respublika.lt

2017 vasario 28, antradienis

A.Liuga: teatrui reikia gilių žmogiškų jausmų ir tikrumonuotraukos (8)

2016 rugsėjo mėn. 15 d. 15:40:04
Respublika.lt, Eltos inf.

Valstybinis jaunimo teatras, pradėdamas naująjį - 52-ąjį - sezoną, savo spektakliuose sieks savitumo, gilių žmogiškų jausmų ir tikrumo. Tai teatro scenoje užsibrėžė įgyvendinti naujasis jo vadovas teatrologas, prodiuseris Audronis Liuga.

 

Naująjį sezoną rugsėjo 16-ąją teatras atidaro premjeriniu spektakliu "Lukas", kurį pastatė Algirdas Latėnas.

Kokios premjeros Jaunimo teatre bus parodytos šį sezoną, kokia kryptimi bus pasuktas šis teatras, kokios renovacijos bėdos jį slegia? Apie tai - Eltos korespondentės Laimos Žemulienės interviu su teatro vadovu A. Liuga.

- Ką pajutote, kai į Jaunimo teatrą - XVIII a. didikų Oginskių rūmus - įžengėte kaip vadovas? Į teatrą, kuriame azartiškus spektaklius kūrė Dalia Tamulevičiūtė, kuriame klestėjo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus legenda, buvo nuostabus pakilimas, o paskui - sėdimas? Į teatrą, kuriame dabar vyksta remontai, o prie bilietų kasų niekas net negalvoja stovėti per naktį, kaip buvo kadaise?

- Sakyti tiesiai šviesiai? Pajutau baimę. Reikia žengti labai tikslų pirmąjį žingsnį. Nėra laiko apie tai ilgai galvoti, to ilgai planuoti. Per pusantro mėnesio reikėjo pabaigti formuoti sezono repertuarą, sustyguoti keturias premjeras, apgalvoti naująjį teatro įvaizdį. Tai buvo padaryta. Jau galvoju apie 2017 metų pabaigos-2018 metų premjeras. O kur dar teatro pastato rekonstrukcija?

Kažkada mano pažintis su teatru prasidėjo nuo šio, Jaunimo, teatro - nuo D. Tamulevičiūtės, E. Nekrošiaus spektaklių. Čia dirbdamas, jaučiu didesnę atsakomybę, negu tada, kai dirbau Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Šitas teatras dabar išgyvena tam tikrą virsmą, tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Teatre buvo chaotiškas planavimas. Jo repertuaras būdavo planuojamas tik mėnesį į priekį. Per pirmąsias darbo savaites repertuarą pavyko sudėlioti dviem mėnesiams į priekį. Ateityje sudarysime trims mėnesiams į priekį. Svarbu, kad žmonės matytų savo kūrybinę perspektyvą. Anksčiau nebūdavo iki galo aišku, kokios bus sezono premjeros. Dabar - aišku, apie jas pranešta sezono pradžioje.

Kalbant praktiškai, Jaunimo teatras turi mažesnį biudžetą nei Nacionalinis, tuo pačiu ir mažiau galimybių. Tu negali čia iš karto pasikviesti žvaigždžių, užsienio menininkų. Valstybė lėšų skiria pastato išlaikymui ir darbo užmokesčiui. Naujiems pastatymams turime užsidirbti patys iš rodomų spektaklių.

- Ne paslaptis - daug metų Jaunimo teatras nėra populiarus tarp žiūrovų. Kas atsitiko, kad jo legenda žlugo?


- Kiekvienas teatras turi savo žaizdų. Aišku, nejaučiu tos dvasios, kuri čia tvyrojo E. Nekrošiaus laikais. Jos čia galbūt jau seniai nėra. Teatras pasikeitęs, kitoks. Pastaraisiais metais jis pakankamai blaškėsi, ieškojo savo kelio. Nebuvo itin lankomas - labiau buvo lankomi keli komercinio pobūdžio spektakliai. Galbūt kai kurių spektaklių, kurie yra teatro repertuare, nebūčiau statęs. Gal pernelyg lengvai režisieriui būdavo leidžiama pasirinkti vieną ar kitą pjesę, iki galo nebūdavo motyvuojama, kodėl ji statoma.

