Aistė Lasytė: Teatrą pažįstu iš abiejų pusiųnuotraukos (2)

2018 rugpjūčio mėn. 11 d. 06:47:18 Perskaitė 950

Aktorė, dainininkė, grupės „Liūdni slibinai“ narė Aistė Lasytė pristato unikalų muzikinį klipą, kviesdama gydyti sielas teatru bei griauti nusistovėjusius stereotipus apie kultūrines paslaugas Lietuvoje.

 

Baltijos Kamerinio Operos teatro inicijuotas socialinis projektas „Visi skirtingi - visi kultūringi“, subūręs žinomus Lietuvos atlikėjus, siekia paskatinti ypač jaunus žmones suvokti dalyvavimą kultūrinėse veiklose kaip neatsiejamą asmeninio įvaizdžio dalį. Antroji projekto pristatoma veikla - teatras. Prie projekto prisijungusi A.Lasytė dalijasi mintimis apie teatro poveikį asmeniniam įvaizdžiui.

- Aiste, koks tas jūsų įvaizdis?

- Mano įvaizdis priklauso nuo savijautos. Kuomet man kažkas labai pasiseka, galiu tą dieną persirengti net keturis kartus, lyg tądien eičiau į keturias šventes. Nepriklausomai nuo to, ar mane mato kiti žmonės, ar matau save tik aš pati. Arba kai išgyvenu ką nors skaudaus, tada visi įvaizdžiai nebetenka jokios prasmės. Todėl kuriu savo įvaizdį, remdamasi emocijomis ir tos dienos poreikiais.

- Kokią įtaką jūsų įvaizdžiui daro kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla?

- Tai tikriausiai neatsiejamos viena nuo kitos dalys. Tiek įvaizdis, tiek kultūra siejasi su tuo, kas šiuo metu aktualu, arba kadaise buvo aktualu. Juk atsukę laiką pamatysime, kaip įdomiai keitėsi mados, kinas, teatras, knygos. Ir visi kažką tuo laikotarpiu apie save skelbė. Tiek dėl įvaizdžio, tiek dėl meninių sprendimų atsispindi maištas, tabu, lygių teisių siekimas... Įvaizdis - tai pranešimas be žodžių.

- Ką asmeniškai sau atrandate teatre?

- Teatre - ir atrandi, ir prarandi, ir išrandi. Aš teatrą pažįstu iš abiejų pusių - teko vaidinti ir aktorių, ir žiūrovą. Abiejose pusėse buvo įdomu. Būdamas žiūrovu gali pamatyti save iš šono, atsakyti sau į klausimus arba dar daugiau jų užduoti, išverkti sukauptą įtampą ar gerai išsijuokti visai savaitei. Panašu, lyg kuriam laikui būtumei uždarytas kitame pasaulyje, kuris ne tavo, bet kartu tiek daug artimų ir atpažįstamų jausmų ten atrandi. Tačiau po spektaklio eini namo, vakarieniauji ir ramiai miegi.

O darbas scenoje yra ilgas ir nelengvas kūrybinis procesas, kuriame save atrandi ir susipažįsti su savimi iš naujo, ir tada eini namo jau galvodamas, vakarieniauji galvodamas, ir eini miegoti neramiai... Bet kuriuo atveju, teatras gydo sielą.

- Jūsų pasirodymai įvairiausiuose TV projektuose - itin originalūs ir teatrališki. Kokią svarbą jūsų kūryboje užima teatras?

- Dėkoju už įvertinimą (šypsosi). Esu baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aktorystės studijas, todėl daug laiko tam buvo paskirta. Tačiau teatras be muzikos ir muzika be dalelės teatro man skambėtų taip, lyg kažko trūksta. Daugiau nei prieš metus sukūriau savo solinę elektronikos žanro programą. Ir nors daug dėmesio skiriu muzikai ir tekstui, neretai norisi sceninių sprendimų. Tegul jie bus minimalūs, bet jie man turi didelės reikšmės.

- Kodėl, jūsų manymu, žmonėms verta lankytis teatre?

- Tą daryti verta įvairaus amžiaus žmonėms. Bet kuo anksčiau pradėsi - tuo būsi išmanesnis. Čia kaip mobilusis telefonas - yra senovinio tipo, kuriuo gali tik paskambinti, bet yra išmanusis, kuris talpina daugybę informacijos, pasižymi daugeliu funkcijų. Teatras lavina žmogaus vaizduotę, padeda susikaupti, pažinti kitų psichologiją ir gyvenimo filosofiją, susipažinti su įvairių laikotarpių gyventojais, su žmonių tarpusavio santykiais iš taip arti, lyg pats ten būtumei. Todėl linkiu, kad išmanių žmonių būtų tiek daug, kiek ir telefonų (juokiasi).





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net