Kažkoks bruzdesys. Jau prasideda.
Nes mūsų valdžia, o ir mes ramiai gyventi negalime. Ypač mūsų istorinį mėnesį sausį, kai istoriškai atsibundame ypač. Nes prieš tai būna labdaringasis gruodžio mėnuo. Būname visą mėnesį dirbtinai apraminti, lyg suparalyžiuoti, nes dalijame labdaros sriubas, košes ir ta proga pasriūbaujame. Apie meilę artimui savo.
Tad praėjus dirbtiniam paralyžiui būtina atsigriebti. Štai ir vėl smarkiau bruzdame. Mes - dėl vienų priežasčių. Tarkime, dėl to, kad trūksta darbų. Valdžia - dėl kitų priežasčių. Tarkime, dėl to, kad kai kam dar trūksta valdžių. Tačiau ir valdžią, ir mus, eilinius gyventojus, vienodai apninka tas pats įsitikinimas, kad reikia kažką skubiai versti. Ką? Tiesiog kažką. Ministrą, praeivį, automobilį, prokurorą ar stulpą. Nes kainos kyla, pragyvenimas brangsta, Seimo valdančioji koalicija braška, o mes ir vėl savo sausyje. Be to - prisikėlė Gediminas Vagnorius. Tarsi šmėkla gelbėtoja. Užmirštoji. Kaip ir prieš 19 metų. Dingus tuometiniam premjerui Albertui Šimėnui.
Gal Andrius Kubilius dings. Tik ne Portugalijoje. Jei kaip nemarioji šmėkla vėl aiškiau pasirodo G.Vagnorius?
Tačiau labiau tikėtina, kad niekur dabartinis premjeras nedings. Kaip nors išsisuks. Tik teks paaukoti bent kelis ministrus. Nes mums versti kažką asocijuojasi su keisti kažką. Su permainomis. Nors kokios čia per sunkmetį permainos? Per sunkmetį reikia stabilumo. Nes vienintelė sunkmečio permaina būna gyvenimo sunkėjimas. Kaip gerų laikų permaina yra gyvenimo gerėjimas.
Tačiau A.Kubilius vis vien turės atsisveikinti su kai kuriais savo ministrais. Kad patenkintų ne savo, bet kitų politinių kolegų, na, ir visos tautos vartymo poreikį. Pirmiausiai turėtų kristi Vygaudas Ušackas. Nes esą negirdi Dalios Grybauskaitės. Ar pakaks? D.Grybauskaitei gal pakaktų, bet mums, aišku, ne. Toks V.Ušackas mūsų tautai mažiausiai rūpi. Jis jai seniai užsienietis. Mūsų tautai labiausiai rūpi ministrai reformatoriai. Mums duok Gintaro Steponavičiaus ir Algio Čapliko galvas. Tačiau liberalo ir liberalcentristo A.Kubiliaus koalicinė Vyriausybė tikrai neaukos. Nes išnyktų Vyriausybės vizija - “reformuojantis, senus stereotipus griaunantis lokomotyvas, sparčiai dumiantis į ateitį”. Be to, reformų reikalauja ir D.Grybauskaitė.
Bet kažko tikisi ir tauta? Ir Laimonto Diniaus “vienalietuvininkai”? Ir G.Vagnorius? Jei prisikėlė. Paprasčiausia būtų paaukoti dabartinį kultūros ministrą. Nes kultūra sukuriama ne per vieną dieną. Ji kuriama šimtmečiais. Daugumoje laikotarpių - visai be ministrų. Jei visai neliktų ministro, Lietuvos kultūra vystytųsi toliau iš inercijos ir tokio nuostolio net nepajustų. O L.Diniaus partija pajustų. Gautų ministro portfelį. Tad apkaltinkime Remigijų Vilkaitį. Kad nepasiėmė replių ir asmeniškai neišmontavo garsiosios Vilniaus skulptūros vamzdžio.
Bet ar eis G.Vagnorius kuruoti kultūros? Aišku, neis. Dėl tokio nieko neverta pakilti iš rentininko letargo. Su tokia smulkme neprasidės. Jis eitų arba tiesiai į premjerus. Arba tiesiai į ūkio ministrus. Premjero posto iškart dar negaus, todėl eis aplinkiniu keliu. Į ūkio ministrus.
Tačiau jei A.Kubilius atiduos G.Vagnoriui ūkį, bus suskaičiuotos ir premjero A.Kubiliaus valdymo minutės. Nes įleis krokodilą. Net D.Grybauskaitė neapgins. Protingi balos gyventojai nekviečia į svečius krokodilo. Ir neleidžia jam įsliūkinti. Pro L.Diniaus ruošiamą landą.
Tad premjeras (dabartinis) tarsi tarp replių. Be L.Diniaus sunku ir su L.Diniumi bus ne lengviau. Toks pats paralyžius ir dabartinio premjero krachas. Premjeras, jei bus priverstas, norės aukoti pačius neryškiausius ministrus. Bet akcentuos jų skaičių. Tarkime, oho, net du pakeitėme. Kultūros ir užsienio. Pati tauta norės, kad būtų išvartyti patys ryškiausi ministrai ar visas Ministrų kabinetas, įskaitant premjerą. L.Dinius turbūt sieks taikaus Vyriausybės perversmo. Sėlinančio perversmo. Per įstatytą implantą. A.Kubilius tada stabiliai norės, kad prieš jo akis kuo rečiau šmėkščiotų jo pavaldinys G.Vagnorius. Irena Degutienė stabiliai gailėsis vargšės tautos ir atitinkamai aikčios. D.Grybauskaitė stabiliai norės, kad vyktų pradėtos reformos ir būtų darbinga Vyriausybė. Tačiau taip stabiliai norėti galima su bet kokia valdžios sudėtimi ir visada. Net po 20 metų. Net nepajutus, ar liko A.Kubilius. Juk stabiliai norėti nedraudžiama.
