respublika.lt

2017 birželio 29, ketvirtadienis

Atrodo, kad jų gimtoji kalba - jau ne lietuviųnuotraukos (19)

2017 sausio mėn. 15 d. 10:23:00
Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Pasikalbėti apie senąsias prasmes ir formas prarandantį pasaulį ir vis srauniau emigruojančią Lietuvą su dainuojančiu bei autorines dainas kuriančiu trečiosios kartos „keistuoliu“ - „Atviro rato“ aktoriumi, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ kavalieriumi Justu Terteliu (gim. 1981 m.) - panūdau kultūros renginyje išgirdęs skaudžiai ironišką jo dainą „Įstrigai tinkle, arba XXI amžiaus veiksmažodžiai“, kurioje bylojama apie vis nuožmėjančią virtualiosios realybės invaziją į mūsų gyvenimus, protus ir sielas.

 

- Pacituosiu jūsų dainos priedainį: „Čia tu „kopini“ ir „pastini“, ir „tagini“, ir „skrolini“, / Čia „laikini“ ir „postini“, ir „šierini“, ir „trolini“, / „Restartini“, „šutdaunini“ ir „mutini“, „apdeitini“, / „Editini“ ir „seivini“, „konvertini“ ir „geimini“, / „Delytini“, „komentini“, „konvertini“ ir „smailini“, / „Emailini“ ir „čekini“, ir visa tai - be perstojo - / „Taimlainai“ internetiniai atspindi tavo būsenas, / Kurias, galbūt, pajustum, jei pavyktų tau nubusti, nes / Tu įstrigai tinkle, tu pakibai tinkle...“ Išgirdęs jus ją dainuojant, akimirksniu padariau dvi išvadas - kad jaunųjų kartų „įstrigimo tinkle“ problema jums nuoširdžiai rūpi ir kad, matyt, pats gerokai buvote ten įstrigęs, jei žinote tiek specialiosios leksikos?

- Internetas, virtualusis pasaulis, socialiniai tinklai savaime nėra problema. Manau, tiksliau būtų kalbėti apie juose slypintį pavojų nejučia įklimpti ir dėl virtualiosios realybės prarasti tikrąjį - savąjį - gyvenimą. Todėl aš nesu prieš technologijas, aš už išmintingą žmogaus santykį su jomis, už sąmoningumą. Internetas ir virtualybė yra žvėris, su kuriuo jau, nori nenori, mūsų laiko žmonėms tenka pratintis gyventi, bet jeigu tą bendrą gyvenimą paliksime savieigai, jeigu to žvėries nekontroliuosime, anksčiau ar vėliau jis tikrai mus suės.

Statistika byloja, kad didžiuma prekybos centrų pirkėjų net aštuoniasdešimt procentų savojo pirkinių krepšelio turinio iš lentynų surenka mechaniškai, nė neapsvarstę. Pirkti vieną ar kitą prekę jiems jau yra virtę nesąmoningu įpročiu. Lygiai taip ir su lindėjimu internete, feisbuke, kituose socialiniuose tinkluose - tai virsta kasdieniu įpročiu, o nuo įpročio iki priklausomybės, kaip žinome, vienas žingsnis.

Jūs teisus, teko „pakyboti tinkle“ ir man, kol kažkaip, rodos, prabudau. Supratau, kad arba aš tai kontroliuosiu, arba tai kontroliuos mane.

- Anksčiau, būdavo, pakeli galvą į pro šalį važiuojantį troleibusą - žmonės šnekučiuojasi, šypsosi, pro langus į peizažus dairosi, o dabar visi akmeniniais veidais težiūri į savo kelius, ant kurių planšetiniai kompiuteriai ar išmanieji telefonai begulį...

- Netiesa. Tarp tų į savo kelius nudelbusių žvilgsnius keleivių kažkada sėdėdavau ir aš. Pro langus taip pat nesidairiau, bet ant mano kelių įprastai gulėjo ne planšetinis kompiuteris, o knyga, kad ir Fiodoras Dostojevskis, tik žvelgiant iš gatvės pro langą jos nesimato...

