Prieš pusmetį Lietuvos piliečiai išgirdo. Džiugią žinią iš bankininkystės, per sunkmetį kiek apvytusios. Pas mus ateina britų bankas “Barclays”.
Kol mums, nudžiugusiems, ėmė vaidentis pigesnės paskolos, visokie pensai bei svarai, tas bankas vis ėjo ir ėjo. Iki šiol neįėjo. Nors žadėjo. O įėjęs pavirs tik į “Barclays” informacinių technologijų (IT) centrą. Sukurs mums 250 darbo vietų. Kada nors. 2011 m. Bent iki 2016 m.
Tačiau kas vyksta? “Barclays” dar kurs. Vietas. Mums. O mūsų Vyriausybė jau sukūrė. Bankui. Iš mūsų. Šešis milijonus litų iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės. O už ką? Konfidenciali paslaptis. Pageidaujant britams.
Kyla klausimas. Kaip jie gali ko nors pageidauti, ką nors slėpti nuo Lietuvos mokesčių mokėtojų? Juk pinigus gavo ne iš asmeninių Andriaus Kubiliaus ar Dainiaus Kreivio kišenių. Piliečiams, įskaitant Seimo narius, būtina žinoti, už ką užmokėjome. Gal už lėktuvų ir troleibusų bilietus? Kad greičiau atvyktų? Galų gale gal tiems bilietams per mažai davėme, kad bankas sumažėjo iki IT centro?
Džentelmenus derėtų pamokyti geresnių manierų. “Barclays” įžengia ne į britų koloniją ir ne į A.Kubiliaus ar D.Kreivio plantacijas. Įžengia į Lietuvą. Į didelį mūsų visų kiemą, kur esame šeimininkai.
Įsivaizduokite tipą, užsidangsčiusį maišu. Tai yra konfidencialų. Įsivaizduokite, kad toks tipas įeina į jūsų kiemą, o jūs matote tik nepažįstamas kojas ir maišą. Juk išsigąstumėte, ar ne? Ypač naktį. Nes naktis irgi konfidenciali. Išsigandę pultumėte plėšti nuo tipo galvos maišą. Nes norėtumėte pažvelgti į jo gerąsias ar blogąsias akis. Tačiau ne, ne! Paskui tipą atbilda mūsiškis A.Kubilius. Garsiai rėkdamas: “Ne, ne! Neleido! Jie! Be to, praėjusią naktį aš atidaviau iš jūsų kiemo vieną puodynę ir triratuką. Kur nuvažiavo triratukas, kur nubildėjo puodynė? Ogi nesakysiu. Neleidžia”.
Tad kas diktuoja sąlygas? Vienas britų bankas ar Lietuvos Vyriausybė? Ar verta taip savo šalį pažeminti dėl 250 darbo vietų?
Anksčiau konfidencialumo buvo užsimaniusi viena Prancūzijos kompanija, norėjusi už pusę milijardo pastatyti Kaune sporto areną.
Dar anksčiau labai konfidencialiai įsileidome į Mažeikius “Williams”.
Iš kur tokie vergo kompleksai? Užsieniečiams pataikauk, tenkink jų įgeidžius. Užsimanys, kad Lietuvos premjerai, ministrai pasirašinėtų slaptas sutartis pasidabinę karoliais, turbūt irgi sutiktų.
Kai per daug, tarkime, už 6 mln. ne savo litų, pasilankstai užsieniečiui, norisi reabilituotis. Bent prieš žmoną. Todėl saviškiams jau kitas - vergvaldžio kompleksas. Vietiniai toliau sunkiami mokesčiais. Senais. Padidėjusiais. Naujai išgalvotais. Sunkiami, bet negauna ataskaitos. Kur tie išsunkti pinigai panaudojami. Net Seimas negauna. Jei uždraudžia “Barclays”.
Šiemet įvedė net pajamų natūra apmokestinimą. O kaip apskaičiuos tą natūrą? Gal bėgios paskui kiekvieną kaimo dieduką po eiklią mokesčių inspektoriukę? Kad suskaičiuotų. Kiek sveria dieduko už suartą močiutės daržą gautas bulvių maišiukas. Nustatys tikslų svorį, panešiojusi 5 min. ant nugaros, ir raportuos telefonu “štabui”. Specialiai įkurtam Mokesčių inspekcijos padaliniui, atsakingam už pajamas natūra. Tiek ir tiek. Neapmokestinamoji norma viršyta 3 gramais. O “štabas” atsakys - ačiū. Po metų siųsime į galiūnų varžybas. Vietoj Žydrūno Savicko.
Jei Vyriausybei ne gėda prieš Lietuvos gyventojus, tai gal nejuokinkite to paties “Barclays”? Nes supratęs, kokie mes kvaili, nutars iki 2016 m. sukurti tik 25 darbo vietas. Ir už jas paimti ne šešis, o dvylika milijonų. Konfidencialiai.
Juk reikėtų ypač gausaus, labai griozdiško, biudžeto pinigais išlaikomo aparato. Kad iš tikrųjų sugebėtų apmokestinti natūrines pajamas. Suskaičiuoti visas telefoninių pokalbių minutes, kurias įstaigų tarnautojai prakalba su savo vaikais, žmonomis, vyrais, gydytojais, tėvais, meilužėmis, kirpėjais ir t.t.
Nebent slapčia jau pasiklausomi visi šalies gyventojai. Gal dar ne? Veikiau šį mokestį įvedė vien iš reflekso GRĘŽK. Visomis progomis. Vietos žmones. Griauk jų verslą. Paversk visą kraštą bedarbiais. Kad jiems 250 naujų darbo vietų sukeltų tokią ekstazę, jog pamirštų paklausti. Ar tik ne už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus?
