respublika.lt

2014 spalio 1, trečiadienis

Aido Giniočio kantrybė turi ribas (3)

2013 gruodžio mėn. 15 d. 15:52:17
Deimantė ZAILSKAITĖ, „Respublikos“ žurnalistė
Aido Giniočio kantrybė turi ribas. Sauliaus Venckaus nuotr.

Režisierius Aidas Giniotis (49) sukūrė intriguojantį spektaklį, kuriame traukia per dantį Lietuvos teatrus, o pirmiausia režisierius. „Aš mėgstu patraukti per dantį tuos, kuriuos myliu ir gerbiu“, -šelmiškai šypteli kūrėjas, pagal italų dramaturgo Karlo Gocio pjesę „Meilė trims apelsinams“ pastatęs lietuviškomis realijomis pagardintą spektaklį.

- Nebijote, kad spektaklyje jūsų kolegos atpažins savo prototipus?

- Ne. Juk spektaklį kūriau ne pykčio vedamas, o noro į kitus ir į save pasižiūrėti iš šalies. Spektaklis nėra piktas, nekonfrontuoja su niekuo. Aš ir neturėjau tokio tikslo, nors buvo galima kurti labai kandų ir provokacinį spektaklį. Ten parodijuojamas tiek „Keistuolių“ teatras, tiek „Atviras ratas“. O kaip kitaip? Juk aš - dalis Lietuvos teatro. Aš ir sveikas, kiek teatras sveikas, ir nesveikas, kiek jis nesveikas. Dėl to negaliu vienpusiškai smerkti kitų nesmerkdamas savęs, arba atvirkščiai - džiaugtis savimi nesidžiaugdamas kitais.

- Taigi ar mėgstate apelsinus?

- Jeigu kalbėtume apie spektaklį, tai, aišku, mėgstu, nes jis vadinasi „Meilė trims apelsinams“. Tik spektaklyje apelsinai - ne vien apelsinai, jie reiškia dar šį bei tą. Pats autorius Karlas Gocis, pagal kurio pjesę statytas spektaklis, mums duoda tris apelsinus. Tai labai žinoma pasaka Italijoje, išleista ir Lietuvoje italų pasakų rinkiniuose, bet ne tokia populiari. Buvo idėja pasaką apie apelsinus keisti į pasaką apie lietuvišką vaisių, bet tuomet jau „commedia dell’arte“ kaukės nelabai liktų, reikėtų mūsų tautinių kaukių, kokio Lašininio ar Kanapinio. Apsisprendėme likti arčiau autoriaus, arčiau tradicijos, arčiau „commedia dell’arte“, todėl trys apelsinai ir liko.

- Kodėl nusižiūrėjote būtent šią pjesę?

- Visų pirma, esu nusižiūrėjęs Karlą Gocį dar studijų laikais. Pirmas pastatymas „Keistuolių teatre“ - „Karalius Elnias“ 2000-aisiais. Tiesiog K.Gocis ir „commedia dell’arte“ improvizacinis teatras visą laiką mane žavėjo. Tik statant K.Gocį, reikia gerų aktorių, kurie būtų įgalūs improvizuoti žaidimo, pasakos stiliumi ir bendrauti su žiūrovais. Dėl to negali imti bet ko - imi patikrintus aktorius: dauguma čia vaidinančių yra buvę mano mokiniai, Andrius Kaniava - bendrakursis. O pati pjesė man įstrigo skaitant K.Gocio pasakas teatrui dar akademijoje. Nuo to laiko jos kirbėjo mano „kūrybiniuose stalčiukuose“ ir veržėsi į sceną. Keletas jų dar dabar veržiasi. „Meilė trims apelsinams“ pasirinkta dėl to, kad pačioje pjesėje užkoduota teatro tema. Ji yra pagrindinis akcentas, o fabula nėra tiek svarbi. Nebuvo labai svarbi ir pjesės autoriui.

- Kas taip papiktino, kad ėmėtės gvildenti lietuviško teatro realijas?

- Gal kad aplinkui girdime vis daugiau nihilistinių šnekų, esą teatras miršta, teatro nebėra, jis nebereikalingas ir nebepateisina vilčių. Gal dėl to, kad mūsų teatro kritika vis dažniau užima smerkiančio pamokslautojo, o ne pozityvaus patarėjo poziciją. Gal kūrėjai per daug myli save teatre... Apie tai galima išvystyti ilgą diskusiją. Bet čia vėlgi - ne mano profesija apie tai diskutuoti, mano reikalas - sukurti spektaklį, kuris apie tai kalbėtų.

