respublika.lt

2018 rugsėjo 22, šeštadienis

D.Overaitė: "Tai ir yra tragedija, kad žmonės negali dalytis po gabaliuką - arba turi, arba ne"nuotraukos

2014 vasario mėn. 28 d. 10:55:35
VAIDA BIČKUTĖ

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklyje "Kruvinos vestuvės" (rež. P.Ignatavičius) pagal F.G.Lorką (F.G.Lorca) aktorė Dalia Overaitė sukūrė Motinos vaidmenį. Vienas iš pagrindinių, be galo gilus, sukauptas ir įtaigus vaidmuo sulaukė ne tik kolegų dėmesio, bet ir padėkos iš Ispanijos ambasadoriaus.


Kartais danguje taip žvaigždės išsidėsto ir gyvenime sukrenta tokie įvykiai, kurių, atrodo, visai neplanavai. Kaip ir vaidmuo Vilniaus mažajame teatre. Daugelį metų buvusi tik žiūrovė, aktorė patikina: "Čia labai gera aura, jautiesi tikrame teatre, turinčiame savo istoriją, žmones. Kadangi esu jau seniai išėjusi iš teatro, džiaugiuosi, kad aplinka nuteikia kūrybai, jaučiu malonią atsakomybę, turiu kasdien mąstyti, nusiteikti dirbti".

Nėra paprasta po premjeros, kai spektaklis jau įsibėgėja, viską sudėti į lentynėles ir papasakoti, kaip vyko kūrybos procesas. Apie tikrus ir amerikoniškus jausmus, apie kartų skirtumus ir, žinoma, apie spektaklį pasakoja aktorė Dalia Overaitė.


- Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vaidinate pirmą kartą. Ir režisierius, ir dauguma kolegų - visai kitos kartos. Kokį įspūdį daro jauni kūrėjai?

- Tiesa, paskutiniu metu kažkas žvaigždes danguje taip sudėlioja, kad vis tenka dirbti su jaunosios kartos kūrėjais, be to, - vaidinti motinas. Sulaukusios tam tikro amžiaus aktorės juokauja, kad jau dabar belieka tik motinas ir vaidinti, tačiau manęs tai nebaugina. Dirbdama su kita karta atrandu netikėtų ir malonių akimirkų. Gimus anūkei skaičiau knygą apie indigo vaikus. Galvoju, kuo jie ypatingi? Ir tikrai, jiems pasaulis kažkoks kitoks, tiek daug informacijos aplink, vaikai labai atviri. Mūsų karta buvo labiau savyje. Kaip sako indų rašytoja Arundati Roi (Arundhati Roy), mes nedaug vietos užėmėme. Nuvažiuodavome tik iki Maskvos, kiek turėjome, tiek užteko. Dabartinės kartos pasaulis labiau spinduliuojantis. Kai į jį patenki, sėdi ir stebiesi, kokie jie atviri, kokie drąsūs, nebijantys pasakyti (nors kartais gal ir pro šalį, bet tu vis vien suklūsti). Vis pagalvoju: jauniems aktoriams šiandien reikia daug daugiau judėti, realizuoti save. Mūsų padėtis buvo kitokia: turėjome daugiau garantijų, o dabar jie turi skubėti. O per tą skubėjimą, būna, pralekia ir kažko nepastebi.

- Ar tiesa, kad gavote padėką už Motinos vaidmenį iš Ispanijos ambasados?

- Vėl grįžtu prie žvaigždžių, kaip toje pjesėje - "taip netikėtai, taip staiga". Paskambino iš teatro, sako, Dalia, jums yra laiškas iš ambasados. Gaila, kad jį atplėšiau tik namuose, nes padėka buvo skirta visai trupei. Mes, menininkai, vis dėlto egoistai, mums reikia įvertinimo. Gal ir sakome, kad ne, bet tada kam tu eini į sceną, jei tau nereikia aplodismentų? Man buvo malonu gauti tą laišką. Pati stengiuosi nueiti ir pasakyti kolegoms gerą žodį po jų spektaklių. Net jeigu tai ir nebuvo kažkoks stebuklas, vis tiek įdomūs tie švytėjimai, kurie teigiamai nuteikia. Ir po šio spektaklio buvo tokių subtilių akimirkų, kai pasakai sau "ačiū Dievui, pavyko".

- Kokia ta Motina - netekusi vyro ir vieno sūnaus, o antrąjį tuoj atiduosianti žmonai, kuri, atrodo, nelabai jai prie širdies?

- Čia nereikia nieko fantazuoti: pirmiausia tas vaidmuo yra labai muzikalus, labai poetiškas, labai sukoncentruotas į vidinį pasaulį, išgyvenimus. Apie jį nereikia galvoti tradiciškai, kad bus epilogas, tada augimas ir taip toliau, šis vaidmuo yra fragmentiškas, bet kupinas emocijų. Labai svarbu pajusti patį dramaturgą, kokį paveikslą jis nupiešė. Kaip teigė Ispanijos ambasadorius, tai - F.G.Lorkos motina. Toks yra įvaizdis. Visos pjesės fabula, aplinkos aprašymai diktuoja jos būdą: kalnai, dykynė, išsausėjusi žemė. Kalbama apie orumą, garbę, ten garbė yra garbė, turi būti išdidus, stiprus iki galo.

- O pats spektaklis apie ką - meilę ar kerštą, ar vienas be kito čia negali?

- Pjesė nėra šiuolaikiška, čia nėra to lengvo amerikoniško "aš tave myliu!" - "ir aš tave myliu". Ne, spektaklyje kalbame ne tiek apie meilę, kiek apie aistrą, apie pačią gamtą, kurioje nėra sentimentų: arba myli, arba miršti. Juk tai ir yra tragedija, kad žmonės negali dalytis po gabaliuką, nes arba turiu, arba ne. Viskas tikra, skirtingai nuo populiarių greitai suvartojamų, lengvų emocijų. Kaip sakė F.G.Lorka sakė: "Aš noriu sugrįžti prie tragedijos". Jis norėjo grąžinti žmogų prie tikrųjų jausmų, tikrų išgyvenimų, tikrojo praradimo. Pajusti, kas ta meilė yra iš tikrųjų - moters, vyro, sūnaus. Kiekvienas mylės ir jaus skirtingai, bet būtinai iki galo.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis