Šių eilučių autorius savo kailiu išbandė poilsiavimo būdą, liejant prakaitą

Netikite? Tada kostiumuotam valdininkui, visą gyvenimą nardžiusiam tarp pluošto biurokratinių popierių ir neįsivaizdavusiam nė dienos be nešiojamojo kompiuterio, įbrukite į rankas dalgį ar benzininį pjūklą. Nušienavęs padorų plotą aplink jūsų sodybą ir supjovęs bent kelis kubus medienos jis sušuks: „Eureka!“. Ir nesiginčydamas pripažins, kad darbas kaime – geriau už poilsį prabangiausiame užsienio kurorte. Nes ginčytis paprasčiausiai nebeturės jėgų.

Tada jis jums dosniai susimokės ir kris išsimiegoti ant šieno it negyvas. O rytą atsibus kaip niekada gerai pailsėjęs. Nes tam, kad pajusti poilsio saldumą, pirmiau reikia sužinoti, kas yra nuovargis.

Idėją, kad puikiai pailsėti galima liejant upelius prakaito, padiktavo gyvenimas. Štai neseniai paaiškėjo, kad šiemet norinčiųjų ilsėtis kaimo turizmo sodybose, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo kone perpus. Kodėl? Žmonėms paprasčiausiai atsibodo būti vyniojamiems aplink pirštą. Tūlas tautietis, panūdęs apsilankyti kaimo turizmo sodyboje ir atrasti ten vaikystės kaimą su širdžiai mielais kaimiškais užsiėmimais, nusivildavo, nes patekdavo į viešbutį su saunomis, pokylių salėmis ir miegamaisiais. O kur dalgio pustymas kvaksint varlėms, kur šienavimas čirpiant žiogams, kur malkų kapojimas mūkiant nemelžtoms karvėms, kur visi kiti kaimiški malonumai?

Kadangi geros idėjos gimsta tam, kad būtų įgyvendintos, nutariau nieko nelaukti ir čiupti jautį už ragų.

Prisiminiau bičiulį, neseniai už keliasdešimties tūkstančių  litų paskolą vidury miško įsigijusį apleistą sodybą su 40 arų žemės. Ilgai jam aiškinau, kokie nearti dirvonai glūdi jo sodyboje. Kokios eilės valdininkų prie šios sodybos nusidriektų, kai aplink pasaulį pasklistų garsas apie čia prieinamą galimybę pajusti TIKRĄJĮ kaimišką gyvenimą. Dar ilgiau jam aiškinau, kad nuo šiol esu ir jo sodybos bendrasavininkis. Nes mano idėja kainuoja mažiausiai pusę tiek, kiek jo sodyba. Ir tai tik dėl to, kad iš prigimties esu kuklus žmogus. Galiausiai sukirtome rankomis ir nuodugniai aptarėme verslo planą.

Nusprendėme, kad kiekvienas atvykęs į mūsų sodybą pirmiausiai turės atsisveikinti su visomis ryšio priemonėmis – žmonėms siūlysime su aplinkiniu pasauliu bendrauti tiek, kiek siekia jų balsas. Nesame brangininkai, todėl 5 arus aplink mūsų valdomą kaimo turizmo sodybą tūlas valdininkas dalgiu galės nušienauti sumokėjęs mums vos 50 litų. Argi čia pinigai, kai kliento atlyginimas šimteriopai didesnis? Nušienavusio 10 arų laukia BONUS prizas – nemokamas kelmų rovimas iš teritorijos, kurioje ketiname įrengti ganyklą.

Šieno krovimas, malkų pjovimas ir kapojimas, šulinio kasimas, daržų ravėjimas – tik VIP kortelę turintiems nuolatiniams klientams. Su 10 proc. nuolaida. Vietoj tradicinės medžioklės klientams siūlome kiaulių garde sugauti degląją ir ją patiems paskersti. Ir mėšlo, ir įspūdžių – iki ausų! Neseniai mūsų kaimo turizmo sodyboje lankęsis svečias liko sužavėtas galimybe aplopyti sukiužusį sodybos stogą. Tai - net kelios paslaugos vienoje paslaugoje, nes dengiant stogą galima ir degintis saulutėje, ir klausytis paukštelių giesmių. Pramogai ant stogo užtrukus iki vakaro galima pasigrožėti ir saulėlydžiu, kuris iš aukščiau atrodo išties įspūdingai. Už sodybos stogo lopymą pramogautojai privalo susimokėti iš anksto. Nesame prietaringi, tačiau maža kas...

Dėmesio! Tik šio sezono metu pas mus dar galima išreikšti save mūrijant apgriuvusią krosnį bei įrenginėjant lauko tualetą. Tualetą specialiai įrenginėjame maždaug už puskilometrio nuo sodybos. Kad naktį, ristele sulakstę gamtos reikalais, į sodybą grįžtumėte jau žvalūs ir kupini jėgų naujai dienai. Už tualeto įrengimą ir krosnies pamūrijimą pinigų iš pramogautojų galbūt neimsime. Vis dar netikite, kad idealų poilsį garantuoja tik sunkus darbas? Kreipkitės – įtikinsim.