respublika.lt

2017 balandžio 28, penktadienis

Dž.Osbornas ateityje Kaune surengs ir koncertąnuotraukos

2016 rugsėjo mėn. 18 d. 09:02:31
Respublika.lt, Eltos inf.

Didžiausiose scenose nuo San Francisko iki Tokijo su žinomiausiais pasaulio orkestrais pasirodantis Jungtinių Amerikos Valstijų tenoras Džonas Osbornas (John Osborn) yra nuolatinis "Metropolitan Opera" teatro solistas. Į šį teatrą buvo pakviestas 1994-aisiais kaip jaunųjų menininkų programos dalyvis, ir jam pasiūlyta toliau tęsti vokalo studijas. O jau po dvejų metų jaunasis solistas tapo Prancūzijoje vykusio Placido Domingo operos balsų konkurso 1-osios vietos laimėtoju. Muzikinė patirtis bei svarbūs įvertinimai lėmė ryškų operos solisto Dž. Osborno tarptautinės karjeros startą.

 

Atvykęs į Lietuvą šios savaitės pradžioje amerikietis solistas drauge su Algimanto Treikausko vadovaujamu Kauno miesto simfoniniu orkestru bei jo vyriausiuoju dirigentu Konstantinu Orbelianu (Constantine Orbelian, JAV) įrašinėja plokštelę. Bus įrašytos žinomiausių Gajetano Donicečio (Gaetano Donizetti), Džoakino Rosinio (Gioacchino Rossini), Hektoro Berliozo (Hector Berlioz) bei Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operų arijos.

Į Kauną su žmona, taip pat operos soliste Lineta Tapia (Lynette Tapia) atvykęs žymus JAV menininkas Dž. Osbornas per įrašų pertrauką rado laiko duoti trumpą interviu naujienų agentūrai ELTA.

- Didelis talentas bendram darbui paprastai ieško kito didelio talento. Kaip susiėjo Jūsų ir Kauno miesto simfoninio orkestro keliai į vieną bendrą projektą?

- Istorijos, kurią papasakosiu, centre yra garsi ponia Ana Ziff - „Metropolitan opera" patronė, filantropė. Ji kuravo vieną didelį Londono teatro projektą - D. Rosinio operos pastatymą. Jame aš dalyvavau. Susipažinom su garsiu solistu Dmitrijumi Chvorostovskiu bei jo žmona. Per jį - su dirigentu Konstantinu Orbelianu, apie kurį aš išgirdau daug gražių žodžių ir iš Anos lūpų. Ji netgi sakė: klausyk jo, šis žmogus plačią perspektyvą mato, puikiai jaučia, su juo dirbdamas dar daugiau pasieksi. Taip sužinojau ir apie Kauno miesto simfoninį orkestrą, įrašiusį jau ne vieną plokštelę, o tarp jų yra tokių, kurios pelnė pasaulinį pripažinimą.

Kaip tik tuo metu galvojau apie naują programą. Ją norėjau parengti su savo žmona Linete, kuri yra puiki operos dainininkė. Su K. Orbelianu tarėmės, derinom laikus, užimtumo grafikus, repetavom, ruošėmės. Ir su A. Ziff sprendėm, ką mums geriau pasirinkti, nes buvo siūloma ir kitų variantų, kitų šalių miestų, kitų orkestrų. Vis tik nutarėm: važiuosim į Kauną.

- Galbūt kur nors anksčiau Jums teko išgirsti gyvai grojant Kauno simfoninį orkestrą, juk jis nemažai koncertuoja ir už Lietuvos ribų?

- Aš niekada nemačiau ir negirdėjau gyvai grojančio būtent šito orkestro. Bet apie jo darbus gerai žinau. Tikiu, kad žmonės, kurie tuos darbus daro, bei mūsų bendras projektas bus lydimi sėkmės. Su šypsena dabar prisimenu, kai dar Amerikoje diskutuojant apie galimą bendrą su Kauno simfoniniu orkestru projektą, šį orkestrą pažįstantys man sakė: važiuok, drauge padirbėsit, ir tikrai tas darbas tavo gyvenime bus gražus kūrybinis nuotykis.

- Ateinančios savaitės pradžioje darbinė to „nuotykio" dalis baigsis ir jūs keliausite namo, nes atvykote tik plokštelę įrašinėti. Tačiau galbūt kauniečiai ateityje turės progą išvysti amerikietį solistą Dž. Osborną scenoje Kaune, ar įsiterptų šio miesto vardas į Jūsų užimtumo grafiką?