Na, o jei rimtai, šiuo laiku neapsakomai staigiai didėja praraja tarp kartų. Žmonija iš žodžiu paremtos kultūros, suprantama, ne be technologijų pagalbos, pereina į kultūrą, paremtą vaizdu. Jau užaugo „Google“ ir „Youtube“ karta, kuri augo, brendo ir pruso žvelgdama daugiau į kompiuterio ekraną, nei į knygą. Žinoma, negalima visko suabsoliutinti, nes tikrai yra ir daug išimčių.

Kadangi dirbu ne tik teatre, bet ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ projektuose, ugdančiuose kūrybiškumą Lietuvos mokyklose bei kitur, tenka bendrauti su ateinančių kartų jaunimu, turiu pripažinti, kad jie išties yra kitokie.

Paprastas pavyzdys - kai mus mokyklose spaudė spręsti kvadratines lygtis ir mokytis apskaičiuoti diskriminantą, mes kažkaip patikėjome, kad gyvenime šios žinios mums kada nors pravers. O ateinančių kartų jaunimas nesutiks apkrauti savųjų protų ir atminties tais dalykais, kurių tikslingumo ir vertės nesuvokia. Jiems tikrai svarbu suvokti, kodėl to ar kito dalyko reikia mokytis? Jie sako: „Kai man prireiks, aš susirasiu šią informaciją, o mokytis viso to dabar nematau prasmės.“

- Na, toks proto praktiškumas, be abejo, turi savų privalumų, bet iš principo jų požiūris klaidingas. Negi žmogus lavinasi tik dėl praktinės naudos? Juk kvadratinės lygties sprendimas pirmiausia reikalingas ne tam ar anam, o mūsų protams, mūsų asmenybėms subręsti? Juk jeigu studijuojamas objektas būtų ne kvadratinė lygtis, o Lietuva, jie turbūt irgi neįžvelgtų praktinės tokių žinių vertės? Na, pavyzdžiui, tai, kad lietuvių kalbos kultūros požiūriu tie jūsų dainoje surankioti jų veiksmažodžiai - šiurpiausia barbarizmų virtinė, jiems rūpi?

- Tikrai nežinau ar jiems tai rūpėtų, bet akivaizdu, jog interneto erdvėje tautų ir valstybių įvairovė yra tokia neesminė, kad galima teigti, jog jos ten apskritai nėra. Žinoma, nesu mokslininkas, galintis savąsias įžvalgas pagrįsti, bet įtariu, kad Lietuvos kontekste jie nemąsto - nuoširdžiai nejunta jį apskritai egzistuojant. Tačiau taip yra ne tik su Lietuvoje augančiomis jaunosiomis kartomis - tai visos epochos, viso pasaulio kitimo ženklas. Visai galimas daiktas, kad jų gimtoji kalba jau yra nebe lietuvių, anglų ar vokiečių, o kažkoks mišinys greitų, virtualių žodžių, įvairiausių trumpinių ir ikonėlių...

Taip, internetas globalizuoja, niveliuoja tautas ir valstybes. Bet ką daryt? Negi jiems pasiūlysim nesinaudoti virtualybe?

- Tai, ko gero, neatsiejamai susiję ir su emigruojančio Lietuvos jaunimo srautų veržlumu?

- Kuo žmonių gyvenimas čia bus turiningesnis, kokybiškesnis, prasmingesnis, tuo sunkiau bus žmonėms ryžtis išvažiuoti kitur. Jeigu mūsų gyvenimo Lietuvoje kontekstai sukimšti vien į politiką, kriminalus ir TV šou žvaigždeles, argi verta stebėtis, kad žmonės lengva širdimi iš čia išvažiuoja, - ne kaži ką tesijaučia prarandantys.

Atkreipėte dėmesį, kad mūsų valstybėje trys sritys - kultūra, švietimas ir medicina - iš esmės ilgą laiką buvo paliktos savieigai, gyvavimui vien iš inercijos? O mano manymu, būtent šios sritys ir yra svarbiausios siekiant sukurti visuomenės gerovę. Valstybę, iš kurios žmonės nenorėtų emigruoti.