Tie sprendimai, kuriuos darau, manau, teatrui bus reikalingi ir naudingi, bet niekada negali pasakyti, kaip pasiseks rezultatas. Čia yra didžiulė mįslė.

- Ir nuo ko jūs pradėsite?

- Pirmas dalykas, kurį norėčiau padaryti, - tai suburti kelių jaunų režisierių komandą, branduolį. Tų, kurie jaučia poreikį ne vieną spektaklį pastatyti, o ilgiau kurti šiame teatre, kuriems nėra svarbu vienadienės aktualijos, o temos, kurios gali kalbėti giliau apie šiandienį žmogų. Šio teatro tradicijos - originali, savita režisūrinė interpretacija, kuri buvo ištobulinta E. Nekrošiaus. Jaunuose režisieriuose aš ieškau savitumo.

Taip pat norėčiau žvelgti į praeitį, ieškoti kontakto su praeitimi - kviesti čia ir vyresnius režisierius, aktorius kurti spektaklius, juose vaidinti.

- Kokias premjeras Jaunimo teatre žiūrovai pamatys šį sezoną?

- Dvi premjeros suplanuotos ne mano - tai "Lukas" ir "Bėgikas". "Luką", kurį parašė islandų dramaturgas Gudmunduras Steinsonas (Gudmundur Steinsson), stato buvęs teatro vadovas A. Latėnas. Tai kūrinys, kurio nebūčiau parinkęs. Vis dėlto ta pjesė - įdomi. Ji kalba apie žmonių pasitikėjimą ir manipuliavimą vienas kitu. Žiūrint plačiau, tai labai jautri šiandienė socialinė tema.

Švedų dramaturgo Matijo Andersono (Mathias Andersson) "Bėgiką" stato Olga Lapina, kurianti spektaklius apie jaunus žmones, paauglius, vaikus. Šiuo metu ji - viena įdomiausių jaunųjų režisierių Lietuvoje, tai įrodžiusi savo pastatymais Rusų dramos teatre. Džiaugiuosi, kad ši režisierė atėjo į Jaunimo teatrą. Jos spektaklis "Bėgikas" kalbės apie skaudų dalyką - patyčias mokykloje, bus skirtas paaugliams. Kūrybinė komanda ieško netiesmuko šios pjesės rakto.

Jaunas kino režisierius Ričardas Matačius kuria spektaklį vaikams pagal Hanso Kristiano Anderseno (Hans Christian Andersen) pasaką "Coliukė". Tai bus trimatis spektaklis - aktorių vaidybos ir gyvo vaizdo susipynimas.

Ketvirtoji premjera - Vido Bareikio ir Mindaugo Nastaravičiaus spektaklis "Lietuviškos istorijos: pasirinkimas", kurioje per dokumentines jaunų žmonių istorijas bus bandoma pasakoti apie Lietuvą.

"Lietuviškos istorijos" - spektaklių ciklas, kurį norėčiau plėtoti šiame teatre. Tai būtų spektakliai, paremti dokumentinėmis žmonių istorijomis. Norime kalbėti apie tai, kaip dabar jauni žmonės mąsto apie istoriją, praeitį, ką dabartinė karta mano apie dabartį. Norime kalbėti ir apie vaikų baimes. Žodžiu, norime pagvildenti temas, apie kurias pjesių gal ir nėra. Pirmas spektaklis kuriamas su studentais. Jis remsis ir jų pačių istorijomis, ir dramaturgo sugalvotu siužetu. Tai bus eksperimentinis darbas, jo idėja man atrodo originali ir įdomi. Spektaklio premjera numatyta lapkričio mėnesį.

Penktoji premjera - vienas rizikingiausių darbų, kurį šį sezoną darome, - bus parodyta 2017 metų sausį. Tai - "Brolių Karamazovų" pagal Fiodorą Dostojevskį inscenizacija, kurią stato jaunas režisierius Povilas Makauskas. Tikiu šiuo jaunu žmogumi. Tai nėra vienadienis pasirinkimas, su ta literatūra jis dirbo dar studijuodamas Muzikos ir teatro akademijoje.

