Valdininkai, neseniai prastūmę vadinamąją aukštojo mokslo reformą, toliau išradinėja dviratį. Prieš kelias dienas pranešta žinia, kuri, švietimo ir mokslo sistemos biurokratijos nuomone, matyt, turėjo pradžiuginti studentiją, tačiau yra nelabai suvokiama paprasto žmogaus akimis.

Kai girdi, kad dabar daugiau studentų galės gauti socialines stipendijas, lyg ir nori tuo pasidžiaugti, kad pagaliau nors šiek tiek imta rūpintis tais, kurie siekia mokslo, tačiau turi ribotas finansines galimybes studijuoti. Deja, patys studentai tik trauko pečiais ir stebisi, kad, valdžios nuomone, tarp jų dauguma - turčiai.

Pasirodo, socialinę stipendiją gali gauti ne tik neįgalieji ir našlaičiai, bet ir studentai, kuriems nesukako 24 m., tačiau su sąlyga, kad vieno asmens pajamos jų šeimose mažesnės nei 350 litų. Socialinės stipendijos dydis - 390 litų. Vadinasi, tiems mokslo siekiantiems studentams, kurių padėtis apverktiniausia, nustatomos lubos - jie turi pragyventi už 740 litų per mėnesį. Kitaip stipendija bus nubraukta. Valdininkų, kuriems vadovauja prieštaringai vertinamos studijų reformos vėliavnešys Gintaras Steponavičius, masteliu matuojant, kiekvienas studentas, kurio pajamos - 750 litų per mėnesį, priskirtinas turčių luomui. Patys studentai taip nemano. Kitaip galvotų ir sočiai apsirūpinę ministerijos galvočiai, jei jiems tektų mėnesį pragyventi už minėtą sumą. Tikriausiai susidūrę su tokia būtinybe valdininkai pirmieji papildytų emigrantų gretas.

Na, o kol pinigus, beje, mokesčių mokėtojų pinigus, skirsto valstybės tarnybos generolai, savęs jie nenuskriaudžia. Limitai nustatomi tik studentams. Deja, švietimo sistemos biurokratijos sistemoje nė su žiburiu nepavyko rasti galvočiaus, kuris paaiškintų, kodėl nustatytas 350 litų limitas. Todėl galima spėti, kad skaičius paimtas, liaudiškai tariant, iš lubų. Jo pagrįsti negalėjo ir dabar populiarūs šeimos finansų analitikai. Pasirodo, šeimą, turinčią tokias pajamas, rasti sunku, nes ji paprasčiausiai neišgyventų. Paskaičiuokite patys, ar gali trijų asmenų šeima išgyventi už 1050 litų? Šildymas per mėnesį kainuoja apie 200, komunalinės paslaugos - dar 150-200 litų, išlaidos transportui - dar mažiausiai pora šimtų, o likusių kelių šimtų tikrai nebepakaks maistui. Nebent kiekvieną dieną valgytum morkų ir bulvių šutinį.

Žodžiu, kas valdininkams rea-lu, tas realiame gyvenime neegzistuoja. Studentų turčių socialinėje visuomenės hierarchijoje taip pat būti negali. Net ir tuo atveju, jei prie jų bandytume priskirti milijonierių atžalas. Jos irgi gyvena ne už savo, bet už tėvų pinigus. Tiesa, šiai grupelei socialinės stipendijos, be abejonės, nebūtinos, bet ji tokia maža, kad bendros statistikos katile yra paprasčiausiai nematoma. Na, o visi kiti studentai - socialiai remtini. Logiškai mąstant, dauguma studentų neturi jokių pajamų. Valdininkai, norintys jų alkanas fizionomijas išbraukti iš bendro sąrašo, apeliuoja, kad jiems turi padėti tėvai. Bet kiekvienas studentas - pilnametis. Tad tėvai už jį neatsako ir formaliai išlaikyti neprivalo. Tad apie kokias pajamas kalba valdininkai - absoliučiai neaišku.

Tiesa, kartu su pasipūtimu pranešta ne tik apie socialinių stipendijų gausėjimą, bet ir apie tai, kad 5 proc. gali gauti skatinamąsias 400-800 litų stipendijas už gerą mokymąsi. Deja, Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijose nieko nesakoma, ką daryti likusiems 95 proc. studentų. Čia ir vėl išradinėjamas dviratis, o to daryti nereikėtų. Logika paprasta: visi pažangūs studentai turėtų gauti stipendijas, o geriausiai besimokantys - didesnes. Na, o socialines stipendijas turėtų gauti našlaičiai, tėvo arba motinos netekę studentai. Tada nereikės griebtis “juodųjų technologijų” ir kaip didžiausią pasiekimą ištrimituoti, kad 5 proc. studentų turi šansą gauti stipendijas. Juk tai niekai, palyginti su tuo, kad 95 proc. “G.Steponavičius ir Co” stumia į bankų skolininkų gretas.