- Taip, jeigu kalbėtume tik apie asmeninius „įstrigusiųjų tinkle“ likimus, dar galėtume sakyti: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“, bet kalbame juk taip pat ir apie tautų, apie valstybių ateitį...

- Nenoriu nei kaltinti, nei teisti jaunosios kartos. Jie tikrai nekalti, kad gimę jau rado tokį pasaulį - su kompiuteriais, internetu, išmaniaisiais... Jie neturi pasirinkimo - gyvena tokiame pasaulyje, kokį mes, vyresniosios kartos, jiems sukūrėme. Bet, manau, mes, vadinamieji suaugusieji, tam ir esame, kad įspėtume juos apie jų tykojančius pavojus, pamokytume, kaip saugotis, kaip atsirinkti tai, kas vertinga, bet pradžioj mes turime gebėti visa tai padaryti patys. Tiesa?

Šiandien žmonija dar tik pratinasi prie suvokimo, kad esama dviejų tarpusavyje konkuruojančių pasaulių - virtualybės ir realybės. Mes tik žengiam pirmus žingsnius. Ateinančių kartų užduotis bus atrasti tą pusiausvyros tašką, išmokti gyvenime jas harmoningai derinti.

Rimti iššūkiai jų laukia - juk jūsų minėti troleibusų keleiviams ant kelių gulintys išmanieji yra tik juokas, palyginti su jau vis plačiau pasklindančiais virtualiaisiais akiniais. Pastarieji juos užsidėjusį žmogų net ne prijungia, o meste įmeta į virtualią realybę, kuri, beje, jau nebe ekrane, o visur aplink jį, - saitų su tikrąja realybe iš esmės nebelieka... Tad štai - troleibusų keleiviai su išmaniaisiais, palyginus su tokiais „akiniuočiais“, ateity, ko gero, atrodys jums kaip tas F.Dostojevskio tomelis ant manųjų kelių...

- Iššūkis tikrai rimtas, tik kas turėtų jį priimti? Vaikus auginantys tėvai? Mokykla?


- Visi, o mokykla - pirmiausia. Liūdna, bet akivaizdu - dabartinė mokymo sistema yra pritaikyta XX a. žmogui - ruošianti gyventi pasaulyje, kurio jau nebėra. Privalu iš principo ją pakeisti, pirmiausia iš esmės keičiant ir tobulinant pedagogų ugdybą. Švietimas juk vyksta ne ministerijose, ne programose ir metodiniuose kabinetuose, o klasėse, kuriose stovi konkretus mokytojas ir sėdi konkretūs moksleiviai.

Mokytojus, manau, reikia ugdyti taip pat, kaip ugdome kūrėjus - aktorius, skulptorius, rašytojus...Mokytojas turi žinoti ne tiesiog teisingus atsakymus, o gebėti sukurti erdvę, klimatą, kurioje mokinys galėtų ir norėtų mokytis.

Mokytojas juk visų pirma turi būti laisvas kaip asmenybė, nebijoti savęs, kad patrauktų, sudomintų ir ugdytų laisvai mąstančius žmones. Juk mokiniai bet kokį melą ar baimę iškart pajunta. Dėl laisvės, savęs suvokimo, empatijos, kūrybiškumo ir daugybės kitų dalykų mokytojus reikia ugdyti kaip menininkus-kūrėjus, gebančius valdyti savo amatą, t.y. mokyti savo dalyko.

- O kas gi turėtų išugdyti tokius naujosios kartos mokytojus?

- Matyt, pirmiausia mums derėtų formuoti naują požiūrį į pedagogo profesiją, kad tai skatintų gabius, kūrybingus žmones imtis šios profesijos. Juk tai kūrėjo profesija. Tai - misija, tik reikia tai pamatyti ir parodyti. Žinoma tik požiūrio neužtenka, reikia keisti ir pačias ruošimo programas.

