Sidas Aksomaitis

Kai vienoje pedagogų šeimoje auganti pradinukė mergaitė tėveliams prasitarė apie savo svajonę užaugus dirbti mokytoja, šie pasistojo piestu. "Tik per mūsų lavonus",- pareiškė jie dukrelei. Še tau, kad nori. Tėvai juk niekada nepavydės savo atžalai skalsios duonos. Matyt, pedagogo duona ne tokia ir skalsi, kaip gali atrodyti Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei.

Prieš kovo pradžioje numatytą neterminuotą pedagogų streiką ministrė apsireiškė streikuoti pasiryžusių pedagogų lopšiu vadinamoje Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Ten, kur streiko ugnį kursto žemaičių pedagogų profesinės sąjungos lyderis Eugenijus Jesinas. Taip kursto, kad ministrei net Vilniuje karšta. Jei R.Žakaitienė ir premjeras Gediminas Kirkilas galėtų, ko gero, E.Jesiną it kokį kipšą nublokštų į patį tolimiausią pragaro kamputį. Tačiau kam tas pragaras, jei skurstantys pedagogai ir žemėje jaučiasi it pragare?

Pasiklausius ministrės galima susidaryti įspūdį, kad pedagogai kelia audrą vandens stiklinėje. Girdi, ir atlyginimus pedagogams Vyriausybė sausį jau pakėlė, rudenį šie atlyginimai dar didės. Augs tie pedagogų atlyginimai kaip ant mielių kiekvienais metais, o ši Vyriausybė pateks į istoriją, kaip labiausiai prisidėjusi prie mokytojų gerbūvio didinimo. Ir ko tie mokytojai purkštauja? Esą nė vienos kitos profesijos atstovai negali pasigirti beveik dvejus mėnesius trunkančiomis atostogomis, kurias neva dar pratęsia ir moksleivių atostogos. Vaizdelis, tarsi žvelgiant pro rožinius akinius.

Tik mokytojų toks vaizdelis kažkodėl nedžiugina. Gal dėl to, kad rožinių akinių jie neturi. Taip, pedagogų atlyginimai šiemet padidėjo, tačiau toli gražu ne tiek, kiek išaugo infliacija. Štai, viena pedagogė nepatingėjo paskaičiuoti, kad jos keturių asmenų šeimos išlaidos dėl infliacijos šiemet padidėjo net 29 proc. Algos padidėjimas buvo kone perpus mažesnis. Litus, kuriuos Vyriausybė pridėjo prie apgailėtinų mokytojų atlyginimų, prarijo padidėjusios dujų, benzino, maisto produktų bei kitų prekių kainos. Sumokėjus mokesčius šios pedagogės šeimai lieka vos 26 litai vienos dienos išlaidoms.

Kažin, ar ši Vyriausybė pateks į istoriją, kaip labiausiai prisidėjusi prie mokytojų gerbūvio didinimo. Greičiau istorijos vadovėliuose, kuriuos vartys ateinančios kartos, dabartinė Vyriausybė bus įvardyta kaip pirmoji nuo nepriklausomybės atkūrimo, kuri nepajėgė rasti bendros kalbos su pedagogais ir privertė juos žengti radikaliausią žingsnį - neribotam laikui nutraukti pamokas.

Ministrė pavydi mokytojams ilgų atostogų. Tačiau ji tarsi pamiršta, kad pedagogų darbas - moksleivių rašto darbų taisymas, rengimasis pamokoms ir kt. - tęsiasi ir grįžus į namus, prie šeimos židinio. O gal ir nepamiršta. Pati juk niekada nėra dirbusi pedagoginio darbo. Gal ministrei išties išeitų į naudą bent mėnesiui apsikeisti vietomis su bet kuriuo mokytoju ir pamėginti išgyventi iš jo algos? Gal tada ministrė susizgribtų, o pradinukės mergaitės tėvams pedagogams atžalos svajonė sekti jų pėdomis nebeatrodytų tokia baisi?

Anądien sutikau savo pirmąją mokytoją. Tąkart ji sakėsi jau seniai nebedirbanti pedagoginio darbo, nors iki pensijos dar ir toli. Džiaugėsi radusi kitą, kuriame labiau vertinama. Padėkojau mokytojai už tai, kad jos suteiktos žinios tapo tvirtu pagrindu ieškant savo vietos gyvenime. Kažkuri mokytoja mokslo pradmenų mokė ir būsimąją ministrę. Tik ar ministrė, mojuodama bizūnu streikuoti besirengiantiems pedagogams, atsimena, kam turi būti dėkinga už gautus mokslo pradmenis.