Gyvenimas Lietuvoje - tarsi pasaka. Sakau tai be krislelio ironijos. Ir netgi be pykčio. Nes gera gyventi pasakiškai. Nes beveik visos pasakos turi laimingą pabaigą.

Vienok ir gražiausių pasakų puslapiuose knibžda visokių nedorėlių. Kaip pasakoje apie medinį žmogelį Buratiną. Su ilga ilga nosimi.

Vargu, ar šios garsios pasakos herojus būtų likęs su tokia ilga nosimi, jei pats nebūtų tikėjęs pasakomis. O jas Buratinui sekė du apsukrūs plėšikėliai: katinas Bazilijus ir lapė Alisa.

Norėdami pagrobti Buratino auksinius šie niektauzos įtikino ilganosį, kad stebuklų lauke Durnių šalyje galima išauginti pinigų medį. Tuo patikėjęs Buratinas savo keturis auksinius ten ir užkasė.

Pinigų medis taip ir neišaugo, tačiau Buratinas visai pelnytai tapo pirmuoju pasaulyje plyno lauko investuotoju.

Tokių plyno lauko investuotojų apstu ir šių dienų Lietuvoje. Tik jie ne po keturis auksinius į žemę sodina. Jie, su kaupu perspjaudami garsųjį savo pirmtaką Buratiną, žemėn užkasa milijonus. Dešimtis ir net šimtus milijonų litų.

Apstu Lietuvoje ir katinų bazilijų su lapėmis alisomis, sugebančių surasti šių dienų buratinus. Ir įtikinti juos, kad valstybės pinigėlius reikia pasodinti į žemę. O gal kada nors kas nors išaugs? Gal. Tačiau yra ir kitas variantas. Tinkamo momento krūmuose laukiantys bazilijai ir alisos užkastus milijonus kada nors paprasčiausiai panaudos savo reikmėms.

Tokių stebuklų laukų Lietuvoje - ne vienas. Jie plyti Šiauliuose, Marijampolės, Pagėgių, Panevėžio savivaldybėse. Ir vadinami jie pramonės parkais. Parkų infrastruktūrai įrengti išleidžiamos milijoninės lėšos. O kai parkai galų gale įkuriami, paaiškėja, kad juose įsikurti norinčių verslininkų - nė kvapo. Žinoma, pasitaiko ir išimčių.

Vien į Šiaulių pramonės parką šių dienų buratinai "pasodino" jau kelias dešimtis milijonų litų. Verslininkai liko sužavėti. Paraišką įsikurti viename iš 22 plyno lauko sklypų pateikė vos viena įmonė.

Nors akivaizdu, kad pinigų medis iš žemės Šiaulių pramonės parke net nesistiebia, tai neatvėsino valdžios vyrų noro parko plėtrai išleisti dar daugiau pinigų. Investuotojų laukia nesulaukia ir Pagėgių savivaldybės pramonės zona, ir Panevėžio rajono Ramygalos pramonės parkas, kuriuose taip pat "pasodinti" milijonai litų.

Pramonės parkų kūrimas būtų suprantamas, jei gyventume valstybėje, neturinčioje istorinių pramonės tradicijų. Tačiau Lietuvoje plyno lauko investicijos kelia nuostabą. Pramoninė infrastruktūra mūsų šalyje buvo pakankamai gerai išplėtota dar sovietiniais laikais. Vienok buvusių pramonės įmonių vietose šiandien dygsta prekybos centrai, o verslininkai viliojami į stebuklų laukus. Laukti, kol išdygs pinigų medis.

Dalį lėšų investicijoms į plynus laukus skiria Europos sąjunga, tačiau nuo jos stengiasi neatsilikti ir Lietuvos buratinai. Dabar, pasaulį krečiant finansinei krizei, ne pirmo būtinumo išlaidos Lietuvai - tikrai ne pora. Egzistuojant realiai tikimybei, kad šalies biudžetas ir toliau nuosekliai mažės, apribotų plyno lauko investicijų srautai galėtų būti skirti vis didėjančių šalies biudžeto skylių užkamšymui.

Specialistai pripažįsta, kad verslo terpė Lietuvoje yra užpildyta keliolika metų į priekį. Tai kurių velnių šiandien investuoti į projektus, kurie dar ilgus metus nebus reikalingi? Valstybė, it geras ūkininkas, turėtų įvertinti, kad pinigai jai reikalingi dabar. O ne po dvidešimties metų, kai stebuklų laukuose galbūt pradės megztis pinigų derlius.

Norisi iškart kontrargumentuoti sakantiems, jog pramonės parkuose viskas gerai - esą sukuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai ir pan. Renovuojant pastatus mokami tie patys mokesčiai, bet praktinė nauda pasijaučia jau kito šildymo sezono metu. Tuo tarpu pramonės parkuose milijoninės sumos į žemę užkasamos ilgam. Išvada - prioritetas turi buti teikiamas projektams, kurių grąža yra trumpesnė. Krizės metu nevalia investuoti į ilgalaikius projektus. Visi optimistiniai scenarijai turi būti perrašyti, atsižvelgiant į sunkmečio realybę.

Abejonių nekelia, kad milijonų įšaldymas stebuklų laukuose šių dienų Lietuvai yra žalingas. Ir kažkuo panašus į situaciją, kai 25 vietų lėktuvu skrenda vienas keleivis, o šiam lėktuvui iš paskos tuo pačiu reisu siunčiami dar keli lėktuvai. Tušti. Tikriausiai galime sau tą leisti, nes gyvename pasakiškai. Klausimas tik kaip - pasakiškai gerai ar pasakiškai blogai?

Gyvenimą Lietuvoje pasakišku pavertė šių dienų buratinai. Bėda tik ta, kad su ilga nosimi lieka ne patys naujieji buratinai. Su nosimi lieka Lietuva. Nesvarbu, kad su tragišku biudžetu. Užtat su rožine ateities vizija.