Nežinau, kaip yra dabar, tačiau ne taip seniai - mano abitūros laikais - į Pedagoginį universitetą testojo tie, kuriems nepavyko įstoti ten, kur svajojo. Argi ne pakankamai tai pasako apie jų pašaukimą, motyvaciją ir talentus? Manau, kai pavyks sudėlioti valstybės prioritetus, kad mokytojo specialybės imtų siekti geriausieji, tada turėsime ir visai kitokią Lietuvą, ir kitokias jos ateities galimybes.

Parengta pagal savaitraštį  „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (19)

  • deinis 2017 sausio mėn. 18 d. 10:52:51

    Buvo laikai ,kai kalbėdavai rusiškai ,tai sakydavo lendi į rusų subinę
    ,odabar kai kalba arba dainuoja angliškai į kieno užpakali sulindome
    ,kai lietuvė nemokėjo rusiškai ir kalbėjo lietuviškai ,tai ruselka
    sakė ,kad ji kalba NEPOČELOVIEČESKI o dabar aš kai girdžiu angliškai
    ir nesuprantu ,tai sakau čia kalba nepočeloviečeski.

  • Alva 2017 sausio mėn. 16 d. 15:46:40

    Labai paprašyčiau kalbos sergėtojų,kad labiau domėtųsi mūsų Seimo
    narių ir aukštų valdininkų gimtosios kalbos vartojimu.Kažkas pasako
    kokią nesąmonę visi tą žodį vartoja kuo dažniau.Dabar tokiu tapęs
    yra žodis perkrauti.Linas Likevičius nori perkrauti santykius su
    Lenkija,bet jis nežino,kad perkrauti galima tik malkas iš vienos vietos
    į kitą.Žiniasklaida irgi netinkamai vartoja šį žodį.Greit viską
    pradėsime perkrauti,nes žodžio vartojimas plinta.Paaiškinkite dažniau
    vartojamų žodžių reikšmes ,sąvokas,o dažną žodį dialogas
    išmokykime taisyklingai kirčiuoti.Ačiū.

  • mano nuomone 2017 sausio mėn. 16 d. 15:03:50

    vis tik didelė klaida,kai vienoje klasėje mokosi ir stiprūs mokiniai, ir
    tie,kuriems mokslai sunkiai sekasi. Su 2-3 silpnai besimokančiais
    mokiniais mokytoja dirba apie pusę pamokos,tuo tarpu kiti paliekami dirbti
    savarankiškai. Gabesni užduotį įveikia per keletą minučių ir
    nuobodžiauja, ir jei tai tęsiasi 2-3metus,garantuotai daugumai dings
    noras mokytis intensyviai,nes jie įprato tempti laiką. Tikrai būtų
    geriau,kad gabesni būtų mokomi atskirose klasėse,jiems būtų taikomas
    didesnis pamokų krūvis,ir klasės galėtų būti didesnės.Tuo tarpu
    silpnesnių mokinių klasės galėtų būti mažesnės,pamokų krūvis irgi
    atitinkamai mažesnis, svarbiausia,kad vaikai išmoktų,o ne "prastumtų".
    O tais visų nekenčiamais 1960-1980metais žmonės skaitė tikrai daug.3-4
    pradžios mokyklos skyrius baigęs kaimo žmogelis prie žibalinės lempos
    romanus skaitė iki paryčių... Kiek mokinių dabar gali pasigirti per
    metus perskaitę 100 ir daugiau knygų? Ir nesakykit,kad tuomet visa
    literatūra buvo tik sovietinių rašytojų.

  • Nepasirašysiu 2017 sausio mėn. 16 d. 14:38:34

    Tipiškas lietuvis menininkas - nori kažką pasakyti apie visuomene (o gal
    tik patogiai apsimeta), bet is tikro nei mu, nei be. Problema neuzciuopta,
    nesuprasta.

  • S 2017 sausio mėn. 16 d. 13:29:58

    Dėkoju Dievui, kad Lietuvoje yra dar Žmonių (Kalbos Komisijoje), kurie
    saugo mūsų kalbą visomis išgalėmis. Yra visų puolami, o ypač
    žurnalistų, kuriems labai norisi kalbėti bet ką ir bet kaip. Stiprybės
    Jums, kurie dar nepraradote savigarbos, įžvalgos ir atsakomybės už savo
    darbą.Ir tuo pačiu už Lietuvos išlikimą.

