respublika.lt

„Eksperimentas gyventi“ su rašytoja D.Opolskaite

2018 rugpjūčio mėn. 06 d. 08:32:11
Dalia BYČIENĖ

Vilkaviškyje gyvenanti rašytoja Daina Opolskaitė - jauna, sėkmingai debiutavusi knygų paaugliams ir jaunimui autorė. Ji sako nežinanti, ar gimnazijos moksleiviai, kuriems ji dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą, didžiuojasi, kad juos moko jau įvertinta rašytoja. „Nelengva dalia jiems teko - turėti mokytoją literatūros fanatikę, - sako D.Opolskaitė. - Kai reikalauji daug iš savęs, natūralu, kad reikalauji daug ir iš kitų“.

 

Pirmieji D.Opolskaitės romanai atkreipė dėmesį ir pelnė pripažinimą. Romanas „Eksperimentas gyventi“ 2014 m. leidyklos „Alma littera“ surengtame pirmajame paauglių ir jaunimo literatūros konkurse pripažintas vienu iš trijų nugalėtojų. 2015 m. ši knyga nominuota „Metų knygos 2015“ rinkimuose. 2017 m. D.Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“ išrinktas geriausia paauglių metų knyga. Šiemet leidykla „Tyto alba“ išleido jau trečiąją D.Opolskaitės knygą jaunimui „Užraktas“. Taip pat šiais metais už geriausią novelę autorė įvertinta Antano Vaičiulaičio literatūrine premija. Jaunos rašytojos knygos neužsiguli bibliotekų lentynose. Ir jas skaito ne tik jaunimas.

- Kaip atėjote į literatūrą? Iš kur semiatės tokių jautrių temų? - klausėme rašytojos Dainos OPOLSKAITĖS.

- Literatūroje pasirodžiau 2000 metais, taigi tai įvyko seniai. Tuomet išėjo pirmoji mano novelių knyga „Drožlės“. Tai buvo svarbi pradžia, bet po jos nebuvo knygos net penkiolika metų. Ilgoka pertrauka, bet nesigailiu. Ji man pasitarnavo asmeninei brandai, pasaulėžiūrai susiformuoti. Temas visada „ėmiau“ iš gyvenimo, iš aplinkos. Žmogus yra nenuspėjamas, labai įdomu jį stebėti. Man visada rūpėjo gilintis į žmogiškąją psichologiją - kodėl vienaip ar kitaip elgiamės, kodėl kartais net sunku patiems save atpažinti.

- Kam skyrėte romaną „Eksperimentas gyventi“? Ar jis turi gyvenimiškus prototipus? Kaip romaną priėmė jaunimas?

- „Eksperimentą gyventi“ iš pradžių mintyse skyriau suaugusiųjų auditorijai, bet ši veržli knyga nusprendė kitaip - patraukė prie paauglių. Dabar sakyčiau, kad tai jos likimas. Ir pati knyga drąsi, provokuojanti. Todėl nenuostabu, kad reakcijų jai pasirodžius buvo visokių - ir labai patiko, ir visai ne. Aš tik norėčiau paprieštarauti literatūros kritikams, kurie tyliai manė ar net sakė, kad tai „pavojinga“ knyga jaunam žmogui, nepedagogiška, tamsi ir brutali. Taip, joje netrūksta sudėtingų temų, bet reikia atpažinti ir atskirti tikrą literatūrą ir teksto jėgą, net jeigu ji nėra patogi ir šokiruoja. Labai džiaugiuosi dėl jaunimo, kuris skaitė ir žavėjosi šia knyga ir, esu tikra, knyga jų nesugadino.

- Dar didesnę sėkmę patyrė antroji jūsų knyga jaunimui „Ir vienąkart, Riči“. Norint parašyti tokį stiprų romaną reikia labai gerai būti susipažinus su paauglių gyvenimu. Iš kur taip gerai jūs tą pasaulį pažįstate?

- Tenka būti labai arti jo, nes dirbu mokykloje. Taigi jaunimą aplink save regiu kasdien. „Ir vienąkart, Riči“ tarsi susėmė visas tas kasdienes patirtis, tikrą jauno žmogaus gyvenimą mokykloje ir namie. Labai norėjau atverti kuo daugiau durų, kad jaunimas šioje knygoje iš tiesų galėtų pamatyti save.

- Susipažinus su jūsų knygomis, norisi daryti išvadą, kad jaunimą jūs priimate tokį, koks jis yra - krečiantį išdaigas ir supratingą, nesitaikstantį su autoritetais, jautrų, galvojantį apie ateitį ir gyvenantį šia akimirka - ir visiškai nesistengiate jiems moralizuoti. Ar tai yra lengva?

- Teisingai pastebėta. Tokį jį ir priimu, kai... stengiuosi žvelgti ne kaip mama ir ne kaip mokytoja. O tai nelengva. Bet verta. Užtenka kartais atsitraukti į šalį, nusimesti suaugusiojo skafandrą ir pažvelgti į juos kitomis akimis - tada ir supranti, kaip jie gyvena, dėl ko kenčia... Labiausiai man patinka tai, kad rašydama jiems aš turiu galimybę nebūti mama ar mokytoja. Noriu kalbėti jiems kaip žmogus žmogui, galbūt ieškoti to, kas mus sieja. Tada nemoralizuoti visai nesunku.

- Tenka susidurti su nuomone, kad vaikai iš rizikos šeimų yra pasmerkti tokiam pat gyvenimui, kaip ir jų tėvų. Kaip ir tėvai, jie nesistengs duoti patys, o tik reikalaus duoti jiems. Ar pritartumėte taip mąstantiems?

