Vitas TOMKUS: "Su Lietuva - už Žalgirį!"nuotraukos (44)

2009 kovo mėn. 09 d. 08:00:00 Perskaitė 6939

 

Vitas TOMKUS, RESPUBLIKOS žurnalistas

Sveikinu visą Lietuvą su Tautos prabudimu.

Remdami “Žalgirį", mes remiame savo Lietuvą. Jau daugel metų narsiausi Lietuvos vyrai ąžuolai kyla į kovą su Tėvynės priešais ir guldo galvas už tėvų gimtinę, įkvėpti istorinio ir pergalingo Žalgirio mūšio.

Neatsitiktinai vienas drąsiausių Lietuvos partizanų būrys, įsteigtas šiaurės Suvalkijoje 1945 m. gegužės mėn., kovojo su rusų okupantais kaip “Žalgirio” rinktinė.

Todėl žalgiriečių dovanota uniforma įteikta man pačios “Žalgirio” vyrų rinktinės mane įpareigoja būti tikru lietuviu ir niekada neišduoti savo Tėvynės Lietuvos.

Drauge turiu prisipažinti, kad šis sportinis kostiumas yra pats brangiausias, kokį kada nors man yra tekę įsigyti…

Prašau suprasti mane teisingai, bet mano šeimoje jau iškilo šiokių tokių nesklandumų.

Problema ta, kad žmona Lina visuomet puošiasi prabangiau už mane. Mudu nuolat dėl to nesutariam: ji sako, kad vyras turi gražiau atrodyti, o aš jai sakau, kad - moteris. O vyras turi atrodyti baisiai, kad visiems būtų baisu prie jo žmonos lįsti.

Būtent dėl to dabar esu labai susirūpinęs: jeigu man kostiumas kainavo tris milijonus, belieka spėlioti - kiek kainuos žmonos suknelė? Turiu vilties, kad ji nepraras sveiko proto ir nuovokos.

Antra vertus, turiu finansinių rezervų.

Ypač daug vilties pasipelnyti teikia “Kauno dienos” laikraštis, kurį įsigijo ir valdo “Hermio” turtingi berniukai. Kai jų dienraštyje prieš kelias dienas poetas Kęstutis Navakas parašė, kad mano milijonai, skirti “Žalgiriui”, keistai kvepia ir kelia jam įtarimą, aš iš džiaugsmo net rankomis suplojau. Žemindamas mane kaip rėmėją Kauno laikraštis niekina ir savo miesto komandą, kuri neva tai išsilaiko įtartinomis lėšomis.

Nuostabu!

Ta proga visiems pademonstruosiu, kaip galima greitai ir be vargo gauti pinigų. Aš kreipiausi į savo advokatus ir jie jau paruošė “Kauno dienai” ieškinį už 9 milijonus litų. Kai tik laimėsiu bylą prieš šmeižikus, visus pinigus pervesiu Kauno “Žalgiriui.”

Tikiuosi, bent šį kartą ponas Navikas nepriekaištaus “Žalgirio” komandai dėl įtartinos pinigų kilmės, nes tuomet jam tektų įrodinėti, kad “Hermio” berniukai yra susiję su mafija.

Dabar viskas priklauso nuo Kauno teisėjų. Labai prašau jų nedelsti su bylų nagrinėjimu, būti savo miesto patriotais ir kuo greičiau suteikti man dar vieną progą paremti “Žalgirį”.

Iš anksto dėkoju ir džiaugiuosi, kad iki to dar nė vienas mano draugas ar pažįstamas, nė vienas kolega ir netgi šeimos bei plačios Tomkų giminės atstovas manęs nepaklausė, kodėl parėmiau “Žalgirį”. Visiems tai buvo savaime suprantama.

Aš didžiuojuosi, kad mane supa tokie žmonės. Tikri lietuviai, mylintys savo garbę ir orumą. Esu tikras, kad mano vietoje taip būtų pasielgęs bet kuris iš trijų milijonų lietuvių. Jeigu tik likimas jam būtų suteikęs tokią nuostabią galimybę.

Kodėl jis pasirinko mano kandidatūrą, niekaip nesuprantu. Negi dėl to, kad mane pravardžiuoja homofobu ir antisemitu?!

Noriu trumpai pasiaiškinti.

Pirmą kartą mane pavadino antisemitu lygiai prieš penkiolika metų. Apie tai paskelbė beveik visi Lietuvos dienraščiai. Už skelbimus sumokėjo – Georgijus Dekanidzė.

Mat prieš tai “Respublika” jo vykdomą vidaus politiką labai kritikavo. Nes man labai nepatiko jo sukurta nacionalinė ekonomikos koncepcija. Buvo lygiai taip pat baisi ir pražūtinga Lietuvai, kaip ir dabartinės mūsų valdžios. Kuomet visus savo pinigus privalome atiduoti tarptautinio sindikato banditams arba subankrutuoti…

Už tą kritiką mane Dekanidzė apskelbė antisemitu. Iš dalies, aišku, jaučiu savo kaltę – apsižioplinau: pagal pavardę pamaniau, kad jis gruzinas. Pasirodo – žydas. Ir dar koks – “vor v zakone”.

Po to man panašiai nutiko su tarptautiniu aferistu ir spekuliantu Sorosu, kuris už du šimtus milijonų litų sugebėjo visus lietuvius intelektualus urmu supirkti – pradedant paprastais profesoriais bei rašytojais ir baigiant žurnalistais bei teisininkais. Kam studijas užsienyje apmokėjo, kam knygelę nupirko, kam neaiškios paskirties institutą sukūrė.