Šeštoji premjera - Gintaro Varno spektaklis pagal Henriko Ibseno (Henrik Ibsen) pjesę "Junas Gabrielis Borkmanas". Nuo šios pjesės, šio režisieriaus, aktorių, kurie vaidins, pasirinkimo ir norėjau pradėti savo darbą Jaunimo teatre. Pakviečiau G. Varną pastatyti šiame teatre būtent šią pjesę ir būtent su tais aktoriais. Tikiuosi, žiūrovams bus įdomu pamatyti kai kurias žvaigždes iš buvusio D. Tamulevičiūtės dešimtuko. Pagrindinį - Borkmano - vaidmenį atliks Kostas Smoriginas. Vaidins Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius, taip pat Eglė Gabrėnaitė.

Tai puiki psichologinė pjesė, psichologinio teatro pavyzdys. Ji kalba apie sudėtingus tėvų ir vaikų santykius. Apie tėvus, kurie sugriovė savo tarpusavio santykius ir kurie turi iliuzijų, kad vaikai ką nors pakeis, atpirks. Man atrodo, ta pjesė simboliška - šiandien ji savaip jautri būtent Jaunimo teatrui. Man šios pjesės pasirinkimas svarbus asmeniškai.

- Kodėl?

- Dėl pačios kolizijos. Šio teatro istorija - sudėtinga. Iš čia išėjo arba buvo priverstas išeiti ne vienas aktorius. Tie sudėtingi žmonių santykiai, kurie klostėsi šiame teatre - nuo didžiulės meilės, perėjusios į neapykantą, konfrontaciją, atsiskyrimus, išvarymus - į tuos visus skaudulius, kurių prisikaupę tarp šių sienų, yra pritvinkusi ir šita H. Ibseno pjesė. Tai pjesė apie apsivalymą.

- Norite atgaivinti Jaunimo teatro legendą, prikelti gerąsias jo tradicijas?

- Aš nenoriu užbraukti šio teatro praeities. E. Nekrošiui durys į Jaunimo teatrą - atviros. Mano žiniomis, kai išėjo, jis nebuvo peržengęs šio teatro slenksčio.

- Tad koks bus šis teatras? Kokia jūsų idėja, kuria vadovausitės, kryptis, kuria pasuksite Jaunimo teatrą?

- Man teatre svarbiausia - žmogiški jausmai. Mes gyvename tokiame trapiame pasaulyje, tokiame trapiame laike ir kažkodėl tokiame pasaulyje nesinori kalbėti apie terorizmą, emigraciją, laikraštines temas. Užtat norisi kalbėti apie žmogiškojo buvimo trapumą. Žmogaus laikinumo dramatizmas šiandien - tai yra svarbiausia. Klasikos kūriniuose žmogiškųjų santykių vertė, jų trapumas pakankamai giliai atskleisti.

Todėl ir sakau, kad aktualijų temos - gerai, tegul stato, daro, yra jaunų režisierių, kurie nori tas aktualijas gvildenti. Bet norisi žiūrėti, kas po jomis slypi. Kaip šiandien scenoje parodyti jausmus nebanaliai ir nesentimentaliai, kaip parodyti žmogiškų santykių trapumą, dramatizmą, žmogaus su žmogumi buvimą ir nesusikalbėjimą taip, kad žiūrovas pajaustų - aktoriai nemeluoja, neapsimetinėja, nesistengia žiūrovui ko nors įteigti? Va, tai man - labai svarbu.

Kartais teatras turi nepulti žiūrovo, neatakuoti jo. Spektaklis, kuris neatakuoja žiūrovo, o atsitraukia nuo jo, kuris kalba apie žmonių santykius ir apie jausmus, - tai Kristiano Lupos (Krystian Lupa) "Didvyrių aikštė" Nacionaliniame dramos teatre. Gal dėl to Lietuvos teatre jis atrodo kaip inkliuzas.

Man norisi tikrumo, kokio yra E. Nekrošiaus teatre. Aš noriu prie to grįžti. Aš pats to ilgiuosi. Šiandien tikrumas mene - viena didžiausių vertybių. Ar galima prie jo sugrįžti ir sugrąžinti į Jaunimo teatrą? Tai - didžiulis iššūkis.

- Kada numatyta teatro pastato renovacijos pabaiga?

- Teatro renovacija prasidėjo prieš šešerius metus. Šitas pastatas turi mįslių, paslapčių, iki galo neišspręstų projektavimo dalykų ir liūdną renovacijos istoriją. Pirma, manau, neatsakinga, kad teatro pastato renovacija atliekama ne iš valstybės investicijų programos, bet buvo "pakišta" po ES struktūrinių fondų programa - atliekama europiniais pinigais.

Antra, teatras neturi normalių repeticijų patalpų. Pradedant rekonstrukciją nebuvo iki galo apgalvota, kaip suprojektuoti, kiek drąsiau mąstant, erdvę repeticijoms. Yra ir keistų detalių, - pavyzdžiui, buvo numatyta, kad neįgalieji į mažąją salę pateks per didžiąją sceną, kas yra nesąmonė, ką dabar vėl reikia keisti. Tam tikrų kazusų renovacijos etape buvo.

Šitas teatras turi vieną sceną. Antroji, esanti "Salėje 99", yra per maža vadintis scena. Ją rekonstrukcijos metu buvo galima formuoti kiek kitaip, bet apie tai nebuvo pagalvota. Iš esmės liks tas pats. Aš ją manau paversti jaunųjų menininkų kūrybine studija. Rodyti spektaklius ji yra per maža.

Šiuo metu tvarkomas teatro priestatas, kuriame yra "Salė 99" ir bilietų kasos. Darbai turi būti baigti spalio pradžioje. Didžioji scena bus pradėta rekonstruoti kovo mėnesį - po "Juno Gabrielio Borkmano" premjeros. Iš sezono bus "nukirpti" trys mėnesiai. Taigi turime suspausti premjerų "išleidimus" ir tuo pačiu galvoti, kur bus vaidinami kiti spektakliai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATIDARĖ: Širvintų rajone, Bartkuškio kaime, atidarytas naujas vaikų dienos centras, kuriame bus teikiamos kokybiškos užimtumo ir ugdymo paslaugos vaikams, skatinama pozityvi tėvystė.
  • PERTEKLIUS: šių metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 230,9 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP, praneša Finansų ministerija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Nuo ko mes tolstam? Ar ne nuo laisvės ir nepriklausomybės?
2. Pabėgėlius „integruoja“, išbėgančiais nesirūpina - kas? Valdžia, kurią išsirinkome
3. Kaip viskas pinga
4. Gavo valdžią - išvertė kailį
5. Buvusio ministro, buvusio Seimo nario K.Skrebio klausimas Vyriausybei: Kur dingsta mūsų pinigai?
6. Prie D.Grybauskaitės vagia mažiau... O prie A.Smetonos?
7. Signataras Z.Vaišvila: Ar tapo saugiau?
8. Latviją tuoj lenksime 3 kartus
9. R.Ozolas dar pavojingas
10. Lietuva jau sugriauta
11. R.Paksas: Ekonominės nepriklausomybės praradimo pradžia
12. Verslininkas D.Mockus: Norime sugrąžinti tai, kas teisėtai priklauso Lietuvai
13. Trys klausimai Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui
14. Ačiū už dovaną – dvikalbystę Vasario 16-osios proga
15. 1000000 eurų už Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą
16. Kodėl laimėjo Landsbergis?
17. Teismo abejonės: ar tikrai reikėjo uždaryti „Snorą“?
18. R.Paksas: Europos Sąjungai reikia gelbėtis nuo valstybių nepriklausomybės duobkasių
19. Visi laukė permainų. Ar sulaukė? Išskirtinis premjero S.Skvernelio interviu „Vakaro žinioms“
20. Kodėl žmonės nebetiki, kad dar valdo savo valstybę?
21. Z.Vaišvila: Griūva melo sistema
22. B.Bradauskas: Žinojau, kad politika nešvari, bet nesitikėjau, kad tokia
23. R.Paksas: Lietuvoje vykdoma operacija „Skatink emigraciją!“
24. Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterijos skyriaus viršininkė R.Kazėnienė: Vagys privalo sėdėti
25. Istorikas Č.Laurinavičius: Nuspręs Briuselis, ar reikia Basanavičiaus
reklama
darbas

Ar jau pajutote, kad veikia vaikų nemušimo įstatymas?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės teatruose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +1   +3 C

 +2   +4 C

 

   -1   +3 C

  +7   +10 C

  +5   +8 C

 

    +5   +7 C

    6-11 m/s

     5-10 m/s

 

      5-10 m/s

USD - 1.0587 PLN - 4.3148
RUB - 61.1026 CHF - 1.0664
GBP - 0.8528 NOK - 8.8383
reklama
pirtis