- Tame yra tiesos. Ir nereikėtų užsidengus akis ją neigti arba ją ignoruoti. Kita vertus, tai tikrai nėra taisyklė. Kokį gyvenimą žmogus susikurs ir kaip jį gyvens, priklauso tik nuo jo paties. Net ir žiauriai gyvenimo nuskriausti vaikai pakyla iš pelenų, susikuria savo pasaulį ir puikias šeimas. Bet yra ir priešingų atvejų, kur, deja, deja, bet stipriau prabyla kažkokie kiti, primityvesni, genai...

- Kas skatina jaunus žmones siekti daugiau nei retkarčiais jų nuo vargano gyvenimo pavargusius tėvus?

- Jaunystė, maištas, tikėjimas savimi ir pasitikėjimas savo jėgomis. Ir tegul. Neatimkim to iš jų. Mano manymu, suaugusieji dažnai daro didelę klaidą iš anksto nužudydami šį polėkį žodžiais: nekvailiok, nieko iš to neišeis, kur jau tu ten...

- Ar jūsų romanai gimė spontaniškai? Ar dar sulauksime kitų knygų jaunimo ir paauglių temomis?

- Nežinau, ką reiškia spontaniškai. Tiesiog pajusdavau, kad noriu rašyti apie tai ir apie tai. Labai noriu. Sėsdavau ir pradėdavau. Taip atsirado visos trys knygos jaunimui. Parašiau jas ganėtinai greitai, per mokslo metus. Baigiasi mokslo metai - ir jau turiu knygą. Įsitikinau, kad rašau tada, kada dirbu mokykloje, ne per atostogas, vadinasi, tas rašymas kažkaip yra susijęs su mano darbu arba darbas jį tarsi stimuliuoja, kažkaip veikia... Parašiau jau tris knygas jaunimui, gal ir užtektų? Nesu linkusi užsiprogramuoti ties vienu dalyku, man patinka įvairovė. Visur kur. Pati irgi noriu būti įvairi, kitaip sau nusibosčiau. Esu iššūkio, tikslo žmogus - kai pasiekiu viena, noriu išbandyti kita, pasidairyti į šalis, kas dar laukia. Visgi manau, kad jaunimui gal dar bus viena kita knyga. Smagu jas rašyti...

- Šiemet buvote pripažinta geriausia novelės, publikuotos literatūros žurnale „Metai“ per pastaruosius dvejus metus, autore. Už novelę „Grotos“ jums atiteko Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Literatūrologas, prozininkas Vytautas Martinkus šią A.Vaičiulaičio premiją yra pavadinęs „lietuviškosios novelės Nobeliu“. Kuo jums yra ypatingas šis įvertinimas?

- Labai ypatingas. Tikrai ypatingiausias iš visų, kuriuos esu gavusi ar patyrusi. Visada labai tikėjau novelės žanru, mano pirmoji knyga taip pat buvo novelių. Tai nutiko gana anksti, tuomet dar buvau studentė, o pirmąją novelių knygą „Drožlės“ 2000 metais išleido Rašytojų Sąjungos leidykla „Pirmosios knygos“ serijoje. Po to ištisus penkiolika metų rašiau noveles, jas beveik visas išspausdino Lietuvos kultūriniai laikraščiai ir žurnalai. Novelė „Grotos“ irgi parašyta tuo laikotarpiu, bet jos įvertinimo laikas atėjo tik dabar. Labai dėl to džiaugiuosi. Džiaugiuosi dar ir dėl to, kad netolimoje ateityje pasirodys visas novelių rinkinys. Jis labai brandus ir išlaikytas kaip vynas - juk rašiau net penkiolika metų. Jame, žinoma, bus ir premiją gavusi novelė „Grotos“.

- Tenka pastebėti, kad be viso to kūrybinio darbo, jūs dirbate lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja vieno nedidelio miestelio gimnazijoje. Turbūt jūsų mokiniai didžiuojasi, kad gimtosios kalbos juos moko tiek daug pasiekusi knygų autorė?

- Nežinau, ar didžiuojasi... Vargu. Nelengva dalia jiems teko - turėti mokytoją literatūros fanatikę. Kai reikalauji daug iš savęs, natūralu, kad reikalauji daug ir iš kitų.

- Ar lengva suderinti mokytojos ir rašytojos kelią?

- Tiesą sakant, apie tai net nesu susimąsčiusi. Rašyti norėjau visada. Likimas lėmė, kad dirbu mokykloje. Nežinau, kiek tai susiję, nors daug kas ieško tuose dalykuose sąsajų. Juk bet kur kitur net ir labai sunkiai dirbantis žmogus gali eiti rašytojo keliu. Noras rašyti niekaip nesusijęs su profesija ar pareigomis, esu įsitikinusi, kad jei net dirbčiau prekybos centre kasininke, vis tiek rašyčiau.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIRENOS: trečiadienį, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema; šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.
  • SPROGO: Plungės rajone trečiadienio naktį bute sprogo dujų balionas; pranešimą apie nelaimę Bendrasis pagalbos centras gavo 01.51 val. Plungėje, Vytauto gatvėje, bute sprogo dujų balionas, įvykio metu nukentėjo 3 žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų šeimą buvo palietusi nedarbo problema?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +7 C

   +5   +8 C

 

   +6  +8 C

  +16 +17 C

   +16  +18 C

 

   +13  +15 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1587 PLN - 4.2890
RUB - 75.8119 CHF - 1.1444
GBP - 0.8759 NOK - 9.4198
reklama
Ukis 2018