respublika.lt

Atgimimo ąžuoliukai išsprogs visoje Lietuvojenuotraukos

2014 balandžio mėn. 21 d. 12:00:03
Irma DUBOVIČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Sukanka 25 metai, kai prasidėjo tautinį atgimimą simbolizuojančių ąžuoliukų sodinimas. Ketvirtis amžiaus ąžuolams - vaikystė, tik žmogui nemenkas tarpsnis. Daug kas primiršta: to meto sąlygos, pakili nuotaika, detalės... O patys ąžuoliukai?


Medelynuose trūko ąžuoliukų

Prieš ketvirtį amžiaus pradėtas kurti šiandien jau 40 hektarų plotą užimantis Lietuvos Tautinio Atgimimo ąžuolynas J.Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, jau yra derantis ir teikia prieglobstį miško gyvūnams. Vilnietis Vitalius Stepulis atmintinai žino kiekvieną šios nepaprastos girios takelį ar monumentalų akcentą, giraitę, skirtą svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams atminti. Nedirstelėjęs į užrašus jis gali vardyti datas iš paties Ąžuolyno istorijos, kuri yra tapusi jo paties gyvenimo dalimi.

V.Stepulis su bendraminčiais ir yra šio ąžuolyno sumanytojas, puoselėtojas, o jo pastangos 2012 metais įvertintos valstybine J.Basanavičiaus premija. Neseniai jiedu su bendražyge žmona Vitalija baigė dar vieną projektą, pagal kurį balandžio 26-ąją, minint Ąžuolyno 25-metį, bus pradėta sodinti Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio giraitė.

Mintimis sugrįžtame į tuos metus, kai kilo idėja Tautos atgimimą įprasminti pasodinant ąžuolyną. Atgyja Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, šimtatūkstantinių mitingų sužadinto tautinio pakilimo nuotaikos. Ąžuolyno kūrimui buvo kruopščiai rengiamasi: renkama vieta, rengiamas projektas, sodinimo laikas. Jis paviešintas spaudoje kviečiant žmones į talką tik kelios dienos iki sodinimo. Sovietų valdžia jau klibėjo, tačiau negalima buvo pamiršti ir atsargumo.

V.Stepulis pamena: kai atėjo pas Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininką su prašymu išskirti žemės sklypą ąžuolynui, pritarimo nesulaukė - rajono galva nenorėjo galimų nemalonumų. Pokalbis užsitęsė. Supratęs, kad atkaklus vilnietis pasirengęs jo kabinete nakvoti, Vykdomojo komiteto pirmininkas nusileido: jeigu kolūkio pirmininkas sutiks tam reikalui atrėžti savo žemės - tebūnie... Lemtingu derybų momentu, kalbantis su Bartninkų kolūkio pirmininku Vladu Markausku, teko pasitelkti nekaltą melą - pasakyti, kad rajono valdžia leido skirti žemės. Kartu V.Stepulis „apsidraudė“ - paprašė kolūkio visuotinio susirinkimo pritarimo, nors jis ir buvo formalus.

Pirmieji ąžuoliukai buvo pasodinti vėjuotą ir šaltą balandžio 1-ąją. Per šį ir du kitus šeštadienius sodinimo talkose dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. 30 ha plote tuomet pasodinta gerokai daugiau kaip 7 tūkst. medelių. Žmonės rinkosi su tautinėmis vėliavomis, daugelis - atsivežė savo sodinukų. „Aš pirkdavau dekoratyvinių augalų medelyne. Iš savo darbovietės gavau sunkvežimį, pusę jo prikasiau sodinukų. Kitą pusę, kad neapdžiūtų, dar tona žemių užpylėme“, - prisimena V.Stepulis.

Netrukus ąžuoliukų medelynuose ėmė trūkti. Atgimimo ąžuolynai pradėti sodinti ne tik Ožkabaliuose, bet ir kitose Lietuvos vietose.

Parinko matomiausią vietą


Atgimimo ąžuolyną turi ir Kėdainių rajonas. Miškų urėdas Juozas Girinas prisimena 1989-ųjų balandį vyravusią nuotaiką. Tuomet jam, rajono Žemės ūkio valdybos miškininkystės specialistui, Vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Baguška liepė rasti ąžuolynui tinkamą plotą. Vieną vietą parinko - netiko: užkampis. Apsistojo ties kita vieta - prie kelio. „Jis pasikvietė direktorių to ūkio ir sako: „Čia bus ąžuolynas“. O žemė buvo melioruota, direktorius priešinosi. „Nieko nežinau, nurašysime drenažą“. Taip ir buvo... Po pietų didžiulė masė žmonių su vėliavomis, su ąžuolais atėjo į skirtą plotą ir visi sodino. Mes su dukra pasodinome 13 ąžuolų“, - prisimena J.Girinas.

Kėdainiečius per rajono laikraštį į miškasodį pakvietė gamtosaugininkė Janina Meškauskienė. Ąžuolynui prie sankryžos Kaunas-Šiauliai-Panevėžys nuo Vilainių eksperimentinio ūkio buvo atseikėta 10 ha. Miškų ūkis dovanojo 900 ąžuoliukų. Miškininkas net stebėjosi, kad ąžuoliukai, nors ir gana augūs, puikiai prigijo. Padėjo gerai organizuotas laistymas, ir Kėdainių žemė ąžuolams augti labai tinkama. „Dabar ženklai sustatyti, kad tai Atgimimo ąžuolynas. Kėdainiuose ta giraitė vėliau dar buvo truputį praplėsta“, - apie savivaldybės valdose esantį ąžuolyną pasakoja miškų urėdas.

Pasak jo, Atgimimo metais kėdainiškiai sodino ir dar vieną ąžuolyną - prie Skinderiškio parko, Pajieslio kolūkyje. Nešini vėliavomis, pirmieji ąžuoliukus čia sodino miškininkai, paskui ir kitos organizacijos. Lietuvos atgimimui skirtas ąžuolų lopinėlis išsprogs, sužaliuos ir šį pavasarį.

Ne vien šviesios spalvos

Kėdainių miškų urėdas J.Girinas tvirtina, kad šiandien ąžuolynai neturi jokių galimybių atsikurti savaime, kaip būdavo senovėje. Giles sušlamščia šernai, o sudygę medeliai, jais tinkamai nesirūpinant, brandos nesulaukia dėl kanopinių žvėrių. Ąžuolus būtina globoti ganėtinai ilgai - net iki 40-50 metų amžiaus, kol kamienų žievė tampa stora, stirnoms ir briedžiams nebeskani. Siekdami išsaugoti ąžuolynus, miškininkai naudoja repelentus, tveria tvoras. Be to, ąžuoliukai genimi, ugdomi sudarant sąlygas, kad jiems augti saulės būtų nei per daug, nei per mažai.

Lietuvos Tautinio Atgimimo ąžuolyno draugiją (iš pradžių buvo bendrija) subūręs, jai vadovaujantis V.Stepulis liūdnai nusišypso: ąžuolynui labiau nei keturkojai žvėrys gresia dvikojai žaladariai. Kai vieną vasarą Tautinio Atgimimo ąžuolyną apniko ąžuoliniai lapsukiai, jų pavyko atsikratyti medžius nupurškus insekticidais. Daug sunkiau buvo sutramdyti vietos gyventoją, kuris sumanė nuo gyvų medžių lupti žievę ir iš jos ruošti vaistinį nuovirą... savo karvėms. Teko kreiptis ir į policiją, ir į žiniasklaidą.

Kiek kitokio pobūdžio nesusipratimų būta dėl ąžuolyno žemės. Tautinio Atgimimo Ąžuolyno sumanytojai iš pradžių manė, kad J.Basanavičiaus tėviškėje visa žemė yra Basanavičių giminės. O vėliau paaiškėjo, kad tai dvarininkų Vaitkevičių valdos. Paveldėtojui nuosavybės teisės į šią žemę, kuri priskirta Nacionaliniam muziejui, nebuvo atkurtos, bet žmogus vis tiek kurį laiką turėjo pretenzijų draugijai.

Kas išliko, kas - ne

Yra ir daugiau vietų, kurių gyventojai gali pasigirti kad ir mažesniais, bet - savais Atgimimo ąžuolynais: Šilutės rajone, Šakių rajone. Tačiau kiek iš tiesų pasodinta ir kiek išlikę Atgimimo ąžuolynų, duomenys kaupiami nebuvo. O kas nedokumentuota, pasimiršta, pražūva...

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TARA: daugiau nei dvejus metus diskutuojamas Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas į taromatus rinkti vyno ir degtinės butelius Aplinkos apsaugos komitete nukeltas iki Seimo rudens sesijos.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar smulkieji ūkininkai turėtų auginti kiaules vien šaltuoju metu?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

 +12 +14 C

 

 +12 +13 C

+18 +19 C

 +19 +22 C

 

 +21 +23 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis