respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

A.J.Greimas. Lietuva paryžietiškame veidrodyjenuotraukos

2013 birželio mėn. 20 d. 12:35:22
Audronė JABLONSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Po neilgo intervalo - „Respublika“ interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Kęstučiu Nastopka spausdino prieš pusmetį - vėl kalbiname žinomą semiotiką ir literatūros kritiką. Šįkart - ne apie biografijos, politinių bei estetinių pažiūrų vingius, išartus kritikos dirvonus ir net ne apie iniciaciją į mūsų studijų laikais (esame to paties kurso) negirdėtą semiotiką, o apie kelionę į Paryžių pas patį semiotikos guru, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją Algirdą Julių Greimą (1917-1992 m.). Gal ne vienam bus įdomu šį tą sužinoti apie garsųjį mūsų tėvynainį. Ne mokslininką, o įspūdingą asmenybę, nuoseklų Lietuvos patriotą, mūsų politinį ir kultūrinį gyvenimą iš paryžietiškos perspektyvos mačiusį iškiliau ir raiškiau.


- Koks buvo pirmas susitikimas su Greimu? Turiu galvoje ne mokslą, o personą.

- 1971 metais jis pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Aš jau buvau pradėjęs rašinėti apie struktūralizmą. Jis kažką buvo skaitęs. Panoro susipažinti. Paskambinęs pakvietė į „Neringos“ viešbutį. Ten jau besą kalbininkai Palionis, Kabelka. Pastarasis - jo klasės draugas iš Marijampolės gimnazijos. Gimnazijoje jie abu turėjo pravardes. Kabelka buvęs Bušmenas, o Greimas - Pieškė.

- Ir tam Pieškei, pėstininkui, buvo lemta įveikti kelią į valdovus.

- Kliūčių išties būta. Po studijų Sorbonoje negalėjo gauti darbo Prancūzijoje, nes neturėjo pilietybės. Dešimt metų dirbo Aleksandrijoje, Egipte. Penkerius - Ankaroje ir Stambule, Turkijoje. Tik nuo 1965-ųjų - Paryžius.

- Kokia buvo judviejų bendravimo tąsa?

- Po anos atmintinos asmeninės pažinties ėmė man siuntinėti savo darbus. Kad galėčiau juos skaityti, kibau į prancūzų kalbą. Griuvus geležinei uždangai Greimas pasirūpino, kad mudu su Saulium Žuku turėtume galimybę patobulinti savo prancūzų kalbą vasaros mokykloje. Stažuotė truko šešias savaites.

- Įmeta į vandenį - ir plauk.

- Panašiai. Bendrauti gali tik prancūziškai - niekur nedingsi. Bet ta sistema efektyvi.

- Taigi tuokart Paryžiaus nebuvo?

- Kodėl gi! Greimas mudviem įdavė raktus nuo savo mažo butuko Paryžiuje. Turėjome ir laiko, ir galimybių pamatyti, ką tik norėjome. O paskui - į La Šasė, Greimo „gaspada“ Normandijoje.

- Prisimenu tą žavingą sodybą iš Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo. Senas erdvus mūrinis pastatas. Ūksmingas žalias kiemas...

- Ten buvo net du namai. Įkurdinti atskirai, mes jo nuo darbo neatitraukdavome. Prie vyno taurės susieidavome tik vakare. O iki tol po apylinkes mus vedžiodavo Teresa.

- 1991-ųjų vasara. Prieš metus atkurta nepriklausomybė...

- Tai ir buvo bene svarbiausioji mūsų pokalbių tema. Jam rūpėjo, ką veiksim toliau, ištrūkę iš sovietų. Bent jau pats turėjo labai aiškią Lietuvos viziją. Dėjo dideles viltis į veikiančią, efektyvią demokratiją. Įspėjo dėl didžiausio pavojaus: kai nesugebantį funkcionuoti demokratinį parlamentą pakeičia gausybė tuščiai posėdžiaujančių komisijų. Tada teisybės ieškojimas kainuoja milžiniškus pinigus, bet niekur neveda.

Svarstė europinio turizmo galimybes. Sakė, kad vienintelis dalykas, kuriuo galėtume sudominti europiečius, - tai mūsų miškai. Pajūrio kurortų visur pilna, o miškų Europoje dar likę tik kalnuose.

Labai džiaugėsi Kuolio veikla. Sakė: ačiū Dievui, kad davė Lietuvai Kuolį ir Landsbergį. Pastarojo diplomatinius gebėjimus apibūdino prancūzišku terminu sans faute (be klaidos), kuris vartojamas žirgų lenktynėse - kai kliūtys nugalimos grakščiai, sklandžiai, be klaidos. Ir įspėjo: ateis sunkūs laikai. Ateis laukinis kapitalizmas.

- Matė išeitį?

- Cincinato diktatūra.

- To paties, kuris buvo pašauktas nuo žagrės Romos apginti?

- To paties. Bet apgynęs Romą, sutramdęs minių aistras po 16 dienų jis vėl grįžo prie žagrės. Greimo manymu, viena šviesi galva geriau nei daugiagalvis parlamentas, kur kiek galvų - tiek nuomonių. Ir joks sprendimas nėra švarus, o tik parlamentarų rietenų, kompromisų ir nešvarių susitarimų rezultatas.

