Valdžia, atrodo, taip taupys, kaip statėme komunizmą. Viešaisiais ugningaisiais žodžiais. Bet visai kitokiais darbais. Todėl statėme ir nepastatėme.

Taupymo egzaltacijos apimtas Vilniaus meras, Andriaus Kubiliaus partijos narys, jau pageidauja didesnio atlyginimo. Gaudamas 4835 litus į rankas, bijo vaikščioti kiauromis alkūnėmis. Matyt, taupydamas švarką, nori papildomų pinigų. Ekstremaliai situacijai. Būsimiesiems mero rankovių lopams.
Dar nieko nedavė Vilniaus miestui. Bet jau paprašė.

Taupymo egzaltacijos apimta Kauno savivaldybė, vadovaujama A.Kubiliaus partijos nario, jau ketina išsinuomoti erdvesnį pastatą. Esą dabartiniame pastate neišsitenka. Nors kabinetuose netelpantys klerkai dar nestovi darbo metu stati. Neįlenkia sienų, durų ir neišvirsta pro langus. Galų gale, jei neišsitenka, galima sumažinti valdininkų kiekį. Tauta nesupyks.

Dvi Seimo narės, irgi priklausančios premjero partijai, nesiryžo nukarpyti savo atlyginimų.
Kas tai? Sabotažas. Įvairių lygių valdžios atstovai sabotuoja savo premjerą. A.Kubiliaus nepalaiko jo partija. Nebent žino, kad A.Kubiliaus paskelbtas biudžeto taupymo vajus jų neliečia. Skirtas ne rinktinei publikai. Skirtas naiviai tautai.

O tautai dar baisiau. Vadinasi, mūsų valstybės politinė santvarka visa pastatyta ant valdžios algų kortos. Tarkim, biudžetas taip ištratinamas, kad Vilniaus merui galime skirti tik 800 litų atlyginimą. Matyt, valstybėje išnyktų vietos savivalda. Nerastume kandidatų į vietos valdžią. Nes jei sostinės merui nepakanka 4835 litų, vadinasi, 4000 litų jau būtų kritinė riba. O už jos prasidėtų savaiminis mero institucijos susinaikinimas. Visose šalies savivaldybėse.

Turbūt taip pat nunyktų ir parlamentinės valstybės Parlamentas. Jei parlamentarai gautų tik po 1500 litų. Kažin ar taip masiškai veržtųsi į Seimą. Mums tarnauti. Tėvynei Lietuvai. Veikiau visai nesiveržtų. Nors tauta jiems neapribotų jokių dabartinių politinių funkcijų. Jokių galių! Jokio visuomeninio reiškimosi! Apribotų, žvelgiant Vinco Kudirkos masteliais, visišką niekį. Tik algą.

Bet to pakaktų. Turbūt. Valstybės parlamentinio valdymo modelio griūčiai. Pakaktų tik sumažinti jų algas. Iki kritinės ribos. Įvykdyti 1500 litų algos “diversiją”. Ir žiūrėti, kiek laiko su tokia alga mums tarnautų Seimo narys Saulius Pečeliūnas arba Vincė Vaidevutė Margevičienė. Turbūt tarnystė baigtųsi kitą savaitę. Parlamentas išsibėgiotų. O pirmalaikiai naujojo Seimo rinkimai neįvyktų. Dėl per mažo kandidatų skaičiaus.

Kai politinė santvarka beveik pastatoma ant algos kortos, tokia santvarka per daug trapi. Nes laikosi godumu. Tai ypač pavojinga, kai valstybė nėra turtinga. Lietuvoje idėja menksta. Godumas auga. Paskutinis pavyzdys - naujasis sostinės meras.

Todėl visi, kas dar neabejingi valstybei, turime reikalauti. Kad A.Kubiliaus Vyriausybė neištratintų biudžeto. Nes neliks pinigų. Visai kadencijai samdyti A.Kubilių, seimūnus ir Vyriausybės narius. Tauriesiems tėvynės meilės koncertams. Dar pristigsime pinigų. Čiulbėtojų honorarams. Ministrų komandiruotėms į Keniją.