  • Cia 2017 sausio mėn. 16 d. 08:07:19

    niekuomet nieko nebuvo,todel ir lieka tik dvasine,kulturine ir tautine
    dykyne.Gelbejasi kas ir kaip ismano pamirsdami kalba,rasta,vengdami plesriu
    gentainiu....

  • Gaila 2017 sausio mėn. 15 d. 23:04:36

    bet, kai buvome okupuoti, Lietuvių kalbą girdėjome dažniau nei dabar ,
    gyvendami laisvėje. Per tv. nebėra ką žiūrėti, nei dainų, nei
    filmų, vien tik anglų kalba ir maivymasis, kad ją gerai moka. Kada LRT
    pradės gerbti Lietuvą.

  • oo 2017 sausio mėn. 15 d. 20:25:01

    fiodaras dostojevskis?ji girdejau skaito rusu agentai

  • Manau 2017 sausio mėn. 15 d. 19:55:55

    kad nuo kokiu desimties metu reiktu pradeti mokyti ir filosofijos
    pagrindu-kitaip tariant iduoti ,,instrumentus" kritiskai mastyti.Istorija
    irgi be galo svarbi.O kalba ? Mokslininku irodyta ,kad tautu pasauleziura
    lemia kalba.Deja...Mano giminaitis dirbo JAV mokytoju-ten kai kur klasese
    mokytojams irengti skambuciai kviestis pagalba nuo mokiniu smurto...Ar mus
    irgi tai istiks ?

  • Papa Borgia 2017 sausio mėn. 15 d. 19:33:09

    "Nežinau, kaip yra dabar, tačiau ne taip seniai - mano abitūros laikais
    - į Pedagoginį universitetą testojo tie, kuriems nepavyko įstoti ten,
    kur svajojo. Argi ne pakankamai tai pasako apie jų pašaukimą,
    motyvaciją ir talentus?" - o moksliukai, aukso medalininkai, raudonais
    diplomais baigę VU sudrapalino viską, ką tik galėjo. Kiek Seime būta
    rektorių, o naudos jokios - tik nuotolis. Beje, nemažai moksliukų dirbo
    "stukačiais" ir ištikimai tarnavo Blogio imperijai, nežinai, gudročiau,
    ką?

  • senis 2017 sausio mėn. 15 d. 18:54:51

    Seime gi niekas nesikeicia, kaip valde prie ruso komunistai, taip ir valdo.
    Lansbergiui, Kremliaus isakymu, prastumus antikonstitucini Seimo rinkimu
    istatyma, Lietuvos Komunistu partija pasidalino i konservatoriu, lyberastu,
    socdemu frakcijas, eina i rinkimus trimis frontais ir jau 26 metus turi
    absoliucia valdzia Lietuvoje. Jeigu prie ruso LKP vogti bijojo, rusai turi
    sauletaji Magadana, tai dabar nebijo nei Dievo, nei Velnio, nei Magadano.

  • aha 2017 sausio mėn. 15 d. 17:56:37


    visus 26-metus Lietuvos žmonės bukinami pasitelkus visas MIP galias,tam
    skiriamos didžiulės lėšos iš įvairių fondų,kurių kilmės ir
    tikrųjų tikslų viešai neskelbiama,mokyklose bandoma įvesti genderinį
    vaikų švietimą,darželiuose bandoma įdiegti lytinį švietimą
    perjuostą žydra gėjų-lesbiečių vėliava,jaunimas skatinimas
    nepaklusti tėvams,mokytojams ir skatinamas bet koks jaunų žmonių
    įnorių skatininimas,toleruojamas bet koks atsakomybės vengimas ir t.t.
    Tereikia tik paskaityti senus laikraščius ir be vargo galima
    įsitikinti,kad viskas buvo daroma tendencingai einant link tautos
    mentaliteto,pilietiškumo sunaikinimo visa tai pridengiant blizgančia melo
    skraiste....tačiau retas kuris tai supranta,nes didžioji dauguma
    neprisimena ką vakar valgė pietums,o kad taip yra tai akivaizdžiai
    parodo seimo rinkimai,nes po kiekvienų rinkimų vis tas pats
    išlieka,pavardės ir pareigos pasikeičia,o žmonės kaip bėgo iš
    LT,taip ir bėga...

