakyti?


- Pačius geriausius žodžius. Ypač pabrėžčiau darbštumą, norą likti profesijoje. Kai kurie iki šiol „Meno forte“.

- Pas jus veržėsi labai margas kontingentas. Net iš kitų aukštųjų mokyklų - universiteto, Dailės akademijos...

- Ir tai buvo didžiulis jų pranašumas. Rimtas bazinis išsilavinimas - tai patikimiausias pamatas aktorystei.

- Tai kodėl žlugo unikalus projektas, sujungęs universiteto filologus ir akademijos aktorius? Aktoriai, įgiję fundamentalų filologinį išsilavinimą, turėtų būti siekiamybė...

- Aš irgi taip galvoju. Bet kodėl tas sumanymas nebeturėjo tąsos, negaliu atsakyti. Nežinau.

- Ar savo praktikoje susiduriate su akivaizdžiomis klasikinio filologinio išsilavinimo spragomis?

- Gana dažnai. Būna, kad repetuojant konkrečius vaidmenis labai sunku išprovokuoti tai, ko aktorius nežino, neturi. Užsimenu, ką turėtų perskaityti, kuo pasidomėti. Bet tai padaro retas kuris. Matyt, turi savo nuomonę - kad nebūtina.

- Ar negaila tų, kurie pasuka į televiziją, kur didžiausia siekiamybė - tapti laidos vedėju. Laidų daug - vedėjai vienodi...

- O ką čia gali padaryti? Negali visi būti tokie, kaip Kazlas. O be to, ir aktoriai - plūsta bangomis vis nauji. Metai po metų. Teatrai nepajėgia tiek adaptuoti.

- Kad nors televizijos lygis kilstelėtų. Bet atsitinka priešingai - jinai pati juos suvirškina, suniveliuoja. Pritaiko masiniam skoniui. Girdėjau, kaip viena „žvaigždė“ taikėsi reformuoti mokyklines programas, stebėjosi, kad iki šiol europinės kultūros kraštui gėdą tebedaro „kaimo grafomanė Žemaitė“...

- Gal čia per „Dviračio šou“?

- Ne, ne, per radiją. Kalbėjo rimtai.

- Tai gal tam reformatoriui ir lietuvių kalbos nebereikia. Buvo toks vienas, kuris iškeliavo į užsienius anglų kalba pasaulio užkariauti, nes lietuviškai rašančiam čia nesą jokių perspektyvų. Tik kažkodėl nieko neteko girdėti nei apie jo pergales, nei apie jį patį...

- Kartais peršasi mintis, kad epatažas, visuomenės šokiravimas - vienas veiksmingiausių būdų atkreipti į save dėmesį.


- Ir taip gali būti. Yra personažų - ir meno, ir politikos pasaulyje - kurie jau įgiję priklausomybę nuo savo atvaizdų TV ekranuose, spaudos puslapiuose. Jie save vertina tik pagal tų atspindžių kiekybę.

- Spėju, kad tam sindromui ypač neatsparūs aktoriai.

- Deja, taip. Nuolatinis žvilgčiojimas į veidrodžius, vitrinas. Stabteli neva pasižiūrėti į prekes, o iš tikrųjų negali atplėšti akių nuo savo atvaizdo.

- Klasikinis narcizo kompleksas?

- Manau, kad čia gilesnė problema. Net protingi žmonės turi tą priklausomybę.

- Gal aktoriams ji nelabai trukdo. Gal net padeda? Mokėjimas save pamatyti iš šalies. Savikontrolė...

- Nepasakyčiau. Jie labai nervingi, kaprizingi. Jiems sunku susikaupti. Itin išrankūs. Visa tai darbą su jais gerokai komplikuoja.

- Jūsų pasirenkamas repertuaras - Čechovas, Gogolis, Puškinas, Šekspyras, Donelaitis, Gėtė, Dantė, Senasis Testamentas - vis gilyn į amžių glūdumą...


- Mane stebina režisieriai, kurie tvirtina, kad visą gyvenimą galėtų statyti vien Čechovą. Aš negalėčiau. Juolab kad yra tiek puikios literatūros, puikių tekstų. Ką tik perskaičiau naujausią Romualdo Granausko knygą „Trečias gyvenimas“. Ten, be apysakos, yra puiki esė „Žodžio glostymas“. Toks tobulo tikrumo kamertonas.

- Jūsų ir Granausko kūrybos keliai nėra susikirtę...

- Tiesiogiai - ne, bet... Prieš kokį dešimtmetį jis man padovanojo labai seną „Jobo knygos“ leidimą, Maceinos išleistą Vokietijoje. Sako, paskaityk, gal kils mintis kada nors pastatyti. Taigi už „Jobo knygą“ esu dėkingas Granauskui.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠGELBĖJO: kruizinis laivas „Marella Discovery“ prie Graikijos Peloponeso pusiasalio išgelbėjo 111 migrantų, mėginusių pasiekti Italiją.
  • PRAŽUDĖ: Pakistano šiaurės vakaruose susisprogdinusi mirtininkė pražudė šešis žmones.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Seimo nariui būtinas aukštasis išsilavinimas?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate Lietuvos kelius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+17 +18 C

 +16 +17 C

 

 +14 +15 C

+24 +25 C

 +23 +25 C

 

 +22 +24 C

0-5 m/s

 0-4 m/s

 

 0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis