Dainininkė Laura Zigmantaitė dar suskambės

„Dainų dainelės“ laureatė

Rimtosios muzikos žanrą pasirinkusi dainininkė nenuvertina ir populiariosios muzikos. „Tiesiog mano suvokimas apie muziką buvo truputį kitoks. Nuo vaikystės augau muzikantų šeimoje, kur man buvo įdiegtas suvokimas apie muzikos kokybę, nors didžiausia operos gerbėja nebuvau ir gana vėlai apsisprendžiau, ką norėčiau studijuoti. Turėjau visai kitokių minčių, maniau, kad muzikanto profesija - tai vargo duona, iš kurios nebus nei pajamų, nei nieko. Bet dalyvavau poroje konkursų, ten mane pastebėjo ir paklausė, ar nenorėčiau savęs realizuoti muzikoje“, - prisimena L.Zigmantaitė.

Po ilgų dvejonių galiausiai mergina apsisprendė siekti dainininkės karjeros, juolab kad porą kartų yra tapusi „Dainų dainelės“ laureate, tai buvo nemaža paspirtis. „Mano mama yra muzikos mokytoja. Su tėčiu jiedu labai seniai išsiskyrę. Kadangi dešimt metų skambinau fortepijonu muzikos mokykloje, mama labai norėjo, kad pasirinkčiau fortepijono specialybę. Rinkausi tarp begalės skirtingų profesijų. Ir po dvyliktos klasės stojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prieš tai visko išsiklausinėjusi, nes kam stoti ten, kur realiai nėra perspektyvų ką doro gyvenime nuveikti? Kadangi man buvo nurodytos neblogos perspektyvos, nusprendžiau pabandyti. Štai šiais metais baigiu studijas ir netrukus eisiu pasiimti diplomo“, - džiaugiasi dainininkė.

Raktas į sėkmę

Artimiausi mecosoprano L.Zigmantaitės pasirodymai numatyti per Kristupo vasaros festivalio atidarymo koncertą, paskui liepos 13-ąją Šv.Kotrynos bažnyčioje su italų kompozitoriumi ir pianistu Vinčencu Čipraniu (Vincenzo Cipriani) - tai irgi minėto festivalio dalis. Rugpjūčio pradžioje dar laukia ir Piano.lt vasaros festivalio atidarymo koncertas.

Ar dainininkė jaučia, kad artėja aukščiausias pripažinimo taškas, kai tiesiog atsivers, sužėrės ir suskambės visomis spalvomis? „Apie atsivėrimą dar nieko negaliu pasakyti, nes dar nesuskambėjau... (Šypsosi.) Dar jaučiuosi tokia netobula. Esu studentė, todėl gyvenime dar turiu išmokti begalės dalykų. Nėra taip, kad dainininko kelias prasiskinamas alkūnėmis, bet kartais turi lipti per kitų galvas - žinoma, protingai, niekas nesako, kad turi būti tarsi žvėris, nežmoniškas ir nemandagus. Tiesiog, kaip ir kiekvienoje profesijoje, manau, tam tikru atveju tai atsiranda. Kiekvienoje srityje yra tūkstančiai, milijonai gerų specialistų, ir kai būna tik viena vieta, tam tikra prasme tai jau yra lipimas per galvą. Tu skiniesi kelią savo talentu, sugebėjimais, savo darbu, kitą sykį tiesiog laimi tas, kuris pirmesnis ar kuris gudresnis. Daug įtakos turi ir atsiradimas tam tikroje vietoje tam tikru laiku“, - savo požiūrį į sėkmę dėsto dainininkė.

Gavusi diplomą mergina planuoja tęsti magistrantūros studijas užsienyje: „Lietuvoje sunku, nes ir valstybės, ir žmonių požiūris į meną iš tikrųjų yra toks: „O kam tau tie pinigai? Taigi dainuok dėl meno“. O tai ką veikti? Padavėja dirbti laisvalaikiu? Bet jei esi gana geras savo žanro ar balso tipo atstovas, gali susirasti darbo ir tikrai įmanoma išgyventi. Lietuvoje pokyčiai vyksta tikrai į gera. Kita vertus, palyginti su užsienio perspektyvomis, vaizdelis iš karto krenta žemyn, nes dainuojančių, ir gana neblogai dainuojančių, pas mus tikrai yra nemažai. O vietos, kur dainuoti, yra mažai. Sunku ką ir nuspėti, nes tai gana nenuspėjama profesija. Galų gale ir balsas - toks nenuspėjamas dalykas: čia jis yra, čia jo nėra“.

Tuo puikiausiai įsitikino, kai visai neseniai dalyvaudama muzikiniame televizijos projekte „Auksinis balsas“ peršalo ir turėjo trauktis iš projekto. „Tai būtų tas pats, kas šokti su palaužyta koja: vieną kartą sušoki, bet kuo toliau tai darysi, tuo sveikata tik blogės. Gali būti, kad paskui išvis ilgam atkrisi ir negalėsi dainuoti ar šokti. Negražu ir prieš klausytoją išeiti be balso, kažką švokšti, tai paskui sakys: „Dieve, visai bebalsė“. Ir niekam nepasakysi: „Žinote, atsiprašau, bet šiandien aš sergu“. Niekam tai iš tikrųjų neįdomu, todėl man teko nuleisti rankas ir pasitraukti iš projekto“, - paaiškina atlikėja.

Yra dar viena pavojinga liga, kuri gresia dainininkams, - vadinamoji žvaigždžių liga. Tik Laura sako, kad beveik neturi galimybių ja susirgti, nes turi labai daug savikritikos. „Be abejo, būna labai malonus jausmas, kai po koncerto tau visi ploja, bet paskui vis tiek prisėdu ir galvoju, ką galėjau padaryti geriau, gal kur ne iki galo pasistengiau, gal kur persistengiau, - prisipažįsta L.Zigmantaitė. - Vienas iš didesnių mano vaidmenų - tai Kerubinas „Figaro vedybose“. Jis, būdamas toks strakalas makalas, atitiko mano charakterį. Man buvo ganėtinai lengva pajusti ir perteikti tokį vaikišką straksėjimą. Aišku, buvo akimirkų, kai labai jaudinausi ir be proto bijojau ką nors pamiršti, bet kai kuriais momentais jaučiausi labai laisvai ir tiesiog mėgavausi tuo, ką dariau. Vėliau, aišku, vėlgi klausiausi įrašo ir žiūrėjau, ką galėjau padaryti geriau. Tai užburtas ratas. Manau, jeigu dainininkas ateina ir pasako, kad sudainavo tobulai, štai čia jau prasideda žvaigždžių liga, nes nėra nė vieno, kuris visiškai tobulai sudainuotų viską. Kaip sakoma, tobulumui ribų iš tikrųjų nėra“.

Nežino, kiek sveria

Be dainavimo, kita L.Zigmantaitės aistra - šokiai. „Užaugau Klaipėdoje, kur yra „Žuvėdra“, kur beprotiškai norėjau visą vaikystę šokti, tik man niekas neleido. Bet neseniai su partneriu pradėjome šokti standartinius šokius ir dalyvauti mėgėjų varžybose - vienose buvome antri, o paskutinėse netgi tarptautinėse varžybose mums teko ketvirtoji vieta. Sakyčiau, visai neblogai“, - džiaugiasi vaikystės svajonę įgyvendinusi dainininkė.

Nors esame pratę matyti didesnių formų operos dainininkus, L.Zigmantaitė prisipažįsta nežinanti, kiek sveria, ir net namuose neturi svarstyklių. „Penkiasdešimt kilogramų tikrai turėčiau sverti. (Juokiasi.) Iš tikrųjų svoris šiek tiek turi įtakos operos atlikėjo balsui. Kiek teko girdėti, tokie nedideli svorio pokyčiai į pilnesnę pusę turėtų šiek tiek sušvelninti balso skambesį. Kadaise net buvau pagalvojusi, kad būtų visai neblogai, bet man taip ir nepasisekė priaugti svorio, - šypsosi dainininkė. - Aišku, turi būti aukso viduriukas, nes pagal dabartinį solistų suvokimą reikalaujama ir geros figūros. Netgi būna atvejų, kad režisierius mintyse jau turi susikūręs personažo vaidmenį, jis eina per duomenų bazę ir gali visiškai nesiklausyti balso, o tik pasižiūrėjęs į tave pasakyti, arba tu tinki, arba ne. Paskui jau iš dešimties atrinktųjų pagal išvaizdą renkasi pagal balsą. Tai iš esmės tu privalai turėti visą komplektą. Šiais laikais apskritai pranašumas yra tavo lankstumas, sugebėjimas judėti scenoje, balso, technikos kokybė, - visko turi būti“.

Puikius duomenis turinti atlikėja prasitaria, kad kadaise mėgino save išbandyti ir grožio srityje, kur galbūt dar žiauresnis pasaulis negu dainininkų. „Kitados pažįstamas fotografas yra pasakęs: tavo veidas per daug gražus ir niekam neįdomus - šiais laikais žmones turi kas nors šokiruoti...“ - tai prisiminusi šypsosi L.Zigmantaitė.

Ar Vilnių įsimylėjusi klaipėdietė niekada nejautė skriaudos, kad augo išsiskyrusioje šeimoje? „Aš viską puikiai suprantu ir nelaikau pykčio. Aš lygiai taip pat pasvarstau iš savo pusės: jeigu man nepatiktų gyventi su žmogumi, tikrai nesiaukočiau dėl bendros šeimos sampratos. Kam to reikia? Gyvename vieną kartą ir gyventi reikia su žmonėmis, kuriuos mylime ir su kuriais norisi būti“, - prisipažino ji. Šiuo metu dainininkės širdis nėra laisva - ji turi draugą, kuris, nors ne iš dainininkų gretų, yra iš meno pasaulio.

Trumpai

Gimė 1989 m. spalio 22 d.

Mecosopranas Laura Zigmantaitė nuo 2008 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Reginos Maciūtės dainavimo kl.).

2006 ir 2008 m. tapo „Dainų dainelės“ konkurso laureate.

2010 m. dalyvavo „Opera in der Scheune“ festivalyje Vokietijoje ir televizijos projekte „Triumfo arka“ (2010 ir 2011 m.).

2011 m. tapo pirmosios premijos laimėtoja trečiajame tarptautiniame „Esecuzione Musicale“ konkurse „Giovani Musicisti“ Italijoje ir III premijos laureate V tarptautiniame kamerinio dainavimo konkurse „Beatričė“.

Per keletą metų sukūrė Grizetės (F.Leharo operetė „Linksmoji našlė“, LNOBT), Valeto (K.Monteverdžio opera „Popėjos karūnavimas“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Trečiosios Damos (V.A.Mocarto opera „Užburtoji fleita“, „Bohemiečiai“), Glašos (L.Janačeko opera „Katia Kabanova“, „Bohemiečiai“), Rosvaisos (R.Vagnerio opera „Valkirija“, LNOBT), Dainininkės (Dž.Pučinio opera „Manon Lesko“, Vilniaus miesto opera), Kerubino (V.A.Mocarto opera „Figaro vedybos“), Idos (J.Štrauso operetė „Šikšnosparnis“, LNOBT) vaidmenis.

Šiuo metu rengia Džovanos vaidmenį Dž.Verdžio operoje „Ernani“ (LNOBT).

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“