  • vualia 2017 sausio mėn. 15 d. 17:53:22

    užtektų stiprios Saulės magnetinės audros ir visas šitas babilono
    bokštas sugriūtų.

  • SENIUI 2017 sausio mėn. 15 d. 17:40:14

    straipsnis sumaniai suregztas,bet vis vien prasišviečia globalistų
    ideologija,tačiau kai valdantiesiems Sorošas yra aukščiausia jėga ir
    nepamatuotas gėris,tai ko norėti....o po SENIO apačioje trys
    komentatoriai turbūt išvis nesupranta kas kaip ir kodėl taip vyksta

  • senis 2017 sausio mėn. 15 d. 17:18:00

    apie Dostojevski uzsimine... pasiziurekit kas aukstosiose mokyklose desto,
    jiems iki Dostojevskio, kaip iki menulio pesciomis. Kaip gyresi dvi damos,
    uzimancios auksciausius postus valstybeje, kad skaite viena knyga. Senis ir
    jura. Kazkodel tai nepasigyre, kuri skaite apie seni, kuri apie jura. Musu
    dabartiniam elitui pilnai uztenka Delfio ir LRT. Sorosas jiems Dievas.

  • >liūdna 2017 sausio mėn. 15 d. 15:15:48

    Taiklus pastebėjimas, jog neužmirštuolės greitai pavirs užmiršta
    Lietuva ir užmiršta lietuvių kalba... Labai gaila, bet ir džiugu - to
    nematysiu ir negirdėsiu, nes gyvenimas arti pabaigos. O dėl jaunimo -
    jie jau kosmopolitai...

  • liudna 2017 sausio mėn. 15 d. 12:26:59

    ,bet tai tiesa,dekui uz autoriaus izvalgas.praejo beveik 3 desimtmeciai,
    atrodo jauni zmones nei mate nei girdejo sovietinio gyvenimo budo,bet kai
    iseini i gatve,ar isijungi Tv laidas,tai matai koks skurdus apgailetinas
    kalbos zodynas isigalejes, gatveje rusiski keiksmazodziai is mokiniu
    lupu,angliskas slengas,komerc pramog laidose banalybes ir daug kartu
    kartojamas zodis sudas,s malti ir t toliau,manau,kad i tai reiketu kreipti
    didesni demesi,nes lietuviskumo mazeja ir jokios neuzmirstuoles
    nepades,reikia geru pavyzdziu ir demesio

  • doleroza 2017 sausio mėn. 15 d. 11:25:49

    Puikus straipsnis, įzvalgios mintys. Virtualios erdvės pavojus
    akivaizdus, bet kaip kovoti, kaip suvaldyti vaikus dar tik mokomės.
    Realiausia - surasti patrauklią alternatyvą.Ieškokime...

  • bemokslis 2017 sausio mėn. 15 d. 09:06:57

    Be matematikos nebūsi geras artileristas ar PVM grobstytojas.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PLOKŠTELĖS: Japonijos korporacija „Sony“ ketina nuo 2018 metų kovo mėnesio po 30 metų pertraukos atnaujinti vinilinių plokštelių gamybą.
  • NELAIMĖ: trečiadienį Kentukio valstijos Miurėjaus mieste sprogus dujoms viename iš tenykščio universiteto bendrabučių, nukentėjo du žmonės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar reikia riboti grynųjų pinigų atsiskaitymo limitą?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės kino teatre?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5  +16 C

   +14   +16 C

 

   +18  +19 C

   +19   +23 C

  +29  +32 C

 

   +21  +25 C

    5-10 m/s

     1-6 m/s

 

      0-6 m/s

USD - 1.1375 PLN - 4.2375
RUB - 67.9014 CHF - 1.0913
GBP - 0.8853 NOK - 9.6020
reklama
Labas vasara
reklama
Rokiškio pienas 2017.06