- Kokių blogybių įžvelgiate teatre?

- Teatre visą laiką yra ir gėrybių, ir blogybių. Teatro pasaulyje - daugybė susiskaldymo, nevisavertiškumo kitų atžvilgiu. O kai per daug kritiškai žiūri į kitą, pažiūrėk, ar su tavimi viskas gerai. Norėjosi ir apie tai pakalbėti. Vis dėlto Lietuva nėra tokia didelė, ir teatro pasaulis nėra didelis, ir jis tikrai nėra toks blogas, kaip gali pasirodyti.

- Pjesė buvo parašyta, kai Gocis ir Goldonis pešėsi dėl kūrybinių įsitikinimų, dėl to pjesėje užkoduotas skirtingų teatro sampratų konfliktas. Ar panašių dalykų pasitaiko tarp Lietuvos režisierių?

- Pats spektaklis „Meilė trims apelsinams“ yra atsakymas į jūsų klausimą. Jame yra ir ironijos, ir autoironijos. Tai spektaklis, kuris traukia Lietuvos teatrus, pirmiausia režisierius, per dantį. Bet traukimas per dantį ir pasityčiojimas - netolygūs dalykai. Aš paprastai mėgstu patraukti per dantį tuos, kuriuos myliu ir kuriuos gerbiu. Nes tas, kuris nemylimas ar negerbiamas, tiesiog nevertas dėmesio. (Šypsosi.)

- Taigi režisierius režisieriui nėra priešas?

- O kodėl turėtų būti? Pavyzdžiui, aš dirbu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje su tokiais režisieriais kaip Agnius Jankevičius, Ieva Stundžytė, kituose kursuose dirba Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus. Man turėtų būti ne visi namie, jeigu aš pradėčiau kuriam nors iš jų aiškinti, kaip jam elgtis. Juk jie - vienokie režisieriai, aš - kitoks. Individualybės tam ir yra, kad būtų skirtingos. O kad įrodinėtume savo tiesą ir draskytume akis vienas kitam įsikibę į atlapus - neatsimenu tokio atvejo. Yra pagarba profesijos broliui, bent aš tą jaučiu, ir neleidžiu sau kalbėti, ko nereikia. Aš pats puikiai žinau, kokia savijauta būna po premjeros, kai įdedi visą sielą, protą, širdį. Neatsakingas žodis gali labai įskaudinti. Menininkai ir taip lengvai pažeidžiami, todėl reikia elgtis atsargiai. Kol kas dar nė su vienu režisieriumi nesusipykau. Tiesiog aš suprantu jų profesiją ir man nuoširdžiai jų gaila. (Šypsosi.)

- Simboliška, kad spektaklyje Lietuvą pavadinote Kryžių karalyste... Ar kaip menininkas jaučiatės gerbiamas savoje šalyje?

- Man nėra bloga gyventi Lietuvoje, nors negaliu pasidžiaugti, kad čia labai lengva menininkams. Norėtųsi, kad valdžia juos labiau pastebėtų ir remtų. Dirbdamas akademijoje matau, kaip sunku jauniems žmonėms, kokiomis sąlygomis jie kuria. Dirbu dviejuose nepriklausomuose teatruose ir žinau, kaip mes sunkiai verčiamės. Bet nuo to, kad daugiau dejuosiu, argi bus geriau? Ir taip gyvenimas priverčia dejuoti, nors nesinori. Bet priverčia.

Reikia, kad žmonės pajaustų bendrumą per kultūrinį bendravimą. Kultūringą bendravimą. Kultūra, teatras mus vėl suveda į bendruomenę, kurią jungia dvasinis prioritetas, o šiandien viešpataujantis apsiribojimas naudos idėja yra baisiausias dalykas, vedantis į tuštumą. Kartkartėmis ir pats taip pagalvoju: kas man iš to? Bet jeigu gyvenime remiesi vien tokia logika, tada blogai.

- Bet su tokiu požiūriu nepraturtėsite...

- Aš ir nesiruošiu! Ir žinau, kad nepraturtėsiu, bet tai ne mano gyvenimo prioritetas. Jeigu norėčiau praturtėti, tai kitką veikčiau gyvenime. Jeigu turime omenyje materialinį praturtėjimą. Man tai negresia - aš tai puikiai žinau.