- Anuomet lietuvių dokumentininkai parsivežė ne tik krūvą filmuotos medžiagos, bet ir Greimo pasvarstymų įrašus - jie buvo išspausdinti „Kino“ žurnale (1990/91 m.). Susiradau tas publikacijas ir nustebau, kiek giliausių įžvalgų išsakyta apie kultūrą, apie jos neišvengiamą suvulgarinimą, kai ji „išdalinama visiems“. Tarsi būtų numatęs, kokia pasaldinta manų koše tautą metų metais maitins komercinė televizija.

- Jis daug ką numatė. Svieto lyginimą „pagal apačią“. Kultūros „makdonaldizaciją“. Čia jau prancūziškosios tapatybės išraiška. Prancūzai įnirtingai priešinasi masinės amerikoniškosios kultūros invazijai.

- Kaip jis vertino 1968-ųjų jaunimo maištą? Anaiptol ne importinį, o vietinį, kurio epicentras buvo Paryžiuje?

- Sakė, kad tai buvo piemeniškas, bet simpatiškas judėjimas. Po to ilgai ilgai politika nebesidomėjo. Sakė: čia vis tiek nieko nepakeisi.

- Ar buvo jaunimo autoritetas?

- Intelektualinio - taip. Paryžiuje prie Aukštųjų socialinių studijų mokyklos buvo įkūręs seminarą, kur telkėsi jaunieji kalbininkai, dailėtyrininkai, architektai, teisininkai, religijotyrininkai.

- Mano tiesmuku supratimu, semiotika - tai prasmių ieškojimas. Turėtų natūraliai implikuoti ir gyvenimo prasmės paieškas. Bet čia jau nebe kalbos mokslas, čia - filosofija.

- Kartą Greimas vieno savo mokinio italo paklausė, ar jis žinąs savo gyvenimo prasmę. Mokinys sutriko. Apie tokius dalykus kalbėti neįprasta. O Greimas pareiškė žinąs: sukurti mokslinį reikšmės aprašymo projektą! Semiotika jam buvo ne šiaip intelektualinis sportas, o gyvenimo prasmė. Jis sakė: šiaip sau gyventi neišeina, žmogui reikia kažko siekti.

- Beje, o kas toji Teresa, vedžiojusi judu su Saulium po apylinkes, o Greimo namuose - kiek pamenu iš filmo - atrodžiusi teisėta jų šeimininkė.

- Išties tai jo antroji žmona Teresa Kin (Teresa Keane). Po pirmosios žmonos mirties suartėjo su savo doktorante, kuriai pasiūlė kartu rašyti senosios ir viduriniosios prancūzų kalbų žodynus. Oficialiai susituokė tik prieš pat Greimo mirtį. Pasak Teresos, tai buvusi paskutinė jos dovana jam - labai to norėjęs. Kas ten žino... Pagal testamentą jai atiteko visas jo intelektualinis palikimas, o materialinis - įdukrai iš pirmosios santuokos (buvo vedęs lakūno Martinkaus našlę).

- Ar suprato sergąs nepagydoma liga?

- Žinoma. Sunki astmos forma. O dar vėžys. Kartą jau buvo pergyvenęs savo klinikinę mirtį, užsikimšus kraujagyslėms. Žiūrėjęs į save gulintį iš palatos palubės kampo. Kai viena jo mokinių, prieš vykdama į Vilnių skaityti paskaitų, aplankė jį ligoninėje, sakė: kai grįšit namo, aš jau būsiu mažoj dėžutėj. Taip ir atsitiko. Tą „mažą dėžutę“ į Lietuvą atvežė Teresa. Prieš kremaciją Prancūzijoje pamaldas bažnyčioje atlaikė jo bičiulis Biblijos semiotikos tyrinėtojas Žanas Delormas (Jean Delorme). Vilniuje buvo pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje. Kaune į Petrašiūnų kapines lydėjo kunigas Mikutavičius. Nebuvo praktikuojantis katalikas, bet laidoti su katalikiškomis apeigomis - jo valia. Ilsisi šeimos kape šalia motinos, sesers ir Sibire žuvusio tėvo kenotafo.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TIRS: VTEK aiškinsis, ar ūkio ministras V.Sinkevičius, žemės ūkio ministras G.Surplys, teisingumo ministras E.Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis, kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.
  • NEPRALEIDO: vidurdienį Savanorių ir Žemaitės gatvių sankryžoje Vilniaus apskrities policijos tarnybinis automobilis, vykdamas į įvykį su įjungtais švyturėliais, susidūrė su kitu jo nepraleidusiu automobiliu; pirminiais duomenimis niekas nenukentėjo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9 +11 C

   +8  +10 C

 

   +12  +14 C

  +22  +26 C

   +21  +24 C

 

   +21  +25 C

  3-5 m/s

 2-3 m/s

 

    3-4 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.3008
RUB - 79.1659 CHF - 1.1245
GBP - 0.8896 NOK - 9.5473
reklama
Ukis 2018