Gyvenkime kaimyniškai - perkąskime gerkles braliukams latviams. Tokia gerų kaimyniškų santykių samprata vadovaujasi aukščiausia mūsų šalies valdžia, įsiteikinėdama Europos Sąjungos šulams.

Į ES vadovų tarybos posėdį susirinkusios Europos šalių viršūnėlės ir šaknelės sprendė dilemą, kaip padėti bankrutuojančiai Graikijai. Įdomu, kaip Lietuva gali išgelbėti Graikiją nuo bankroto, kai jai pačiai į akis žvelgia nepritekliai?

Išeitis - saliamoniška. Graikus išgelbėti galima atimant pinigus iš paramos fondo, kuris skirtas sunkmetį išgyvenančioms naujausioms ES narėms - Vengrijai, Rumunijai ir Latvijai. Tegul perkūnas trenkia tuos latvius su rumunais ir vengrais. Neatimti iš jų pinigų būtų mažų mažiausiai nemandagu. Prieš ES viršūnėles.
Todėl matydami, kaip ES bosai veržia kilpą latviams aplink kaklą, truktelkime už virvės dar stipriau. Latviai mums už tai tik padėkos. Juk jie - supratingi žmonės. Puikiai žino ir supranta, kad reikia gelbėti Graikiją.

Akivaizdu, kad ateis tokia diena, kai į posėdį susirinkusi ES vadovų taryba vėl sumanys ką nors gelbėti. Dedant pinigus į vieną kišenę, juos teks traukti iš kitos. O ieškant tos kitos kišenės, ES vadovų žvilgsniai įsmigs į gelbėti visus ir visada pasišovusią Lietuvą.

Ar latviai, būdami visiškai nekerštingi, pritars ketinimams nurengti Lietuvą dėl to, kad kažkas pasijustų išgelbėtas? Manau, kad taip. Toks gyvenimas. Visi žino, kokie nekerštingi būna įžeisti žmonės. Atkeršija - ir vėl gali draugauti.

Dideli pinigai sugriauna žmonių draugystę, sugriaus ir Europos šalių sąjungą. Nes vienų valstybių gelbėjimas kitų sąskaita kvepia tautų kiršinimu. Platina tarp tautų išdavystės sindromą. Griauna kaimyniškus santykius ir vertybes.

Geras kaimynas Lietuvoje visuomet buvo laikomas artimesniu draugu už tolimą giminaitį. Kuris visada bus pasirengęs susikibti už rankų Baltijos kelyje, kuris visada pasiūlys atsiremti į jo petį atsitikus bėdai. O ko bus galima tikėtis iš parduoto kaimyno? Atsakymą į šį klausimą padiktuos gyvenimas.