- Tai prieš miegą nė nepasvajojate apie prabangius namus ir naujus automobilius?

- Kadaise leidau sau nusipirkti naują mašiną, tai ji man po kokių metų nusibodo. Tiesa ta, kad žmogaus apetitas beribis, jis yra nepasotinamas materialiems dalykams. Žiūrėk, pasimaudysiu sūkurinėje vonioje ir kitą rytą jau norėsiu maudytis baseine, o paskui jau norėsiu, kad ir mano šeima, ir draugai, ir mano aktoriai, ir mano studentai - visi tilptų baseine, paskui - ohoho - įsigeisiu baseino su sala ir Trakų pilimi.

Išties man svarbiausia, kad galėčiau dirbti ir kurti, ką noriu. Tai suteikia tam tikrą vidinę laisvę, už kurią, matyt, ir moki tuo, kad kažko neturi ir neturėsi. Bet tai tikrai nėra tragedija: aš turiu butą, turiu mašiną, galų gale, turiu dvi trupes - „Keistuolius“ ir „Atvirą ratą“, su kuriomis mes dirbame, su kuriomis man yra komfortiška. Tai svarbiausia. O jeigu nėra dvasinio komforto, tada ir pradedi galvoti: ar man čia apsimoka? O kas man iš to? Va jeigu jau pradedi galvoti, kas man iš to, vadinasi, kažkas negerai.

O šiaip gyventi padeda svajojimas. Nesu beviltiškas optimistas, kuriam viskas tik gerai ir gerai - kartais būnu niurzga ir visiškas pesimistas. Bet vilties, optimizmo dozė privalo būti, kad užtektų sunkiems gyvenimo atvejams. O tokių vis daugiau ir daugiau...

- Ką labiausiai mėgstate, be teatro?

- Labai mėgstu miegoti, ypač po premjerų. Po paskutinės išmiegojau 18 valandų. Ir pats buvau nustebęs. (Šypsosi.)

- Ar teatre mokate būti tiesiog žiūrovas?

- Aš manau, kad dabar jau moku. Mažiausiai mokėjau, kai buvau jaunas aktorius, dar besimokantis akademijoje ar ką tik baigęs. Tada buvau labai aštrus, kritiškas, nes man atrodė, kad teatras prasideda ir pasaulis prasideda nuo manęs, kad va dabar ateisiu ir trinktelėsiu. O dabar esu žiūrovas be pretenzijų. Išskyrus vieną - tegu nepyksta žiūrovai - šiais laikais po bet kurio spektaklio, ar jis eina gerai, ar blogai, visi ploja atsistoję. Anksčiau pagal plojimus suprasdavai publikos reakciją: jai tiko - netiko, ją paveikė - nepaveikė, o dabar yra toks bendras „Ačiū“, iš didžiosios raidės, ir tai truputėlį glumina. Gal anais laikais žiūrovas žiūrėdavo, sakyčiau, jautriau ir atsakingiau? Nežinau, negaliu paaiškinti šito fenomeno.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • apsireiksti TEATRE yra DIDELIS MALONUMAS ir IDOMUMAS,bet...bet TAM REIKIA TAM TIKRU SUGEBEJIMU 2013 gruodžio mėn. 17 d. 16:23:27

    TASKAS

  • Su šypsena... 2013 gruodžio mėn. 16 d. 21:01:38

    Kruopelytė humoro dar niekam nepakenkė...:) :)

  • jk 2013 gruodžio mėn. 15 d. 17:50:55

    Lietuva visgi nuostabi šalis, nes joje yra tokių puikių žmonių, kaip
    Giniotis. Didžiausia pagarba.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RAŠTAI: prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Kroatijos ambasadorės Lietuvai Anicos Djamič skiriamuosius raštus.
  • SVEIKINA: prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Kipro Respublikos prezidentą Niką Anastasiadį šalies Nepriklausomybės dienos proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ko tikitės V.P.Andriukaičiui tapus eurokomisaru?

balsuoti rezultatai

Kam išleidžiate daugiausiai pinigų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj Poryt

   

  +0 +6 C

+2 +5 C

   +4 +7 C

 +12 +14 C

 +13 +14 C

  +14 +15 C

1-4 m/s

 1-4 m/s

    1-4 m/s

USD - 2.72 LVL - 0.00
EUR - 3.45 EEK - 0.00
RUB - 0.07 PLN - 0.83