- Aš tikiuosi, kad taip ir bus. Iš pradžių, dar prieš mano atvykimą į Lietuvą, buvo planų surengti Kaune ir koncertą. Paskui įsitikinom, kad to padaryti negalėsime kaip tik dėl mano užimtumo. Bet dabar su Kauno orkestro vadovu A. Treikausku dėliojam tolesnius bendradarbiavimo planus ir žadam turėti dar ne vieną projektą. Galvojam apie koncerto Kaune datą. Jis galėtų būti kitąmet, ne anksčiau. Tikriausiai tuomet man bus visai įmanoma surasti savo grafike kelionei į Kauną ir koncertui čia tris reikalingas dienas.

- Prašau, papasakokite trumpai apie save, - kaip atradote muziką ir supratote, kad ji - Jūsų pašaukimas, gyvenimo prasmė, profesija?

- Gyvenimo pradžioje mano ateities planuose muzikos nebuvo, apie operą iš viso nieko esminio nežinojau. O paskui, būdamas šešiolikos, per televiziją pamačiau „Sevilijos kirpėją". Tai pakeitė mano supratimą. Tiesa, mokiausi groti trimitu, grojau, bet nerimtai. Nuo vaikystės dainavau chore, buvau solistas bažnyčioje.

Sulaukęs 21-erių, ryžausi dalyvauti „Metropolitan opera" konkurse, skirtame jauniems solistams. Jo laimėjimas tapo posūkiu mano gyvenime operos link. Supratau, kad šioje srityje sieksiu karjeros, o visa kita man - nebeįdomu.

- Neabejoju, kad jūs atrinkote kūrinius plokštelei drauge su orkestro vyriausiuoju dirigentu K. Orbelianu ir vadovu A. Treikausku. O kas nulėmė, kad ta, bet ne kita muzika joje skambės, - rinkos situacija, jūsų sukauptas repertuaras, Kauno simfoninio orkestro profesionalumas ar kas kita?

- Visa, ką išvardinote, savaime aišku, lemia. Tačiau šiuo atveju svarbiausia, kad naująją savo plokštelę nusprendžiau dedikuoti garsiam prancūzų tenorui Žiulberui Diuprė (Gilbert Diuprez), kuris 1835-aisiais pirmasis iš tenorų visu balsu pradėjo dainuoti aukštąją „do" natą. Tai buvo išskirtinio talento operos dainininkas. Jį prisimenant, mūsų su Kauno miesto simfoniniu orkestru bendroje plokštelėje skambės ne italų, bet prancūzų kalba. Šia kalba bus atliekamos italų kompozitorių arijos fenomenalaus tenoro Ž. Diuprė atminimui.

- Pažįstu kaunietį gydytoją, kuris sukaupęs didelę klasikinės muzikos plokštelių kolekciją, o joje vien Antonijo Vivaldžio „Metų laikų" įrašų - daugiau nei keturiasdešimt. Ar jūs pats sau jau išsiaiškinote, koks mėgstamiausias jums kūrinys?

- Galiu atsakyti trumpai: man mylimiausia - Hektoro Berliozo opera „Benvenuto Čelini" (Benvenuto Cellini). Dvi arijas iš šitos operos kaip tik įrašinėsiu Kaune.

- Kokie bus artimiausiu metu jūsų planai, kai po savaitės sugrįšite iš Kauno namo?

- Kitas projektas, kuriame dalyvausiu, - operos „Vilius Telis" pastatymas Niujorko „Metropolitan opera" teatre. Paskui - „Otelo" - Neapolyje (Floridoje), San Karlo teatre. Bus nemažai darbo teatre, bus kitose scenose koncertų, kuriuose kartu su žmona pristatysime mūsų parengtas programas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARODA: balandžio 28-ąją lygiai po 10 metų dailininkas Vygantas Paukštė prisistato didelę parodą Dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“.
  • VASARA: Lietuvos vaikų vasaros poilsiui įvairiose šalies stovyklose, švietimo ir kitose įstaigose šiemet valstybė ir savivaldybės ketina išleisti 1 mln. eurų, penktadaliu daugiau nei pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1    +1 C

   +4   +5 C

 

   +3   +4 C

   +7   +11 C

  +6  +8 C

 

   +6  +9 C

    5-11 m/s

     2-6 m/s

 

      1-5 m/s

USD - 1.0881 PLN - 4.2216
RUB - 62.0780 CHF - 1.0820
GBP - 0.8442 NOK - 9.3367
reklama
pirtis