Prie Seimo piketavo policijos pareigūnai. Paskelbė ultimatumą. Jei valdžia nepadidins finansavimo, nesaugos Europos krepšinio čempionato.

Manote, nesaugos? Tikrai saugos! Jei valdžia ne padidintų, bet dar labiau sumažintų finansavimą. Nedarbo laikais svarbu turėti darbą. O badavimo, basų kojų ir panašios akcijos reikalingos tik tiek, kad žmonės nepamirštų. Kad dar egzistuoja profesinės sąjungos. Egzistuoja, vegetuoja - ir tiek. Nes neturi pagrindinio valdžios įtikinėjimo sverto. Žmonių, tapusių deficitinėmis prekėmis. Nedarbo laikais joks žmogus nėra deficitinė prekė. Per 300 tūkst. bedarbių jau niekas neperka. Tad kas telieka profsąjungoms? Šūkauti be atsako. Vaizduoti rimtą grybautoją. Ne per grybų sezoną. Esą svarbu, kad turiu pintinę. O kad grybų nėra, nesvarbu. Imituosiu, vaizduosiu, kad renku.

O dabar pasvarstykime. Ar per 20 m. buvo bent vienas kartas, kai policijos pareigūnai džiaugėsi finansavimu? Ar pajuto nors kartą jo perteklių? Niekada! Mes visada girdėjome tik apie labai vargšą, nuskurusį policininką. Nepavejantį bandito, nes jo galingesnis džipas. Nepavejantį automagistralėje Vilnius-Klaipėda kontrabandą vežančio furgono, nes šis greitesnis. Nerandantį žiemą miško keliais nuvaryto vogto furgono, nes jis dūmė per sniegą tarsi ta poetės Salomėjos ragana. Nepalikdamas jokių pėdų. Jokių pėdsakų, vėžių. Mes visada girdėjome, kaip policijai trūksta telefonų, kompiuterių, ginklų, benzino, modernios sekimo technikos. Įstatymų, pastatų, paskatų ir taip toliau.

Vadinasi, visko trūkumas yra nuolatinis mūsų policijos būvis. Ir taip ji funkcionuoja jau 20 m. Neužsikirto. Vadinasi, ir toliau funkcionuos. Net pavojinga padidinti mūsų policijai finansavimą. Nes nepripratusi būti gerai finansuojama. Būviui staiga pakitus, ims ir užsikirs.

Visuomenė nuolat graudinama vargšu policininku. Dirbančiu gatvėse. Lankančiu asocialų landynes. Tramdančiu chuliganus. Štai tokius pareigūnus darbininkus tikrai reikia gerbti. Tačiau kodėl turėčiau gerbti policininkus, jei tik dabar narpliojami Kauno “daktarų” nusikaltimai, įvykdyti prieš 18 m.? Kodėl jie nebuvo išnarplioti prieš 18 m., kai visi veikėjai, įskaitant dabar jau mirusius, energingai darbavosi Kaune? O ką veikė pareigūnai per energingąją “prichvatizaciją”, kai visokie “mongolai” skirstė laikinosios sostinės turtą? Ekonomiškai sustiprino savo gaujas, išsibalino pinigus? Ar tikrai reikia papildomo benzino, kad laiku pamatytum “daktarus”? Ar tikrai reikia naujos poros batų, kad laiku “daškinius” pavytum? Kai visa Lietuva ūžavo apie gaujų nusikaltimus, tik policija jų nematė. Arba prigriebdavo selektyviai. Kitiems leido tapti prieštaringos reputacijos verslininkais. O trumpa žmonių atmintis jau leido išbalinti ir reputacijas.

Atsimenu 1993-iuosius. Mums ir tada buvo peršama iliuzija, kad visi policijos pareigūnai dieną naktį vykdo operatyvines užduotis. Guli pasalose. Seka banditus. Mina jiems ant kulnų. Policija kvėpuoja į jų pakaušius. Neleidžia atsikvėpti. Darboholizmas absoliutus. Tačiau kas pirmieji praturtėjo tais istoriniais “prichvatizacijų”, atvirų šaudymų, sprogdinimų ir piliečių terorizavimo metais? Gal mokytojai? Gal universitetų doktorantai? Gal poetai? Gal laiškanešiai ar bibliotekininkės? Ne. Pirmiausiai praturtėjo trijų kategorijų žmonės. Sportuojantys banditai. Apsukrūs politikai. Ir apsukrūs ekskomisarai. Pasidarbavę policijoje iki atitinkamo momento ir laiku iš jos pasitraukę.

Sakote, laikai pasikeitė? Tai keiskime ir finansavimo tvarką. Tarkime, pareigūnas išaiškina, kas apvogė piliečio butą. Grąžina piliečiui pavogtus daiktus. O dėkingas pilietis užmoka pareigūnui 10 proc. nuo pavogtų daiktų vertės. Štai toks mokėjimas bent būtų sąžiningas. Būtų logiškas. Su abipusiu dėkingumu. Viena pusė turėtų paskatą dirbti. Kita pusė (visuomenė) turėtų paskatą mokėti už suteiktą paslaugą. O tik po 18 m. išaiškinti nusikaltimai - tai 18 m. pavėlavusi policijos paslauga. Ar daug užmokėtumėte batsiuviui, jei tik po 18 m. pristatytų sulopytą batą?