Nieko keisto. Amerikos indėnai savo laisvę irgi į blizgančius veidrodėlius išmainė. Man kur kas keisčiau buvo suprasti ir išsiaiškinti, kodėl Soroso centras Budapešte įkyriai propaguoja narkotikus bei homoseksualizmą?

Kai apie tai parašiau, vėl buvau išvadintas antisemitu. Pasirodo, ir Sorosas – ne vengras, o – žydas…

O iš kur man žinot, kas yra kas? Vos tik pakritikuoju kokį aferistą, mane apkaltina, kad esu antisemitas. O galbūt – atvirkščiai? Galbūt antisemitai yra tie, kurie visus aferistus vadina žydais?..

Galų gale tegul duoda man visų žydų aferistų sąrašą. Tada tikrai žinosiu, ką galima liesti, o ko – ne. Nes jau nebeįmanoma dirbti: kritikuoji gruziną – pasirodo, žydas, vengrą – žydas, lietuvį – Donskis.

Tas pats ir su ta homofobija… Puola mane visi, kas netingi, už tai, kad aš nemyliu vištgaidžių. Ką daryti? Širdžiai juk neįsakysi. Kodėl valdžia mane verčia net mylėti per prievartą? Nebeliko visai jokių teisių Lietuvos piliečiams. Kodėl valdžia, pasitelkdama įstatymus, kuriuos per Europą prastūmė homoseksualai, verčia mane mylėti ir toleruoti tai, kas mano natūrai nuo gimimo nepatinka. Ar aš kaltas, kad toks gimiau, kaip suprantu, nelabai madingos orientacijos.

Tikiuosi, dar nesu Lietuvoje mažumos atstovas, nes pasižiūrėjus nacionalinę televiziją, kartais tokių liūdnų minčių kyla. Gal jau metas pradėti rūpintis savo teisėmis ir galimybe išlikti.

Kaip matom, šiandien Lietuva išgyvena tikrai ne pačius geriausius savo laikus. Todėl nedaug kas gali ir prie Žalgirio pergalių prisidėti. Neverta to giliai imti į širdį. Ne mažiau svarbi yra moralinė parama.

Pasaulinės katastrofos akivaizdoje mes, lietuviai, privalome išlikti vieningi. Patikėkit, pergalė nebe už kalnų. Lietuva vėl bus laisva ir laiminga.

Viskam savas laikas, neskubinkim įvykių, nes galima viską sugadinti.

Mieli Lietuvos patriotai, prieš agituodami už revoliucijas, pradžiai pasiskaitykit istoriją. Kas tokie organizavo, finansavo, importavo, o po to su gražiais šūkiais - už laisvę, lygybę ir brolybę - užgrobė valdžią ir sunaikino milijonus ponų ir vargšų, o kartu - ištisas tautas ir kultūras. Revoliucijos vadų pavardės (tikros, neišgalvotos) dar kartą įrodo - kas tokie skina revoliucijos vaisius...

Todėl labai prašau visų būti išmintingais ir neskubėti šokti pagal dūdelę tų, kurie tik ir laukia, kol Lietuvoje prasidės chaosas. JIE šito labai trokšta. “Žydrieji šalmai” iš Suvienytųjų Nacijų yra visuomet pasirengę pasisiūlyti įvesti tvarką. O jie Lietuvai sentimentų neturi, kaip neturėjo ir buvusioje Jugoslavijoje. Jeigu jų planas pavyks, lietuviams liūdnai pagarsėjęs “bananų balius” ir “guminukai” iš Seimo atrodys kaip nekaltos vaišės.

Lietuviai, nepasiduokime provokacijoms. Viskas bus gerai. Lietuva vėl bus laisva. O kol kas - SU LIETUVA - UŽ ŽALGIRĮ. Žalgiris - tai ne tik krepšinio ar futbolo komandų pavadinimas. ŽALGIRIS - tai Lietuvos kovų ir pergalių simbolis.

Iki šiol vyksta diskusijos, kas laimėjo lemiamą mūšį su Ordinu (blogiu): Vytautas, Jogaila ar trys Smolensko pulkai? Lietuviams - tas pats. Nes ir Vytautas, ir Jogaila buvo lietuviai. Ir net Smolensko pulkai tarnavo Lietuvai.

Todėl drįstu pasikartoti: ŽALGIRIS YRA LIETUVOS LAISVĖS IR PERGALIŲ SIMBOLIS. Nedora juo leisti naudotis nei kalmanovičiams, nei kažkokiems aferistams.

Ar pamenat, ką daro po mūšio kariai nugalėtojai?

Jie neša įveiktų priešų vėliavas, herbus, kitus simbolius ir su panieka meta savo vadams po kojomis... Atimk iš tautos didybės jausmą - šventus protėvių simbolius, po to - kalbą, papročius, savimonę, ir liks tik avių kaimenė, kuriai suvaldyti net nereikės kariuomenės. Užteks šlubo vokiečio su lazda, gubernatoriaus su “ukazu” arba “jevrokomisarės” su juodu diržu...

Negi mes nusigyvensim iki to, kad svetimi mums kailį karštų?

Aš galvojau, kad baudžiavos laikai jau seniai baigėsi.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net