Dariaus ir Girėno vieta - garaženuotraukos

2012 sausio mėn. 19 d. 15:30:10 Perskaitė 4156

Į Kazio Venclovo skulptūrų parodą Šv.Jono gatvės galerijoje kaip niekada prigužėjo paauglių. Ir buvo su kaupu atlyginti. Atskiroje salėje puikavosi didelis medinis „Katinas“, gerai visiems pažįstamo vaikiško žaisliuko replika. Koja paspaudus geležinį pedalą katinėlis pritūpdamas grakščiai nusilenkdavo, mandagiai vikstelėdavo uodega.

O ką reiškia kiauraraščiu išmarginta „Žvaigždė“? Didžiuliu geležiniu stendu virtusi dešimties litų kupiūra su Dariaus ir Girėno atvaizdu? Laimė, autorius nebuvo iš tų aukštakakčių konceptualistų, kurie reikšmingai tyli (aš padariau, o jūs galvokit!). Jis noriai aiškino, atsakinėjo į klausimus. Žinomo skulptoriaus parodos atidarymas nelauktai netikėtai virto edukaciniu renginiu, per nedidelį žingsnelį priartinančiu meną prie vartotojo. Manau, kad dailininko noras neužsisklęsti, atsiverti, kalbėti nežongliruojant profesinio cecho „keiksmažodžiais“ gali būti įdomus ir „Respublikos“ skaitytojams.

Iš Alpių - ant balto žirgo

- Neseniai grįžote su pagrindiniu prizu iš tarptautinio sniego skulptūrų simpoziumo Italijoje...

- Jis vyko viename žinomesnių (Livinjo) žiemos kurortų Alpėse, netoli Šveicarijos sienos. Mes, trys lietuviai - Danas Aleksa, Martynas Gaubas ir aš - buvome atrinkti iš labai gausaus būrio pretendentų ir pakviesti realizuoti savo projektą natūroje.

- Ir kokius „senius besmegenius“ lipdė iš sniego profesionalai?

- Tema buvo „Mada“ („Fashion“). Visų laukė milžiniški (3,5 x 3,5 x 3,5) sniego kubai. Mes padarėme didžiulę tuščiavidurę slidinėjimo kaukę, pro kurios akių plyšius atsiverdavo vaizdingas kalnų peizažas. Tą kaukę dar išdailinome mezgimo raštu. Ji ir gavo pagrindinį pačių skulptorių skiriamą prizą.

Beje, tų prizų iš viso buvo keturi. Vėliau paaiškėjo, kad pagal balsų skaičių galėjome susirinkti visus, tačiau reikėjo nenuskriausti ir kitų.

Penkiakampė su „žmogišku veidu“

- Galerijos vestibiulyje parodos lankytojus pasitinka milžiniška ažūrinė „Žvaigždė“. Ne vienam kils klausimas, kaip įmanoma taip preciziškai išdekoruoti kiauraraščiu piršto storumo valcuotos geležies lakštus?

- Tas kiauraraštis - tai ranka nertos servetėlės rašto projekcija, išpjaustyta plazminiu (labai karštos liepsnos) pjovikliu. Su tos žvaigždės projektu teko dalyvauti tarptautiniame skulptūros simpoziume Penzoje. Projektą įgyvendinau vietoje. Buvo visos sąlygos dirbti: medžiagos, įrankiai, padėjėjai. Jau nekalbu apie pilną išlaikymą, kelionę, stipendiją. Užtai „Žvaigždė“ pasiliko to simpoziumo skulptūrų parke ant didžiulio dirbtinio ežero kranto.

- Kodėl rusams patiko „Žvaigždė“?

- Jiems imponavo netikėtas sprendimas, sandūra kieto ir švelnaus, tikslios linijų geometrijos ir minkšto nėrimo raštų.

- Žvaigždė“ tapo ir šios galerijos projekto „Metų skulptūra ’11“ favorite.

- Ne tik. Praėjusiais metais jai teko sudalyvauti ir Venecijos bienalėje Dariaus Mikšio projekte „Už baltos užuolaidos“.

- Ir kas gi slėpėsi už tos baltos užuolaidos?

- Ten buvo sukrauti visų Kultūros ministerijos stipendiatų kūriniai - tapyba, grafika, skulptūra. Prieš užuolaidą - storiausias visų kūrinių katalogas. Jei lankytojas nori ką nors pasižiūrėti natūroje, jam išneša ir parodo. Šitokiu būdu buvo pademonstruota valstybinė kultūros politika.

Iš legendos - į reklamą

- Atskiroje salėje - milžiniškas geležinis stendas, kokius matome pakelėse, su Dariaus ir Girėno atvaizdu - tikslia 10 litų kupiūros kopija. Kiek prasmių viename sankirtos taške! Devalvuotas žygdarbis, devalvuota valiuta, devalvuotas patriotizmas - iki pakelės reklamos. Sakyčiau, provokuojantys vertybių sugretinimai.

- Išties tame darbe galima įžvelgti ir nevilties, ir emocinio nihilizmo. Aš jį kūriau VEKS projektui „Vilniaus vartai“. Tas stendas kartu su kitais skulptūriniais objektais, tarp kurių dar vienas mano darbas „Cepelinas“, turėjo stovėti oro uosto prieigose. Tačiau oro uostas bankrutavo, naujieji jo vadovai apie jokius „Vilniaus vartus“ nė girdėti nenorėjo. Taigi po šios parodos „Darius ir Girėnas“ vėl grįš į mano garažą, kur ir buvo pagamintas. Kaip ir „Žvaigždė“, kaip ir „Katinas“...

P.S. Kazio Venclovo kūrinių galima pamatyti ir kitose viešose erdvėse - Druskininkuose, Klaipėdoje, Utenoje. Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje Vilniuje (šalia buvusio „Dalios“ baldų salono) stovi jo parūdijęs geležinis „Kilimėlis“, o Pilies gatvėje Šlapelių namo-muziejaus kiemelyje - sidabriškai švytintis „Cepelinas“. Užeikite, mediniai varteliai visada atrakinti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net