Viktoras Armalis

Šalies premjero aplinkos žmonių teigimu, Andrius Kubilius nemėgsta vizitų į Seimą, nes tai - laiko gaišatis, tačiau po šalies vadovo rinkimų visi aukščiausieji vykdomosios valdžios pareigūnai iš naujo turi pasirodyti seimūnams ir deklaruoti tolimesnę veiklos programą. Tad ir premjerui teko susitaikyti su tuo, kad neišvengs įkyrių opozicijos klausimų.

Kai premjeras Andrius Kubilius įkopė į Seimo tribūną, buvo akivaizdu, kad yra gavęs Prezidentės palaiminimą tęsti darbą ankstesniame poste, todėl jo veide švytėjo Lietuvos žmonėms jau gerai pažįstama ir nebenuslepiama mėgavimosi valdžia išraiška. Premjeras mažai kalbėjo apie ekonomiką, bet daug tauškė apie garbę. Gal Marijonas Mikutavičius nepareikš pretenzijų dėl autorinių teisių dėl citatos iš dainos "Trys milijonai", tačiau premjero kalbos pabaigai ji tiko kaip karvei balnas.

Nežinia kur išleidžiami milijardai

Deja, vien plagiatu premjeras neapsiribojo - jo solinio pasirodymo Seime viršūne tapo eilinė absoliutaus nekompetetingumo demonstracija. Premjeras nesugebėjo seimūnams atsakyti į klausimą, kur ištratinti į biudžetą surinkti pinigai? Tai būtų tik pusė bėdos, bet A.Kubilius nesugebėjo bent kiek suprantamai paaiškinti, kur šalies vyriausybė padėjo pasiskolintus per pirmąjį pusmetį milijardus?

Pasirodo, Lietuvos skola išaugo lygiai tiek pat, kiek per pusmetį pinigų įplaukė į šalies biudžetą: vyriausybė pasiskolino 6,724 mlrd. litų, o mokesčių iš piliečių surinkta 7 mlrd. 408,5 mln. litų. Kodėl reikėjo pasiskolinti tiek, kiek visi mes sunešėmė į valstybės aruodą? Į šį opozicijos klausimą šalies vadovas nesugebėjo atsakyti, tačiau bandė parodyti, kad tai daro ne dėl nešmanymo, o todėl, kad laiko nebūtina atsiskaitinėti... Seimui. Ką tai galėtų reikšti? Kad premjeras Seimą laiko marionetine institucija, kuri nieko nesprendžia ir vien posėdžiauja? Ar tai, kad Vyriausybė dabar vykdys tik Prezidentės nurodymus, o ministrai už tai turės garantijas maksimalų laikotarpį išlikti savo postuose?

Įsivaizduojama kompetencija

Tiek pirmas, tiek antras atvejis reiškia tą patį - absoliutų valdančiosios daugumos suformuotos šalies Vyriausybės nekompetetingumą. Šalį negalima valdyti vien politiniais sprendimais. Antra, negalima nuo piliečių atsiriboti tylos siena, nes tokia aukščiausiojo valdžios ešelono pozicija reiškia tik tai, kad rinkėjų valia dabartinei valdžiai nieko nereiškia. Tautai turi būti pateikiama ataskaita, kur išleidžiamas kiekvienas per vargą į biudžetą surenkamas centas. Jei piliečiai tokios informacijos negauna, vadinasi, ji yra nuo jų slepiama. Tiesa, analitiniuose laikraščių straipsniuose dalis skaičių minimi, tačiau ši informacija turi pagalbinį pobūdį, nes yra... neoficiali.

Ar galima teigti, kad gyvename demokratiškoje valstybėje, jei svarbiausia informacija piliečiams neteikiama? Žinoma, negalima. Informacijos apie tai, kur ištratinami surinkti mokesčiai, o kartu ir pasiskolintos lėšos, slėpimas - aukščiausia vyriausybės nekompetetingumo išraiška. Tad akivaizdu, kad valdžia vykdo kažkieno socialinį užsakymą. Jei šalis klampinama į skolų liūną, vadinasi, kiekvienas iš mūsų turi teisę pareikalauti aiškios ir detalios ataskaitos arba... naujų rinkimų.